psdf

Šių metų pavasarį Seime prasidėjo diskusijos dėl galimybės pacientams rinktis aukštesnės kokybės medicinos paslaugas ir už jas susimokėti papildomai. Ieškoma būdų, kaip tokią galimybę panaikinti, tai yra uždrausti rinktis greitesnę ir geresnės kokybės paslaugą neva prisidengiant įstatymais, kurie numato, kad Lietuvoje gydymas yra nemokamas, rašoma pranešime spaudai.

Nuo rugpjūčio 1 d. Lietuvos nepriklausomybės gynėjams ir kitiems nukentėjusiesiems nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos bus paprasčiau pasinaudoti medicininės reabilitacijos paslaugomis. Šiems pacientams iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) bus apmokamos ne tik ambulatorinės, bet ir stacionarinės medicininės reabilitacijos paslaugos, į kurias įtraukiamas apgyvendinimas bei maitinimas reabilitacijos įstaigoje.

Daugiau nei 1 600 – tiek pacientų kasmet pasinaudoja galimybe Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis išsinuomoti medicinos prietaisus ir naudotis jais namuose, praneša Valstybinė ligonių kasa (VLK). Dažnu atveju tai vienintelis būdas ligoniams išvengti ilgalaikės hospitalizacijos ir pakelti finansinę brangaus, bet gyvybiškai būtino gydymo naštą.

Į privalomai sveikatą turinčių tikrintis žmonių sąrašą siūloma įtraukti ir tuos gyventojus, kurie pagal amžių bei lytį patenka į ligų prevencijos programas. Siūloma, kad apsilankymui pas medikus jiems darbdaviai turėtų duoti laisvą apmokamą dieną. Tuo metu profesinių sąjungų atstovė siūlo ne dalinti laisvadienius, o ilginti darbuotojų atostogas. Darbdaviai teigia, kad toks sveikatos patikrinimas galėtų būti finansuojamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.

Nuo liepos privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis visiems gyventojams, sergantiems pirmo tipo cukriniu diabetu bus kompensuojama nuolatinio gliukozės kiekio stebėjimo sistema, pirmadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. Valstybinės ligonių kasos duomenimis, nuolatinio gliukozės kiekio stebėjimo sistemų kompensavimui iš PSDF pirmaisiais metais bus skirta apie 3 mln. eurų.

Pernai kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones (MPP) vartojo apie 1,12 mln. pacientų. Tai yra daugiau nei 40 proc. visų Lietuvos gyventojų, rodo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) atlikta analizė. Analizės duomenimis, kompensuojamųjų vaistų ir MPP vartojimas pernai palyginus su užpernai nežymiai išaugo. Tuomet juos vartojo 1,08 mln. pacientų t. y. 38,8 proc. visų Lietuvos gyventojų.

Epidemiologinė situacija Lietuvoje toli gražu ne optimistinė. Koronaviruso užsikrėtimo atvejams kasdien siekiant keliatūkstantinius rodiklius, šios ligos gydymui skirtos lovos tirpsta. Skaičiuojama, kad kas mėnesį bendrai išleidžiamos COVID-19 pacientų gydymo sumos vidutiniškai siekia per 5,5 mln. eurų.

Valstybė vis daugiau lėšų skiria vaistams kompensuoti, tačiau jas gaunančių pacientų mažėja, teigia Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).  STT Analitinės antikorupcinės žvalgybos valdybos pareigūnas Andrius Valuta sako, jog nuo 2014 iki 2020 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto išlaidos kompensacijoms išaugo net 70 proc. (134 mln. eurų), tuo metu jas gavusių pacientų skaičius sumažėjo apie 13 proc.

2022 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžete numatytas finansavimas 18-kai naujų paslaugų, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.   „PSDF biudžetas yra įdomus ir geras, bus naudingas tiek pacientams, tiek ir sistemos darbuotojams. Nėra nė vienos eilutės, kur nematytume galimybių kažką auginti. Visi skaičiai yra augantys“, – šią savaitę Seimo Sveikatos reikalų komitete teigė ministras.    „Ne mažiau kaip 18 naujų paslaugų atsiranda.

Augančias vaistų kompensavimui skiriamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšas lemia inovatyvių vaistų įtraukimas į kompensavimo sąrašus, teigia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), reaguodama į Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) išsakytas pastabas. „PSDF išlaidų augimą sąlygoja tai, kad pastaraisiais metais į kompensavimo sąrašus įtraukiama vis daugiau naujų inovatyvių (gaminamų naudojant pažangiausias technologijas) vaistų.

