profilaktiniai tyrimai

Planuojant atostogas dažniausiai rūpinamasi kelionės maršrutu, apgyvendinimu ar lagaminų turiniu, tačiau ne mažiau svarbu pasirūpinti ir savo sveikata. Vasarą, kai darbų tempas dažnai sulėtėja, atsiranda daugiau laiko profilaktiniams sveikatos patikrinimams, kurie neretai atidedami visus metus.

Karoliniškių poliklinikos atstovai socialiniame tinkle „Facebook“ dalijasi svarbia žinute moterims apie sveikatos prevenciją. Artėjant Valentino dienai, gydymo įstaiga kviečia nepamiršti, kad rūpestis savimi prasideda nuo atsakingų sprendimų dėl savo kūno ir savijautos. Pabrėžiama, kad profilaktiniai tyrimai gali padėti laiku pastebėti ligas ir išgelbėti gyvybę.

Vyrų sveikata kinta priklausomai nuo amžiaus, o pirmieji pokyčiai ima ryškėti sulaukus 30-ies. Procesas įsibėgėja sulaukus 40-ies, o ypač 50-ies metų. Visose amžiaus grupėse rekomenduojama reguliariai atlikti profilaktinius sveikatos tyrimus – net ir jokiems simptomams neatsiradus. Šiais gyvenimo tarpsniais padidėja tikimybė susidurti su pavojingomis ligomis, kurios ilgą laiką gali vystytis nepastebimai.

Gyventojams nuolat kalama į galvą, kad būtina rūpintis sveikata profilaktiškai, o ne kai jau prispiria ligos. Tačiau apsilankius pas šeimos gydytoją ir jam paskyrus jums reikalingus tyrimus, gali paaiškėti, kad už dalį jų teks susimokėti. Taip pat ne taip paprastai galima gauti sudėtingesnius, ne tik kraujo ar šlapimo tyrimus. Apsilankius pas šeimos gydytoją, kuris, laikoma, turėtų padėti išspręsti 80 proc.

Lietuvos gyventojai vis labiau pripažįsta ligų prevencijos programų, finansuojamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, svarbą ir vis aktyviau jose dalyvauja, rodo naujausias Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) užsakymu atliktas tyrimas.

Šeimos gydytojos Daivos Berškienės darbo stažas – 24 metai, tad per šį laiką jai teko tūkstančius kartų konsultuoti pacientus ir stebėti, kaip jie keičiasi bei kokie į ją kreipiasi nauji pacientai. „Anksčiau tokių pacientų, kurie ateitų neturėdami nusiskundimų, bet tiesiog norėtų pasitikrinti sveikatą, būdavo tik vienetai. Dabar tokie pacientai ateina kasdien ir tai visiškai nebestebina“, – įžvalgomis dalijasi gydytoja.

Visuomenėje vis dar vyrauja klaidinga nuomonė, kad žmogaus papilomos virusas (ŽPV) kelia grėsmę tik moterims, kadangi ši virusinė infekcija yra pagrindinė gimdos kaklelio vėžio atsiradimo priežastis. Tačiau besimptomis ŽPV nediskriminuoja asmenų pagal lytį ir gali nulemti kitus ikivėžinius bei vėžinius susirgimus tiek vyrams, tiek moterims.

Gimdos kaklelio vėžio ankstyvosios diagnostikos programa vykdoma septynioliktus metus, tačiau pernai Valstybiniame patologijos centre ištirta 40 proc. mažiau profilaktinių gimdos kaklelio PAP testų ir tai verčia sunerimti onkologus. Nacionalinio vėžio instituto (NVI) specialistai mano, jog ilgainiui gali padidėti užleisto gimdos kaklelio vėžio atvejų skaičius. „Patikslintais Vėžio registro duomenimis, 2015 m. Lietuvoje diagnozuota 380 naujų gimdos kaklelio vėžio atvejų.

...

Dėl sveikatos pažymos pas medikus vaiką nuvedusi moteris liko nemaloniai nustebinta. Atlikus profilaktinius tyrimus paaiškėjo, kad mažametis į darželį negalės eiti apie 3 savaites. Tačiau slaugyti vaiko namuose tėvai taip pat negalės: nedarbingumo pažymos gydytoja nedavė. Neva dėl tokios diagnozės ji nepriklauso.