psdf

Kitą savaitę Seime vyks du 2024 metų valstybės biudžeto svarstymai, ketvirtadienį pranešė Seimo pirmininkės pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma.   „Kitą savaitę galima pavadinti biudžeto klausimų savaite, nes antradienį numatytas kitų metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pirmasis, o ketvirtadienį – antrasis svarstymas.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė subalansuotam 2024 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto projektui. Už balsavo 65 Seimo nariai, prieš buvo 17, o 36 susilaikė.  PSDF įplaukos ir išlaidos turėtų siekti po 3,461 mlrd. eurų, arba 13,5 proc. daugiau nei suplanuota šiemet. Planuojamas PSDF rezervas 2024 metų pradžioje – 637,4 mln. eurų, tiek pat jis turėtų siekti ir metų pabaigoje.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė subalansuotam 2024 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto projektui. Už balsavo 65 Seimo nariai, prieš buvo 17, o 36 susilaikė.  PSDF įplaukos ir išlaidos turėtų siekti po 3,461 mlrd. eurų, arba 13,5 proc. daugiau nei suplanuota šiemet. Planuojamas PSDF rezervas 2024 metų pradžioje – 637,4 mln. eurų, tiek pat jis turėtų siekti ir metų pabaigoje.

Parlamentinis Audito komitetas Vyriausybei siūlo tobulinti 2024 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto projektą, didesnį dėmesį skiriant rezervo dydžiui ir jo paskirstymui.  Tokį sprendimą komitetas priėmė pirmadienį apsvarstęs PSDF biudžeto projektą.

Jau kurį laiką ypač įtemptomis ir net galimų streikų nuotaikomis gyvenančiai medikų bendruomenei sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako nešantis gerą žinią. Pasak jo, atlyginimai kitais metais turi augti mažiausiai 10 proc.

Privalomojo sveikatos draudimo taryba (PSDT) pritarė, kad būtų skirti 107 mln. eurų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) rezervo rizikos valdymo dalies net kelioms sveikatos priežiūros sritims: ambulatorinėmis sąlygomis atliktiems brangiesiems tyrimams ir procedūroms, kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo ir pagal prevencines programas teikiamoms paslaugoms apmokėti, taip pat Europos Parlamento ir Tarybos reglame...

Privalomojo sveikatos draudimo fondas (PSDF) kitais metais bus subalansuotas – įplaukos ir išlaidos turėtų siekti 3,461 mlrd. eurų, arba 13,5 proc. daugiau nei suplanuota šiemet. Tai numato PSDF 2024 metų biudžeto projektas, jį šią savaitę turėtų svarstyti Vyriausybė, o vėliau galutinai tvirtins Seimas. Pagrindinę įplaukų dalį sudarys „Sodros“ administruojamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos ir su jomis susijusios sumos – jos sieks 3,271 mlrd. eurų – 17,7 proc.

Siekiant gerinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, gydymo įstaigoms numatoma apmokėti visas šiais metais virš sutarties suteiktas ambulatorines, dienos stacionaro bei chirurgijos ir slaugos paslaugas. Pasak Valstybinės ligonių kasos (VLK), bus skirtos reikiamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšos.

Dvejus metus trukusiame Valstybinės ligonių kasos ir UAB ,,Berlin Chemie Menarini Baltic“ ginče pagaliau padėtas taškas. Lietuvos apeliacinis teismas paliko galioti Vilniaus apygardos teismo sprendimą, kuriuo vaistus gaminanti įmonė įpareigota sudaryti gydymo prieinamumo gerinimo sutartį ir grąžinti į Privalomąjį sveikatos draudimo fondą daugiau nei 1,5 mln. eurų, rašoma Valstybinės ligonių kasos interneto puslapyje.

Nuo 2021 metų pasikeitus dantų protezavimo išlaidų kompensavimo tvarkai, gyventojams nebereikia dantų protezuoti už savo pinigus ir laukti kompensacijos, tačiau teritorinėse ligonių kasose vis dar yra ankstesniais metais šioms paslaugoms kompensuoti skirtų ir mirusių gyventojų artimųjų paveldėtų, bet iki šiol neatsiimtų lėšų.

Seimas antradienį patvirtino subalansuotą 2023 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto. Jis pirmą kartą turėtų perkopti 3 mlrd. eurų. Už balsavo 86 Seimo nariai, prieš buvo vienas, o susilaikė 43. Paėjusį ketvirtadienį pritrūkus dviejų balsų Seimas nepatvirtino PSDF biudžeto, todėl antrą kartą balsavimas vyko antradienį.  Kitąmet fondas didžiąją dalį pajamų – 2,799 mlrd. eurų (9,9 proc. daugiau nei šiemet) – surinks iš sveikatos draudimo įmokų.