Ligonių kasos sulaukia pacientų klausimų, kokias atvejais akių vokų operacijos kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis. Pasak Šiaulių teritorinės ligonių kasos (TLK) specialistų, akių vokų pakėlimo operacija gali būti kompensuojama iš PSDF biudžeto tais atvejais, kai ji yra atliekama ne kosmetiniu tikslu, o pagal medicinines indikacijas. Nustatyti, ar yra medicininių indikacijų konkrečiai operacijai, gali tik gydytojas specialistas konsultacijos metu.

Pristatydamas kitų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetą ministras Arūnas Dulkys teigė, kad ruošiamų pakeitimų nebuvo per visą biudžeto tvirtinimo istoriją. Jis teigė, kad papildomų lėšų numatyta praktiškai viskam, o medikų atlyginimai jau nuo sausio 1 d. vidutiniškai didės 6 proc. Sveikatos apsaugos ministras nurodė, kad bendrai žadamas 8 proc. PSDF augimas. Anot ministro, gera žinia ta, kad jau sutvarkyti sprendimai dėl PSDF rezervo.

Paskelbus žinią apie didinamą medikų darbo užmokestį jaunuosius gydytojus vienijančios organizacijos kreipėsi į pagrindines šalies valdžios institucijas ragindamos prisiimti atsakomybę ir atsižvelgti į kiekvieną sistemos dalyvį. Jie skundėsi, kad jaunųjų medikų algos nėra peržiūrimos, nors jie ne kartą atsiliepė į pagalbos šauksmą valdant krizes.

Seimas patikslino šių metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetą.   Už balsavo 84 Seimo nariai, prieš buvo vienas, o 30 susilaikė.  PSDF biudžeto įplaukos siekia 2,587 mlrd. eurų – 109 mln. eurų daugiau nei gruodį patvirtintame biudžete. Jo išlaidos siekia 2,489 mlrd. eurų – 11,3 mln. mažiau.

Seimui pristatytas patikslintas šių metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas.    Už balsavo 89 Seimo nariai, prieš buvo vienas, o susilaikė 34. Toliau projektą Seimas svarstys birželio 8-ąją.    Su pandemija kovojančių medikų atlyginimų priedams PSDF biudžete šiemet papildomai norima numatyti beveik 75 mln. eurų. 48,5 mln. eurų yra didinami valstybės biudžeto asignavimai, 37,2 mln. eurų numatyta PSDF biudžeto rezervui papildyti.

Seimas pritarė Sveikatos reikalų komitetui ir grąžino Vyriausybei tobulinti 2021 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, kuriuo siūloma patvirtinti kitų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą (PSDF) – numatoma, kad pajamos ir išlaidos kitais metais sieks po 2,37 mlrd. eurų.

Panašu, kad naujoji valdžia užsimojo keisti sveikatos apsaugos sistemą Lietuvoje ir apie tai jau užsiminė koalicijos sutartyje. Po sutarties paviešinimo kilo diskusijos, ar artimiausiu metu pacientai už jiems suteiktas kai kurias medicinines paslaugas turės oficialiai primokėti iš savo kišenės. Naujoji valdžia ne kartą išreiškė, kad vienas iš jiems svarbiausių prioritetų – sveikatos apsauga.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pasirašė įsakymus, kurie leis didinti sveikatos priežiūros paslaugų, kompensuojamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų, finansavimą. Tai reiškia, kad jau gegužę medicinos įstaigos gaus daugiau lėšų, kurios didins atlyginimus gydytojams, slaugytojams ir kitiems sveikatos priežiūros specialistams, teikiantiems asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

Vasario pradžioje paskelbusi apie galimybę sužinoti, kiek iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto kainavo gydymo paslaugos ir vaistai, Valstybinė ligonių kasa (VLK) kartu priminė, kad neretai neįsivaizduojama, kaip brangiai atsieina kai kurios operacijos. Pavyzdžiui, kataraktos operacijos su lęšiuku kaina siekia 400 eurus, apendicito – nuo 850 iki 1 500 eurų, tulžies pūslės akmenų pašalinimas laparoskopu – nuo 1100 iki 2200 eurų. Tačiau yra ir gerokai brangesnių operacijų.

Neseniai Valstybinė ligonių kasa (VLK) kartu su „Sodra“ pristatė naujovę – kiekvienas pacientas galėsiąs pasitikrinti gydymui skirtas išlaidas. Vis dėlto patys medikai tokią iniciatyvą vertina kritiškai. Jų teigimu, tai labiau panašu į priešrinkiminę viešųjų ryšių akciją, o žmonėms iš tokių ataskaitų nepasidarys aiškiau, kur nukeliauja jų sumokami mokesčiai.

Sunkių pacientų, ypač sergančių onkologinėmis ligomis, viešas kaltinimas Sveikatos apsaugos ministerijai dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto rezervo dydžio, panašu, atsimuša į sieną. Nors sergantieji skundžiasi negaunantys gyvybiškai būtino gydymo, ministras gi atkerta, kad ligonių labui nuveikta išties daug.    „Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM) vis bandoma pavaizduoti, kaip onkologinių pacientų problemas ignoruojantį monstrą.

Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto Lietuvos piliečių gydymosi paslaugoms užsienyje apmokėti pernai buvo skirta per 113 tūkst. eurų. Prašymus kompensuoti tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidas ligonių kasoms pateikė 157 gyventojai. Naujausia statistika rodo, kad populiariausias sveikatos maršrutas veda į kaimyninę Latvija. Kasmet vis daugiau privalomuoju sveikatos draudimu draustų Lietuvos gyventojų apsisprendžia gydytis užsienyje.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pirmadienį pristatė naujovę – nuo šiol pagal gerus darbo rezultatus reitinguojamų pirminės sveikatos priežiūros įstaigų sąrašas bus atvirai prieinamas visiems. Tai esą turėtų skatinti įstaigas pasitempti ir gerinti paslaugų kokybę. Vis dėlto ne visi medikai šią naujieną linkę vertinti palankiai. Netgi manoma, kad toks viešas įstaigų reitingavimas gali turėti priešingą rezultatą.

Seimas ketvirtadienį priėmė 2020 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetą. Už balsavo 71 Seimo narys, prieš – 11, susilaikė keturi parlamentarai. PSDF įplaukos ir išlaidos kitąmet turėtų siekti beveik 2,305 mlrd. eurų – 240 mln. eurų didesnės nei šiemet.  200,8 mln. eurų ketinama atidėti į PSDF rezervą, kuris 2020-ųjų pabaigoje turėtų sudaryti 570,382 mln. eurų.

Seime pritrūkus balsų antradienio vakarą nepavyko patvirtinti 2020 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto.  Už balsavo 61  Seimo narys, prieš – du, o susilaikiusių nebuvo.  Sprendimui patvirtinti reikėjo, kad balsavime dalyvautų bent 71 parlamentaras. Dėl projekto vėliau bus balsuojama dar kartą.

Toliau netylant aistroms dėl kitų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) projekto susivienijusios pacientų ir medikų asociacijos pirmadienį pateikė oficialų kreipimąsi į pagrindines valstybines institucijas ragindami stabdyti dabartinio Seime stumiamo projekto variantą.

Kaip reaguotumėte, jei atėję į valstybinę gydymo įstaigą atlikti tam tikrų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) apmokamų procedūrų ar tyrimų dar būtumėte paprašyti susimokėti papildomai? Nors specialistai aiškina, kada tokios situacijos įmanomos, vis dėlto daugeliu atveju taip besielgdamos įstaigos piktnaudžiauja.

Prieš penktadienį Seimo sveikatos reikalų komitete svarstomą kitų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetą toliau netyla diskusijos. Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) prezidentas Šarūnas Narbutas rėžė tiesiai šviesiai – valdžia aukoja 7513 pacientų gyvybių tam, kad medikai gautų 50 eurų per mėnesį. Gydytojai savo ruoštu pabrėžia, kad tokios kalbos tik dar labiau kiršina visuomenę.

Jau vos įregistravus Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF ) biudžeto įstatymo projektą netilo kalbos ir pasipiktinimas dėl numatytos į rezervą pervesti jo sumos. Medikai piktindamiesi svarstė, kokia gi didelė krizė laukia, kad turime tiek kaupti rezervui, užuot tuos pinigus panaudojus medikų algoms kelti ir pacientams teikiamoms paslaugoms gerinti.

Seimas ketvirtadienį po svarstymo nepritarė 2020-ųjų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto projektui ir grąžino jį Vyriausybei tobulinti.   Parlamentarams užkliuvo labai didelis fondo rezervas – planuojama, kad jis didės 200 mln. eurų ir metų pabaigose sieks apie 600 mln. eurų, arba 26 proc. fondo pajamų. Už tai, kad projektas grįžtų į Vyriausybę, balsavo 76 Seimo nariai, prieš – du, o  susilaikė trys.

Lietuvos Medikų Sąjūdis (LMS), stebėdamas tiek Lietuvos Respublikos (LR) sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, tiek Lietuvos Respublikos seimo narių, ekonomistų, ekspertų pasisakymus viešojoje erdvėje, tiek iš 2020 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto lydimųjų dokumentų mato, kad aiški suma, kuri bus skirta medicinos personalo atlyginimų didinimui 2020 m. biudžete nėra numatyta.

Pasibaigus gyventojo privalomojo sveikatos draudimo (PSD) galiojimui, jis dar visą mėnesį turi teisę gauti apmokamas paslaugas, skelbia Panevėžio teritorinė ligonių kasa. Tiesa, su sąlyga, kad iki mėnesio pabaigos asmuo susimokės PSD įmoką ar kitu būdu įgys apdraustojo statusą. Gyventojai skundžiasi, kad dalis gydymo įstaigų nenori nemokamai teikti paslaugų pacientams, turintiems teisę į PSD fondo apmokamas sveikatos priežiūros paslaugas per papildomą mėnesį.

Daugelis lietuvių jau žino, kad ruošiantis atostogoms Europos šalyse į kelionės lagaminą verta įsidėti ir Europos sveikatos draudimo kortelę, nes ji garantuoja būtinąją medicinos pagalbą. Tačiau neretai užsienyje pasisvečiavę kraštiečiai atskuba tiesiai į teritorines ligonių kasas ir reikalauja apmokėti jų sąskaitas už tokias paslaugas, kurios nėra kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis.

Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones vartoja 1 mln. 164 tūkst. Lietuvos gyventojų. Penktadalį (19 proc.) visų jų pardavimo kainos sumoka patys pacientai. Pasak specialistų, gyventojai išlaidas kompensuojamiems vaistams galėtų reikšmingai sumažinti, jei naudotųsi keletu patarimų, padėsiančių įsigyti vaistų pigiau.

Pernai „Sodra“ pirmą kartą per pastaruosius dešimt metų turėjo biudžeto perteklių. Preliminariais duomenimis, per praėjusius metus „Sodra“ surinko įmokų 123 mln. eurų daugiau negu išleido. „Sodros“ biudžeto perviršis planuojamas ir šiemet. Geresnius rezultatus lėmė tai, kad surinkta daugiau valstybinio socialinio draudimo įmokų. Pirminiais duomenimis, 2017 metais „Sodros“ įplaukos siekė 3,866 milijardo eurų – 92,5 mln. eurų daugiau nei planuota ir 355 mln. eurų daugiau nei 2016 metais.

Privalomasis sveikatos draudimas (PSD) kiekvienam juo apsidraudusiam žmogui garantuoja nemokamą sveikatos priežiūrą. Nemokamomis sveikatos priežiūros paslaugomis vadinamos tokios paslaugos, kurios yra kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Kitaip tariant, už gydymą Lietuvoje antrą kartą mokėti nereikia, jeigu kas mėnesį mokamos PSD įmokos. Tačiau yra kelios sąlygos ir išimtys, kai už paslaugas visgi reikia susimokėti.

Nuo sausio pagalbinio apvaisinimo procedūros taps kompensuojamos, o kaip pasirengta įstatymo įgyvendinimui, taipogi ir tikrosios paslaugų kainos, paaiškės procesui pajudėjus į priekį, sako sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. „Dėl to, ar užtenka reglamentavimo, mes pamatysime, kai pradės ta tvarka galioti. Ir paslaugos kainą dar sudėtinga įvertinti, kiek iš tikrųjų ta paslauga kainuoja.

Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas 2017 metais turėtų būti subalansuotas - planuojama, kad jis sieks beveik 1,57 mlrd. eurų ir bus 8,9 proc. (128 mln. eurų) didesnis nei šiemet. Antradienį parlamentarai bendru sutarimu pritarė tokiam PSDF biudžetui. Toliau Seime jis turėtų būti svarstomas lapkričio 25 dieną. Planuojama, kitąmet fondas didžiąją dalį – per 1 mlrd. eurų – pajamų surinks iš privalomojo sveikatos draudimo įmokų.

Seimas patvirtino 2016 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetą, kurį sudaro 1,44 mlrd. eurų. Lyginant su 2015 m., ateinančių metų PSDF biudžeto pajamos ir išlaidos didėja 4,1 proc. arba 56,1 mln. eurų. Toks augimas rodo, kad situacija mūsų šalies sveikatos priežiūros sektoriuje gerėja, pacientams bus galima suteikti daugiau reikalingų gydymo paslaugų, o už jas su gydymo įstaigomis bus atsiskaitoma didesnėmis kainomis.

