r. hupka

Šekspyras šį jausmą vadino „žaliaake pabaisa“. Duoklė jam skirta ir antikinės mitologijos lobynuose. Jį jaučia vaikai, paaugliai, suaugusieji, senukai ir net gyvūnai. Taigi pakalbėkime apie pavydą ir jo atmainą – pavyduliavimą. Ar tai normalu? Neteisūs tie, kurie teigia, kad pavydėti nėra normalu. Dar ir kaip normalu – mes net turime tam skirtą smegenų sritį, kuri „įsijungia“ būtent tada, kai susinerviname dėl savo draugės flirto ar naujo kaimyno automobilio.