Seimas antradienį pritarė subalansuotam 2023 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetui, kuris pirmą kartą perkops 3 mlrd. eurų.  Už projektą po svarstymo balsavo 67 Seimo nariai, prieš buvo 13, o 42 susilaikė. Galutinis balsavimas vyks ketvirtadienį.   Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas teigė, kad PSDF biudžetas dėl geopolitinės situacijos yra visiškai neblogas.  „2002 metais PSDF biudžetas skaičiuojant eurais sudarė 560 tūkst.

„Lyja pinigais“. Toks pirmasis įspūdis pasiklausius Valstybės ir kitų biudžetų, taip pat ir Privalomojo sveikatos draudimo biudžeto pristatymų. Kalbama, kad geriau esą dar nėra buvę. Tačiau ar iš tikrųjų? Nekalbėsiu apie valstybės skolą. Apie ją jau tiek prikalbėta.  Pirmiausia atkreipsiu dėmesį, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) rezerve yra sukaupta rekordinė lėšų suma, viršijanti pusę milijardo eurų.

Į Privalomąjį sveikatos draudimo fondą (PSDF) šiemet surenkama daugiau pajamų nei suplanuota, šis perviršis kitais metais taps įstaigos rezervo lėšomis, teigia Valstybinės ligonių kasa.  Pasak įstaigos Ekonomikos departamento direktorės Simonos Adamkevičiūtės, viršplaninių pajamų gauta apie 100 mln. eurų arba 4 proc. daugiau nei numatyta plane.      „Šių metų biudžetas yra vykdomas, gauname viršplaninių pajamų. Iš viso beveik 4 proc. Virš 100 mln.

Pristatydamas kitų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetą sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys gyrėsi, kad pavyko pakartoti precedentą – lėšos augs visose sveikatos priežiūros srityse. Ministras taip pat atkreipė dėmesį, kad šiais metais simboliškai peržengta 3 mlrd. eurų ribą. „Augimas yra 9,3 proc. arba apie 260 mln. eurų daugiau nei 2022-aisiais“, – sakė jis. Išlaidų struktūroje didžioji dalis – apie 70 proc.

Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas 2023 metais bus subalansuotas – jo pajamos ir išlaidos turėtų siekti 3,049 mlrd. eurų, arba 9,3 proc. (259,721 mln. eurų) daugiau nei suplanuota šiems metams Tai numatoma atnaujintame PSDF 2023 metų biudžeto projekte, jį penktadienį svarstys Vyriausybė, o vėliau galutinai tvirtins Seimas. Planuojama, kitąmet fondas didžiąją dalį pajamų – 2,799 mlrd. eurų (9,9 proc. daugiau nei šiemet) – surinks iš sveikatos draudimo įmokų.

Šių metų pavasarį Seime prasidėjo diskusijos dėl galimybės pacientams rinktis aukštesnės kokybės medicinos paslaugas ir už jas susimokėti papildomai. Ieškoma būdų, kaip tokią galimybę panaikinti, tai yra uždrausti rinktis greitesnę ir geresnės kokybės paslaugą neva prisidengiant įstatymais, kurie numato, kad Lietuvoje gydymas yra nemokamas, rašoma pranešime spaudai.

Nuo rugpjūčio 1 d. Lietuvos nepriklausomybės gynėjams ir kitiems nukentėjusiesiems nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos bus paprasčiau pasinaudoti medicininės reabilitacijos paslaugomis. Šiems pacientams iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) bus apmokamos ne tik ambulatorinės, bet ir stacionarinės medicininės reabilitacijos paslaugos, į kurias įtraukiamas apgyvendinimas bei maitinimas reabilitacijos įstaigoje.

Daugiau nei 1 600 – tiek pacientų kasmet pasinaudoja galimybe Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis išsinuomoti medicinos prietaisus ir naudotis jais namuose, praneša Valstybinė ligonių kasa (VLK). Dažnu atveju tai vienintelis būdas ligoniams išvengti ilgalaikės hospitalizacijos ir pakelti finansinę brangaus, bet gyvybiškai būtino gydymo naštą.