Seimui antradienį pristatomas tradiciškai subalansuoto Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto projektas - numatoma, kad 2016 metais sveikatos sistemoje pajamos ir išlaidos padidės 4,1 proc. iki 1,438 mlrd. eurų. Didžioji dalis PSDF biudžeto išlaidų bus skirta asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui, ortopedijos priemonėms. Pabėgėlių sveikatos priežiūrai kitais metais PSDF biudžete numatyta 0,5 mln.

 Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) taryba pritarė joje pristatytam didėjančiam 2016 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto projektui, kuris sudarys 1,44 mlrd. eurų. Lyginant su 2015 m., ateinančių metų PSDF biudžeto pajamos ir išlaidos didėja 4,1 proc. arba 56,1 mln. eurų.

Seimas patvirtino 2015 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetą - jis kaip ir ankstesniais metais yra subalansuotas. Biudžeto dydis yra 1,381 mlrd. eurų, arba beveik 7 proc. daugiau nei šiemet. Už PSDF biudžetą balsavo 66 Seimo nariai, o susilaikė 22 parlamentarai. Kitais metais daugiau lėšų ketinama skirti sveikatos priežiūrai, reabilitacijai bei sanatoriniam gydymui. 2015 metais PSDF biudžeto pajamos turėtų sudaryti 4,1 proc.

Naujos sveikatos priežiūros paslaugos bus kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų, jeigu atitiks objektyvius, iš anksto žinomus, nediskriminacinius kriterijus. Tokiam Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymui posėdyje pritarė Vyriausybė.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) direktoriaus Algio Sasnausko teigimu, kaip ir kasmet, 2013-aisiais daugiausia Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų teko pacientams suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų išlaidoms apmokėti – daugiau nei 3 mlrd. litų, o tai bendroje išlaidų struktūroje sudaro apie 71 proc. visų PSDF biudžeto išlaidų.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė sveikatos apsaugos ministro Vytenio Povilo Andriukaičio pateiktą nutarimą skirti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto rezervo lėšų 2013 m. II pusmetį asmens sveikatos priežiūros, medicininės reabilitacijos, sanatorinio gydymo paslaugų išlaidoms apmokėti ir sveikatos programoms finansuoti, taikant šiuo metu galiojančią bazinių kainų balo vertę (beveik visoms paslaugoms 0,89 Lt). Iš viso šiam tikslui reikėtų skirti 145,3 mln. Lt.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė trečiadienio posėdyje svarstys sveikatos apsaugos ministro Vytenio Povilo Andriukaičio pateiktą nutarimo projektą skirti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto rezervo lėšų 2013 m. II pusmetį asmens sveikatos priežiūros, medicininės reabilitacijos, sanatorinio gydymo paslaugų išlaidoms apmokėti ir sveikatos programoms finansuoti, taikant šiuo metu galiojančią bazinių kainų balo vertę (beveik visoms paslaugoms 0,89 Lt). Iš viso šiam tikslui reikėtų sk...

Finansų ministerijos duomenimis, centrinės valdžios (viešųjų finansų, išskyrus savivaldybes) perteklius, apskaičiuotas grynųjų pinigų pagrindu, rugsėjį sudarė 38,3 mln. litų arba 0,03 proc. prognozuojamo 2012 metų BVP (110 mlrd. 242 mln. litų). Rugsėjo mėnesio centrinės valdžios sektoriaus pajamos sudarė 2 mlrd. 799,6 mln. litų, išlaidos - 2 mlrd. 626,4 mln. litų, o sandoriai su nefinansiniu turtu - 134,9 mln. litų. Daugiausia pajamų rugsėjo mėnesį gauta iš mokesčių (52,8 proc.

Finansų ministerijos duomenimis, per aštuonis šių metų mėnesius į nacionalinį biudžetą gauta 13 mlrd. 248,4 mln. litų, t.y. 567,4 mln. litų, arba 4,5 proc. daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį. Prognozuota, kad į nacionalinį biudžetą per aštuonis šių metų mėnesius įplauks 13 mlrd. 75 mln. litų, o faktiškai įplaukė 173,4 mln. litų, arba 1,3 proc. daugiau. Į valstybės biudžetą pajamų per aštuonis šių metų mėnesius gauta 11 mlrd. 126,1 mln. litų t.y. 498,5 mln. litų, arba 4,7 proc.

Seimas patvirtino 2012 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetą. Jį vėlų antradienio vakarą palaikė 69, prieš buvo 9, susilaikė 8 parlamentarai. Skaičiuojama, kad PSDF išlaidos ir pajamos sieks po 3,986 mlrd. litų. Tai 181 mln. litų mažiau nei pernai.