rasa dičpetrienė

Seimas toliau ginčijasi, kuriais atvejais vaikai turės būti paimami iš šeimų. Gavę skundą, vaiko teisių specialistai vaiką galės paimti, jei nustatys, kad jam šeimoje, pavyzdžiui, yra nesaugu psichologiškai. Dalis parlamentarų perspėja, kad toks apibrėžimas abstraktus ir neaiškus, tad dėl jo vaikai bus paimami be rimto pagrindo. Ir tai dar ne viskas. Štai vaiką globoti apsiėmusiems giminaičiams valstybė mokės 150 eurų pašalpą per mėnesį.

Pyktis dėl vaikų atiminėjo perauga į smurtą. Pareigūnai pradėjo ikiteisminius tyrimus dėl smurto prieš du specialistus, lankiusius šeimą su vaikais Anykščių rajone. Tiesioginė transliacija feisbuke prieš beveik porą savaičių sukaustė tūkstančių žiūrovų dėmesį. Drama vyksta Kauno rajone Pabalių kaime. Po anoniminio pranešimo, kad namuose yra galimai girta moteris su nepilnamečiais vaikais, atvyko pareigūnai. Moteris atsisakė tikrintis blaivumą, dėl to iškviesti vaiko teisių apsaugos specialistai.

Iš šeimų paimamų vaikų istorijų išjudinti lietuviai netyla. Šimtai žmonių po Seimo langais, Nepriklausomybės aikštėje šiandien protestavo dėl vaiko apsaugos reformos. Tiesa, šią akciją palaiko ne visi. Maža grupelė aktyvistų toje pačioje vietoje surengė dar vieną protesto akciją, bandė įrodinėti, kad reforma reikalinga. Esą jei įstatymai nebūtų buvę pakeisti Lietuvoje ir toliau būtų mušami vaikai.

Prievartą patyrusių vaikų statistiką Lietuvoje, neramina. Tai viena iš skaudžiausių problemų, su kuria susiduria vaikai. Tris metus iš eilės mūsų šalyje 2016 m., kaip ir 2014 m. bei 2015 m., nepilnamečiai daugiausiai nukentėjo nuo seksualinio smurto (82 vaikai). Iš jų – 10 berniukų, 72 mergaitės.

Lietuvai neatsigaunat po itin šiurpių ir tragiškų smurto atvejų, kai tėvai sudaužo arba užmuša vaikus, paskelbtas tyrimas rodo, kad mūsų šalis nėra lentelės apačioje. Metų pradžioje „Save the Children International“ atliko (End of Childhood) tyrimą, kurio metu išanalizavo 172 pasaulio šalių situaciją.

Seime svarstomas naujos redakcijos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas per klausymus parlamento komitete sulaukė nemažai kritikos – keltas ir klausimas dėl tokio įstatymo reikalingumo, siūlant nuo deklaracijų pereiti prie realių veiksmų vaikų gerovei užtikrinti.

Vaikų dienos centrai, į kuriuos vaikai patenka iš socialiai remtinų, socialinės rizikos šeimų, metų pradžioje išgyvena baisius laikus. Kadangi dėl biurokratinių niuansų, pinigai iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerija juos pasiekia tik maždaug kovo gale, iki tol jie turi verstis, kaip išmano. Tad ne vienas jų ir užsidaro, ir vaikai, kuriems to labiausiai reikia, lieka be būtiniausių paslaugų.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderiui Ramūnui Karbauskiui skeptiškai įvertinus Lietuvos be vaikų namų idėją, o Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui nurodžius, kad „apie globos namų pertvarką reikia tik svarstyti“, nevyriausybinės organizacijos iškart rėžė valdžios vyrams apie jų žinių spragas. R. Karbauskio bendražygiai tuo tarpu nurodė, kad šis jau pakeitė nuomonę.

Penktadienio rytą Kėdainiuose mirė žiauriai sumuštas keturmetis, dėl ko kaltinami berniuko mama ir patėvis. Šalį sukrėtę įvykiai nepaliko abejingų: politikai, psichiatrai, vaiko teisių specialistai sukilo. Vieni iš jų atskleidžia, kaip nelaimės buvo galima išvengti, kiti paaiškina, kas kalčiausias. Kas nesuveikė Vaikų psichiatras Linas Slušnys tv3.lt nurodė, kad šioje situacijoje įžvelgia tris esmines grandis, kurios neveikia.