r. apulskis

Valdantieji siūlo griežtinti alkoholio pardavimą, mažinant vietų skaičių, pakeliant amžiaus kartelę, ribojant pardavimo laiką, o gal ir įkuriant specializuotas parduotuves. Tuo nepatenkinti verslininkai, kurie teigia, kad alkoholio kontrolės priemonės turi būti nediskriminuojančios ir neprasilenkiančios su sveika logika, nes priešingu atveju gali išaugti šešėlinė prekyba.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis ne kartą išreiškė, kad naujojo Seimo tikslas – pažaboti alkoholizmą. Tai jau vyksta didinant akcizą, tęsiasi kalbomis apie specializuotas ar valstybines parduotuves. Tačiau prekybininkai jau anksčiau teigė, kad licencijų išduota daugiau nei yra legalių pardavimo taškų.

Lietuviai – daugiausiai pasaulyje gerianti šalis. Daugiau negu pusę smurto artimoje aplinkoje atvejų susiję su alkoholio vartojimu. Bauginanti statistika paskatino Seimo narius imtis drastiškų priemonių. Siekdami sumažinti alkoholio suvartojimą tautos išrinktieji pasišovė uždrausti bet kokias bet kokią informaciją apie alkoholinių gėrimų nuolaidas, įvairias akcijas ir konkursus. Tuo metu alkoholio prekybininkai tikina, kad būtina imti kompleksinių priemonių, o ne užsiimti pigiu populizmu.

Naujausi šių metų didmeninės prekybos alkoholiu duomenys liudija apie vykstančius dramatiškus pokyčius alkoholio rinkoje, ypač – spirituotų vynų prekyboje. Balandžio mėnuo paženklintas minusinių prekybos rodiklių visose alkoholio kategorijose, išskyrus alų. Šie pokyčiai siejami su akcizų alkoholiui padidinimu nuo šių metų balandžio 1-osios.

 Stiprų smūgį krizės metu, dukart padidinus mokesčius ir kritus legaliai pagaminto alkoholio vartojimui, patyrusi Lietuvos alkoholinių gėrimų rinka atsigavo tik iš dalies. Prekyba stipriaisiais spiritiniais alkoholiniais gėrimais, palyginnit su 2007 metais, yra sumenkusi beveik per pusę. Atranda naujus skonius Įvairūs užsienio sociologų tyrimai yra nustatę, kad ekonominiu sunkmečiu realus alkoholio suvartojimas nesmunka, dažnai netgi išauga.

Užpernai Seimo priimtas ir šių metų pradžioje įsigaliojęs sprendimas uždrausti stiprųjį alų ir apriboti jo pilstymą į plastikinę tarą sukėlė sumaištį alaus rinkoje ir Europos Sąjungos institucijose. Prekybininkai buvo priversti perstumdyti lentynas, o smulkiųjų aludarių ir Europos valdininkų raginamas naujasis Seimas šiemet skubiai koregavo įstatymus.

Nuo 2013 metų pradžios Lietuvoje uždrausta didelė alkoholinių gėrimų kategorija – stiprus alus. Nors kai kurie politikai nepailsdami kovoja su nesaikingu alkoholio vartojimu, ekspertai teigia, kad alkoholio suvartojimas nekinta, tačiau keičiasi rinkos struktūra. Gėrimų pramonę vienijančio ABBI klasterio prezidento Romo Apulskio teigimu, alkoholinių gėrimų vartojimo įpročiai negali iš esmės pasikeisti vien todėl, kad valdžia priima vienokį ar kitokį sprendimą.

Bendras legalaus absoliutaus alkoholio suvartojimas Lietuvoje per pastaruosius keletą metų sumažėjo daugiau kaip 22 proc. Pernai šis rodiklis nukrito dar 2,1 proc., rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) pateikti rezultatai. Pagal Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) atlikto tyrimo duomenis, nelegalių spiritinių gėrimų rinka ir toliau klesti – praėjusiais metais ji sudarė 36 proc.