Į privalomai sveikatą turinčių tikrintis žmonių sąrašą siūloma įtraukti ir tuos gyventojus, kurie pagal amžių bei lytį patenka į ligų prevencijos programas. Siūloma, kad apsilankymui pas medikus jiems darbdaviai turėtų duoti laisvą apmokamą dieną. Tuo metu profesinių sąjungų atstovė siūlo ne dalinti laisvadienius, o ilginti darbuotojų atostogas. Darbdaviai teigia, kad toks sveikatos patikrinimas galėtų būti finansuojamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.

Nuo liepos privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis visiems gyventojams, sergantiems pirmo tipo cukriniu diabetu bus kompensuojama nuolatinio gliukozės kiekio stebėjimo sistema, pirmadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. Valstybinės ligonių kasos duomenimis, nuolatinio gliukozės kiekio stebėjimo sistemų kompensavimui iš PSDF pirmaisiais metais bus skirta apie 3 mln. eurų.

Pernai kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones (MPP) vartojo apie 1,12 mln. pacientų. Tai yra daugiau nei 40 proc. visų Lietuvos gyventojų, rodo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) atlikta analizė. Analizės duomenimis, kompensuojamųjų vaistų ir MPP vartojimas pernai palyginus su užpernai nežymiai išaugo. Tuomet juos vartojo 1,08 mln. pacientų t. y. 38,8 proc. visų Lietuvos gyventojų.

Epidemiologinė situacija Lietuvoje toli gražu ne optimistinė. Koronaviruso užsikrėtimo atvejams kasdien siekiant keliatūkstantinius rodiklius, šios ligos gydymui skirtos lovos tirpsta. Skaičiuojama, kad kas mėnesį bendrai išleidžiamos COVID-19 pacientų gydymo sumos vidutiniškai siekia per 5,5 mln. eurų.

Valstybė vis daugiau lėšų skiria vaistams kompensuoti, tačiau jas gaunančių pacientų mažėja, teigia Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).  STT Analitinės antikorupcinės žvalgybos valdybos pareigūnas Andrius Valuta sako, jog nuo 2014 iki 2020 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto išlaidos kompensacijoms išaugo net 70 proc. (134 mln. eurų), tuo metu jas gavusių pacientų skaičius sumažėjo apie 13 proc.

2022 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžete numatytas finansavimas 18-kai naujų paslaugų, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.   „PSDF biudžetas yra įdomus ir geras, bus naudingas tiek pacientams, tiek ir sistemos darbuotojams. Nėra nė vienos eilutės, kur nematytume galimybių kažką auginti. Visi skaičiai yra augantys“, – šią savaitę Seimo Sveikatos reikalų komitete teigė ministras.    „Ne mažiau kaip 18 naujų paslaugų atsiranda.

Augančias vaistų kompensavimui skiriamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšas lemia inovatyvių vaistų įtraukimas į kompensavimo sąrašus, teigia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), reaguodama į Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) išsakytas pastabas. „PSDF išlaidų augimą sąlygoja tai, kad pastaraisiais metais į kompensavimo sąrašus įtraukiama vis daugiau naujų inovatyvių (gaminamų naudojant pažangiausias technologijas) vaistų.

Ligonių kasos sulaukia pacientų klausimų, kokias atvejais akių vokų operacijos kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis. Pasak Šiaulių teritorinės ligonių kasos (TLK) specialistų, akių vokų pakėlimo operacija gali būti kompensuojama iš PSDF biudžeto tais atvejais, kai ji yra atliekama ne kosmetiniu tikslu, o pagal medicinines indikacijas. Nustatyti, ar yra medicininių indikacijų konkrečiai operacijai, gali tik gydytojas specialistas konsultacijos metu.

Pristatydamas kitų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetą ministras Arūnas Dulkys teigė, kad ruošiamų pakeitimų nebuvo per visą biudžeto tvirtinimo istoriją. Jis teigė, kad papildomų lėšų numatyta praktiškai viskam, o medikų atlyginimai jau nuo sausio 1 d. vidutiniškai didės 6 proc. Sveikatos apsaugos ministras nurodė, kad bendrai žadamas 8 proc. PSDF augimas. Anot ministro, gera žinia ta, kad jau sutvarkyti sprendimai dėl PSDF rezervo.

Paskelbus žinią apie didinamą medikų darbo užmokestį jaunuosius gydytojus vienijančios organizacijos kreipėsi į pagrindines šalies valdžios institucijas ragindamos prisiimti atsakomybę ir atsižvelgti į kiekvieną sistemos dalyvį. Jie skundėsi, kad jaunųjų medikų algos nėra peržiūrimos, nors jie ne kartą atsiliepė į pagalbos šauksmą valdant krizes.

Seimas patikslino šių metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetą.   Už balsavo 84 Seimo nariai, prieš buvo vienas, o 30 susilaikė.  PSDF biudžeto įplaukos siekia 2,587 mlrd. eurų – 109 mln. eurų daugiau nei gruodį patvirtintame biudžete. Jo išlaidos siekia 2,489 mlrd. eurų – 11,3 mln. mažiau.

Seimui pristatytas patikslintas šių metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas.    Už balsavo 89 Seimo nariai, prieš buvo vienas, o susilaikė 34. Toliau projektą Seimas svarstys birželio 8-ąją.    Su pandemija kovojančių medikų atlyginimų priedams PSDF biudžete šiemet papildomai norima numatyti beveik 75 mln. eurų. 48,5 mln. eurų yra didinami valstybės biudžeto asignavimai, 37,2 mln. eurų numatyta PSDF biudžeto rezervui papildyti.

Seimas pritarė Sveikatos reikalų komitetui ir grąžino Vyriausybei tobulinti 2021 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, kuriuo siūloma patvirtinti kitų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą (PSDF) – numatoma, kad pajamos ir išlaidos kitais metais sieks po 2,37 mlrd. eurų.

Panašu, kad naujoji valdžia užsimojo keisti sveikatos apsaugos sistemą Lietuvoje ir apie tai jau užsiminė koalicijos sutartyje. Po sutarties paviešinimo kilo diskusijos, ar artimiausiu metu pacientai už jiems suteiktas kai kurias medicinines paslaugas turės oficialiai primokėti iš savo kišenės. Naujoji valdžia ne kartą išreiškė, kad vienas iš jiems svarbiausių prioritetų – sveikatos apsauga.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pasirašė įsakymus, kurie leis didinti sveikatos priežiūros paslaugų, kompensuojamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų, finansavimą. Tai reiškia, kad jau gegužę medicinos įstaigos gaus daugiau lėšų, kurios didins atlyginimus gydytojams, slaugytojams ir kitiems sveikatos priežiūros specialistams, teikiantiems asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

Vasario pradžioje paskelbusi apie galimybę sužinoti, kiek iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto kainavo gydymo paslaugos ir vaistai, Valstybinė ligonių kasa (VLK) kartu priminė, kad neretai neįsivaizduojama, kaip brangiai atsieina kai kurios operacijos. Pavyzdžiui, kataraktos operacijos su lęšiuku kaina siekia 400 eurus, apendicito – nuo 850 iki 1 500 eurų, tulžies pūslės akmenų pašalinimas laparoskopu – nuo 1100 iki 2200 eurų. Tačiau yra ir gerokai brangesnių operacijų.

Neseniai Valstybinė ligonių kasa (VLK) kartu su „Sodra“ pristatė naujovę – kiekvienas pacientas galėsiąs pasitikrinti gydymui skirtas išlaidas. Vis dėlto patys medikai tokią iniciatyvą vertina kritiškai. Jų teigimu, tai labiau panašu į priešrinkiminę viešųjų ryšių akciją, o žmonėms iš tokių ataskaitų nepasidarys aiškiau, kur nukeliauja jų sumokami mokesčiai.

Sunkių pacientų, ypač sergančių onkologinėmis ligomis, viešas kaltinimas Sveikatos apsaugos ministerijai dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto rezervo dydžio, panašu, atsimuša į sieną. Nors sergantieji skundžiasi negaunantys gyvybiškai būtino gydymo, ministras gi atkerta, kad ligonių labui nuveikta išties daug.    „Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM) vis bandoma pavaizduoti, kaip onkologinių pacientų problemas ignoruojantį monstrą.

Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto Lietuvos piliečių gydymosi paslaugoms užsienyje apmokėti pernai buvo skirta per 113 tūkst. eurų. Prašymus kompensuoti tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidas ligonių kasoms pateikė 157 gyventojai. Naujausia statistika rodo, kad populiariausias sveikatos maršrutas veda į kaimyninę Latvija. Kasmet vis daugiau privalomuoju sveikatos draudimu draustų Lietuvos gyventojų apsisprendžia gydytis užsienyje.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pirmadienį pristatė naujovę – nuo šiol pagal gerus darbo rezultatus reitinguojamų pirminės sveikatos priežiūros įstaigų sąrašas bus atvirai prieinamas visiems. Tai esą turėtų skatinti įstaigas pasitempti ir gerinti paslaugų kokybę. Vis dėlto ne visi medikai šią naujieną linkę vertinti palankiai. Netgi manoma, kad toks viešas įstaigų reitingavimas gali turėti priešingą rezultatą.

Seimas ketvirtadienį priėmė 2020 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetą. Už balsavo 71 Seimo narys, prieš – 11, susilaikė keturi parlamentarai. PSDF įplaukos ir išlaidos kitąmet turėtų siekti beveik 2,305 mlrd. eurų – 240 mln. eurų didesnės nei šiemet.  200,8 mln. eurų ketinama atidėti į PSDF rezervą, kuris 2020-ųjų pabaigoje turėtų sudaryti 570,382 mln. eurų.

Seime pritrūkus balsų antradienio vakarą nepavyko patvirtinti 2020 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto.  Už balsavo 61  Seimo narys, prieš – du, o susilaikiusių nebuvo.  Sprendimui patvirtinti reikėjo, kad balsavime dalyvautų bent 71 parlamentaras. Dėl projekto vėliau bus balsuojama dar kartą.

Toliau netylant aistroms dėl kitų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) projekto susivienijusios pacientų ir medikų asociacijos pirmadienį pateikė oficialų kreipimąsi į pagrindines valstybines institucijas ragindami stabdyti dabartinio Seime stumiamo projekto variantą.

Kaip reaguotumėte, jei atėję į valstybinę gydymo įstaigą atlikti tam tikrų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) apmokamų procedūrų ar tyrimų dar būtumėte paprašyti susimokėti papildomai? Nors specialistai aiškina, kada tokios situacijos įmanomos, vis dėlto daugeliu atveju taip besielgdamos įstaigos piktnaudžiauja.

Prieš penktadienį Seimo sveikatos reikalų komitete svarstomą kitų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetą toliau netyla diskusijos. Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) prezidentas Šarūnas Narbutas rėžė tiesiai šviesiai – valdžia aukoja 7513 pacientų gyvybių tam, kad medikai gautų 50 eurų per mėnesį. Gydytojai savo ruoštu pabrėžia, kad tokios kalbos tik dar labiau kiršina visuomenę.

Jau vos įregistravus Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF ) biudžeto įstatymo projektą netilo kalbos ir pasipiktinimas dėl numatytos į rezervą pervesti jo sumos. Medikai piktindamiesi svarstė, kokia gi didelė krizė laukia, kad turime tiek kaupti rezervui, užuot tuos pinigus panaudojus medikų algoms kelti ir pacientams teikiamoms paslaugoms gerinti.

Seimas ketvirtadienį po svarstymo nepritarė 2020-ųjų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto projektui ir grąžino jį Vyriausybei tobulinti.   Parlamentarams užkliuvo labai didelis fondo rezervas – planuojama, kad jis didės 200 mln. eurų ir metų pabaigose sieks apie 600 mln. eurų, arba 26 proc. fondo pajamų. Už tai, kad projektas grįžtų į Vyriausybę, balsavo 76 Seimo nariai, prieš – du, o  susilaikė trys.

Lietuvos Medikų Sąjūdis (LMS), stebėdamas tiek Lietuvos Respublikos (LR) sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, tiek Lietuvos Respublikos seimo narių, ekonomistų, ekspertų pasisakymus viešojoje erdvėje, tiek iš 2020 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto lydimųjų dokumentų mato, kad aiški suma, kuri bus skirta medicinos personalo atlyginimų didinimui 2020 m. biudžete nėra numatyta.

Pasibaigus gyventojo privalomojo sveikatos draudimo (PSD) galiojimui, jis dar visą mėnesį turi teisę gauti apmokamas paslaugas, skelbia Panevėžio teritorinė ligonių kasa. Tiesa, su sąlyga, kad iki mėnesio pabaigos asmuo susimokės PSD įmoką ar kitu būdu įgys apdraustojo statusą. Gyventojai skundžiasi, kad dalis gydymo įstaigų nenori nemokamai teikti paslaugų pacientams, turintiems teisę į PSD fondo apmokamas sveikatos priežiūros paslaugas per papildomą mėnesį.

Daugelis lietuvių jau žino, kad ruošiantis atostogoms Europos šalyse į kelionės lagaminą verta įsidėti ir Europos sveikatos draudimo kortelę, nes ji garantuoja būtinąją medicinos pagalbą. Tačiau neretai užsienyje pasisvečiavę kraštiečiai atskuba tiesiai į teritorines ligonių kasas ir reikalauja apmokėti jų sąskaitas už tokias paslaugas, kurios nėra kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis.