petras auštrevičius

Europos Parlamento (EP) mandatą laimėjęs liberalas Petras Auštrevičius sako, kad kai kurių populistinių partijų geras pasirodymas EP rinkimuose yra įspėjamasis skambutis Lietuvos rinkėjams prieš rudenį vyksiančius Seimo rinkimus. „Šie rinkimai pakeitė tiek Lietuvą, tiek Europą. Nemanykime, kad šie pokyčiai yra galutiniai. Lietuva kiek pavėlavo į tą vadinamą populizmo traukinį. Deja, (...) kai kas bando vytis tuos procesus, kurie kai kuriose kaimyninėse valstybėse yra pajudėję jau anksčiau.

Autoritetingas leidinys „Politico“ sudarė sąrašą žmonių, kurie, jų nuomone, gali būti išrinkti į Europos Parlamentą, įskaitant ir Lietuvos atstovus. Tarp jų yra ne vien ilgamečiai Europos Parlamento nariai Andrius Kubilius bei Petras Auštrevičius, bet ir galimi nauji veidai Europos politikoje, tokie kaip Vilija Blinkevičiūtė, Aurelijus Veryga bei Živilė Pinskuvienė.

Vyriausybės rūmuose Vilniuje penktadienį bus iškilmingai paminėtas Lietuvos narystės Europos Sąjungoje (ES) dvidešimtmetis. Renginyje dalyvaus buvę euroderybininkai Antanas Valionis ir Petras Auštrevičius, taip pat anuometiniai politikai, diplomatai, valstybės tarnautojai, ekspertai ir kiti prie šio žingsnio reikšmingai prisidėję asmenys. Minėjimo metu bus aptarta Lietuvos narystės ES reikšmė ir perspektyvos, taip pat įvyks šiai datai skirto muzikos kūrinio premjera.

 Valdančiajai koalicijai priklausanti Liberalų sąjūdžio taryba sekmadienį patvirtino kandidatų į Europos Parlamentą (EP) sąrašą, jį ves Seimo narys Eugenijus Gentvilas.  Vieną atstovą šiuo metu EP turinčios partijos lyderė, Seimo vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen šiemet tikisi geresnio rezultato nei 2019 metais vykusiuose rinkimuose. „Planas minimum – rezultatas, kuris būtų ne prastesnis nei ankstesniuose rinkimuose. Realistiška, manau, siekti ne plano minimum.

Daugiau nei 7600 eurų į rankas algos per mėnesį gaunantys europarlamentarai, kaip ir mūsų savivaldybių tarybų nariai, kas mėnesį gauna išmokas darbo išlaidoms po beveik 5000 eurų. Nors jų niekas reguliariai netikrina, išlaidų neprašo, dalis lietuvių parlamentarų tikina čekius kaupiantys. „Noriu pripažinti iš karto, kol neprasidėjo tyrimai ir kas nors nepradėjo ko nors aiškintis, būdamas Europos parlamento nariu aš taip pat gavau reprezentacines lėšas ir čekių neturiu.

2022-ieji bus įrašyti kaip rusiško imperinio šovinizmo ir karo, nuo kurio pradžios Europos širdis persikėlė į Kyjivą, metai. Karo, kurio viena pusė herojiškai stojo ginti savo namų mūšio lauke, o kita pusė bailiai bombardavo Ukrainos miestus ir kaimus, plėšė ir prievartavo. Šie karo nusikaltimai neabejotinai visuotinai bus pripažinti ukrainiečių tautos genocidu, įvykdytu teroristinio režimo, o teroristų laukia šis tas daugiau nei Haga.

Lietuva ir Baltijos šalys davė pradžią, laikas visai ES vieningai paskelbti tą patį: rusija yra teroristinė valstybė. Tikiuosi, jau kitą savaitę Strasbūre bus priimta tai įtvirtinanti Europos Parlamento (EP) rezoliucija. Vakar Briuselyje vyko nelengvos derybos tarp EP frakcijų delegatų dėl galutinio rezoliucijos teksto – toms deryboms man teko vadovauti, koordinuojant pozicijas dėl bendrų daugumai priimtinų nuostatų.

Valdančiąją koaliciją Lietuvoje sudaro trys politinės jėgos, tačiau tai nereiškia, kad jos nesiekia viena kitos pakandžioti. Kai kurie konservatoriai ir liberalai pastaruoju metu trauko pečiais ir stebisi, kodėl Liberalų sąjūdžiui priklausantis Seimo narys Raimundas Lopata tarsi žaidžia individualų žaidimą Kaliningrado tranzito klausimu.

Europarlamentaras, Liberalų sąjūdžio atstovas Petras Auštrevičius sako, kad išaiškinimu dėl Kaliningrado tranzito Europos Komisija (EK) peržengė kompetencijos ribas. „Kaliningrado regionas nėra nei boikotuojamas, nei izoliuotas, ir turi būti neleidžiamas sankcionuotų prekių tranzitas.

Europos Komisijai linkstant netaikyti pervežimams į Kaliningradą ES sankcijų, Lietuvos politikų gali laukti dilema – ar susitaikyti su Briuselio biurokratų sprendimu, ar veltis į mūšį? Tuo pačiu tai reikštų, kad tektų ginčytis ir su tais, kuriems pavojaus dieną skambintume pirmiausia – Berlynu ir Vašingtonu. Todėl vieni mūsų politikai sako, kad Europos Komisijai derėtų paklusti, bet yra ir tokių, kurie skatina nepasiduoti ir prireikus, klausimą iškelti į dar aukštesnį lygį.

Kaliningrado tranzito politinės aistros verda Briuselyje. Europarlamentaras Petras Auštrevičius skelbia, kad Europos Komisijoje šiuo metu rengiamas dokumentas, kuris numatytų Rusijai išimtį — leistų tranzitu į ir iš Kaliningrado gabenti net ir sankcionuotas prekes.  Be to, šiąnakt rusai masiškai raketomis apšaudė Ukrainą iš BaltarUsios teritorijos. Raketas paleido rusų bombonešiai. Taikėsi į Kyjivą, Černihivą, Sumų sritis. Daugiau naujienų galite išvysti TV3 Žinių metu.

Lietuvos paskelbta žinia apie tai, kad bus pradedamas riboti tam tikrų prekių tranzitas į Kaliningradą, Rusijoje sukėlė tikrą įniršį, o Vladimiro Putino pakalikai netgi pradėjo grasinti Lietuvai. Europarlamentaras Petras Auštrevičius sako, kad dėl šio klausimo Briuselyje dabar yra itin karšta. Tuo metu politologas Tomas Janeliūnas pastebi, kad dabartinė situacija gali sukelti didelę politinę krizę.

Aistros dėl Kaliningrado tranzito ir Rusijos grasinimų Lietuvai nerimsta. Europarlamentaras Petras Auštrevičius tikina, kad dėl šio klausimo Briuselyje – karšta. Apie tai politikas rašo savo feisbuko paskyroje. Jis pateikia ir visą įvykių chronologiją, kurie klausimai konkrečiai buvo svarstomi Briuselyje. Dalijamės visu politiko publikuotu tekstu: „Lietuvoje Joninės, tuo tarpu Briuselyje yra labai karšta tranzito į Kalingrado klausimu. Ir atrodo, kad Rusija šiuo metu laimi.

Vakarai nuo putino smogikų pradėto šlykštaus karo pirmųjų dienų padarė daug, bet reikia dar daugiau. Taigi – ne žodžiais, o darbais. Pabėgėliai. Prieš porą dienų lankiausi trijuose Lenkijos pasienio kontrolės punktuose greta sienos su Ukraina. Mačiau tūkstančius ukrainiečių moterų ir vaikų, pensinio amžiaus vyrų. Mačiau didžiulį nuovargį, nežinią dėl ateities. Bendravau su ukrainiečiais, palikusiais savo namus ar jų netekusiais. Jų širdys sudaužytos, net jei akyse nebėra ašarų.

Padėčiai prie Lenkijos sienos negerėjant, o Lietuvai pasienyje besirengiant atremti didelio masto atakas šiandien naivu tikėtis, kad migrantus stumiantys Lukašenkos ir Kremliaus smogikai atsitrauks. ES rengiamo atnaujinto sankcijų paketo Baltarusijos režimui, deja, nepakaks. Tikėtina, kad JAV po kelių savaičių priims griežtesnes sankcijas, taip pastatydama Europą, kurios rytines sienas bandoma pramušti, į tikrai nepatogią padėtį.

Europos Parlamento (EP) delegacijoje Taivane – ir du Lietuvos atstovai: Andrius Kubilius ir Petras Auštrevičius, BNS trečiadienį informavo šios institucijos biuras Lietuvoje. „Delegacijoje yra du lietuviai – A. Kubilius ir P. Auštrevičius“, – teigė EP biuro atstovas Dovaidas Pabiržis. Nepaisant Kinijos perspėjimų, septynių europarlamentarų delegacija trečiadienį atvyko į Taivaną, blokui stengiantis užmegzti geresnius ryšius su šia sala.

Lenkijos ir Europos Sąjungos konflikte – nauja kaktomuša. Lenkijos Konstitucinis Tribunolas (KT) nusprendė, kad dalis sutarties su ES nuostatų prieštarauja šalies Konstitucijai. Taip Lenkijos KT užginčijo ES teisės viršenybę. Nors Lenkijos valdantieji tikina, kad šalis neketina pasitraukti iš Bendrijos, Briuselis grūmoja pirštu ir kalba apie skaudžias pasekmes.

Kariams Afganistane pagelbėję vertėjai ir jų šeimos, jau užsitikrinę politinį prieglobstį Lietuvoje, turi įgyti geras sąlygas likti gyventi ir dirbti mūsų šalyje. Lietuva taip pat turėtų atverti duris mūsų ar sąjungininkų NATO pajėgoms padėjusiems afganistaniečiams, kurie dėl prieglobsčio ir pagalbos jau kreipėsi papildomai ar dar kreipsis ateityje, – sako Raseiniuose šiandien apsilankęs europarlamentaras, Europos Parlamento delegacijos ryšiams su Afganistanu vadovas Petras Auštrevičius.

Europos Sąjunga (ES) imasi ambicingo tikslo ir iki 2050 m. metų siekia tapti klimatui neutraliu žemynu. Naujas Briuselyje priimtas įstatymas gali numatyti ir sankcijas, kurios grėstų valstybėms, nesiimančioms ryžtingų sprendimų kovoje su klimato krize. Lietuvoje taršiausias yra transporto sektorius, tad mūsų valdžia užsibrėžtus tikslus tikisi pasiekti įvedusi automobilių taršos mokestį ir elektrifikavusi visą šalies viešąjį transportą.

Apie pusšimtis protestuotojų šeštadienį, prieš vidurdienį, prie Rusijos ambasados Vilniuje reiškė paramą Ukrainai, pasauliui su nerimu stebint šalia šios valstybės telkiamas šimtatūkstantines karines pajėgas.

Skandalas veja skandalą – dėl pasisakymų apie homoseksualius asmenis, europarlamentarui Viktorui Uspaskichui gresia būti pašalintam iš liberalų frakcijos Europos Parlamente. Europarlamentarai žada svarstyti dėl tolimesnės politiko ateities frakcijoje, tačiau pats V. Uspaskichas ginasi, kad buvo ne taip suprastas. Aiškina, kad ruošia paaiškinimą Europos Parlamento liberalų frakcijos nariams.

Darbo partijos pirmininkas, europarlamentaras Viktoras Uspaskichas ir toliau kaitina internetą. Neseniai pristatęs savo struktūrizuotą, neva skiepams prilygstantį vandenį, šįkart politikas pasisakė apie LGBT bendruomenę. Šie jo komentarai siutina Seimo narius ir europarlamentarus. V. Uspaskichas savo feisbuko paskyroje jau kurį laiką kuria tiesiogines transliacijas. Jų metu politikas aptaria sau aktualius klausimus.

Baltarusija paskelbė, kad į Astravo atominę elektrinę atgabenta pirmoji branduolinio kuro siunta. Tai neramina „Sąjūdžio prieš Astravą“ kūrėjus, kurie mano, kad netrukus įvyksiančiame Rytų partnerystės viršūnių susitikime, Lietuvai nesugebėjus pasipriešinti, bus įtvirtinta Baltarusijos teisė turėti ir eksplotuoti Astravo atominę elektrinę. Ekspertai tikina, kad Astravo atominė elektrinė bus atidaryta jau netrukus.

Rinkimų kampanija įsibėgėja – iki prezidento rinkimų liko pusantro mėnesio, o pretendentų į kandidatus rinkimines sąskaitas gausiai pildo įvairiausi aukotojai nuo verslininkų ir politikų iki garsenybių. Tiesa, ne visų sąskaitos pilnėja vienodai sparčiai, kai kurie kandidatai vis dar negali pasigirti pritraukę aukų. Garsių verslininkų parama Kol kas rekordininkė pagal surinktas aukas yra Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) remiama Seimo narė Ingrida Šimonytė.

Prezidento posto siekianti Seimo narė, konservatorė Ingrida Šimonytė, jei būtų išrinkta į prezidentus, neketina imtis didelių permainų Lietuvos užsienio ir saugumo politikoje, nes, jos manymu, Lietuva eina tinkama kryptimi. Vis dėlto pretendentė išskyrė kelis svarbiausius aspektus, ties kuriais reikia dirbti, norint užtikrinti Lietuvos saugumą. Rytų Europos studijų centras penktadienį surengė diskusiją su I. Šimonyte apie nacionalinį saugumą ir užsienio politiką.

Prezidento posto siekiantis Gitanas Nausėda mano, kad Lietuva turėtų atviriau žiūri į santykius su už Europos Sąjungos sienų esančiomis valstybėmis, pavyzdžiui, Kinija. Jis taip pat neatmeta galimybės palaikyti dialogą su Rusija, tačiau tik nepaminant Lietuvos principų. Rytų Europos studijų centras penktadienį surengė diskusiją su G. Nausėda apie nacionalinį saugumą ir užsienio politiką.

Lietuvos vykdomos užsienio politikos solidarumas baigėsi kartu su paskutine prezidento Valdo Adamkaus kadencija, o sprendžiant Lietuvos branduolinio saugumo klausimą neužtenka vien tik premjero siūlomo „plano-chuligano“, mano kandidatas į prezidentus, europarlamentaras Petras Auštrevičius. Rytų Europos studijų centras penktadienį surengė diskusiją su N. Puteikiu apie nacionalinį saugumą ir užsienio politiką.

Pretendentų į prezidentus – pagal kiekvieno skonį. Taip galima apibūdinti galutinį siekiančiųjų užimti šalies vadovo postą sąrašą. 15-os pretendentų į šalies vadovus pavardės gyventojams daro įspūdį, tiesa, nebūtinai iš gerosios pusės. Na, o dalis ekspertų šioje įvairovėje įžvelgia ir nemenką grėsmę premjerui. Esą daug pretendentų laimėti rinkimus neturi jokių šansų, bet jie gali palaidoti premjero Sauliaus Skvernelio viltis premjero postą iškeisti į prezidento.

Seimo narys Petras Gražulis pirmadienį paskelbė ketinantis dalyvauti prezidento rinkimuose. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) pirmadienį baigė registruoti prezidento rinkimų politinės kampanijos dalyvius – jų šiuo metu yra keturiolika. P. Gražulis pirmadienį popiet apsilankė VRK ir pridavė dokumentus. Prezidento posto jis sieks pirmą kartą.

Įsibėgėjant kovai dėl darbo Daukanto aikštėje, sparčiai pilnėja tik dalies kandidatų į prezidentus iždai. Kol vieni gali pasigirti surinkę dešimtis tūkstančių, kitų kišenėse kol kas švilpauja vėjai, o tretiems savo sąskaitas, deja, tenka pildyti patiems. Vyriausioje rinkimų komisijoje (VRK) savarankiškais kandidatais į prezidentus kol kas yra užsiregistravę 11 asmenų.

Į prezidentus kandidatuojantis Liberalų sąjūdžio palaikomas europarlamentaras Petras Auštrevičius ketvirtadienį visuomenei pristatė savo rinkimų programą bei politinę komandą. Savo programą P. Auštrevičius pasirinko pristatyti knygų apsuptyje Adomo Mickevičiaus bibliotekoje, teigdamas, kad šią aplinką pasirinko, nes A. Mickevičius laikomas Europos laisvės šaukliu bei vienu žymiausių lietuvių.

Viešas premjero Sauliaus Skvernelio pareiškimas, kad jis ketina siekti prezidento posto, nustebino retą, bet suglumino ne vieną. Viešojoje erdvėje politikai, apžvalgininkai ir žurnalistai garsiai svarsto, kaip premjero rinkiminė kampanija atsilieps Vyriausybės darbui. S. Skvernelis užtikrina – niekaip, bet su tuo sutinka ne visi. Ministras pirmininkas S. Skvernelis ketvirtadienį paskelbė, kad dalyvaus gegužę vyksiančiuose prezidento rinkimuose.

Iki kovos dėl Lietuvos prezidento kėdės lieka vis mažiau laiko, todėl būsimi kandidatai skuba supažindinti visuomenę su savo pažiūromis ir vizija, kokia Lietuva galėtų tapti per jų penkerių metų kadenciją. Nors visi kandidatai vieningai sutaria, kad švietimas turi būti bene svarbiausias Lietuvos prioritetas, visi renkasi skirtingus būdus, kaip paskatintų šalį tobulėti. Kauno technologijos universitetas (KTU) trečiadienį surengė pretendentų į kandidatus į prezidentus debatus.

Pamažu auga pretendentų kandidatuoti į Lietuvos prezidentus gretos. Naujausias politinės kampanijos dalyvis – Kazimieras Juraitis, ketinantis Lietuvą paversti taikos zona ir reformuoti šalies politinę sistemą. Šiuo metu Vyriausioje rinkimų komisijoje savarankiškais pretendentais į kandidatus į prezidentus yra užsiregistravę 10 asmenų.

Save Lietuvos prezidentu mato jau aštuoni kandidatai, tačiau politologai iš jų išskiria tik tris pirmūnus, kuriems rinkimuose gali šypsotis sėkmė. Nors galutinio rinkimų scenarijaus numatyti negali niekas, yra keli scenarijai, kokią įnirtingos kovos baigtį galime regėti. Lapkričio mėnesio duomenimis, ekonomistas Gitanas Nausėda išlieka populiariausiu pretendentu į prezidentus. Lapkritį 24,6 proc.

Pirmadienį prasideda rinkimų į Europos Parlamentą (EP) politinė kampanija. Šie rinkimai vyks kitų metų gegužės 26 dieną. Lietuvoje bus renkama 11 EP narių. Pasak Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkės Laura Matjošaitytės, šiuose rinkimuose numatoma nemažai naujovių. Nebelieka VRK deklaruojamų ir rinkėjams dalijamų mažareikšmių daiktų, taip pat numatyta, kad rinkimų komitetas negali pasirinkti pavadinimo, kuris yra tapatus jau įregistruoto prekės ženklo pavadinimui.

Iki prezidento rinkimų liko lygiai pusmetis. Apklausų lyderis Gitanas Nausėda jau žada sukurti gerovės valstybę ir dalina pažadus, kad mažomis pensijomis ir algomis nepatenkintiems lietuviams sudarys sąlygas patiems užsidirbti daugiau. Jis taip pat kalba apie progresinius mokesčius. Tuo metu Ingrida Šimonytė tyli ir į debatus su Nausėda nesileidžia. Premjeras Saulius Skvernelis toliau tempia gumą ir vengia prisipažinti, ar dalyvaus rinkimuose.

Prezidento rinkimų kampanija įsibėgėjo, nors oficialiai ji dar nė neprasidėjusi. Į prezidentus taiko net keturi ekonomistai, vienas Afganistano karo veteranas ir vienas filosofas, kuris taip pat aiškina baigęs ekonomikos mokslus.

Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas sako, kad problemų kamuojamą partiją bando sužlugdyti išorės jėgos. Politinės korupcijos byloje teisiamos bei parlamentinio tyrimo dėl verslo poveikio politikai išvadose figūruojančios partijos vadovai teigė, kad tai daro politiniai konkurentai arba žmonės, nekenčiantys liberalizmo. „Aš taip ir traktuoju tuos įvykius, kaip iš išorės ateinančius bandymus sužlugdyti mus“, – penktadienį per Liberalų sąjūdžio tarybos posėdį sakė E. Gentvilas.

Ispanijoje, remiantis Rusijos Interpolo užklausa, buvo suimtas britų finansininkas Billas Browderis – investicijų fondo „Hermitage Capital“ ir tarptautinės Sergejaus Magnitskio vardo asociacijos vadovas. Jam pateikė arešto orderį, išduotą Rusijos Interpolo padalinyje. Rusijoje finansininką ir žmogaus teisių aktyvistą už akių nuteisė dėl tariamo mokesčių vengimo ir paskyrė devynerių metų kalėjimo bausmę.

Liberalų sąjūdis klaidinga vadina Valstybės saugumo departamento (VSD) medžiagą apie koncerno „MG Baltic“ įtaką partijai – įrodymui skelbia partijos steigimo protokolus. Anot liberalų, VSD rašte politinės korupcijos byloje įtariamas Eligijus Masiulis įvardijamas kaip „MG Baltic“ koncerno „parinktas“ pirmininkas steigiant Liberalų sąjūdį, tačiau jis rinkimuose nė nedalyvavo. „Jei nutekinta VSD pažyma yra rimtas dokumentas, tai VSD – dokumentų klastotojas.

Per pastaruosius porą metų Liberalų sąjūdžiui organizuojamos jau antros laidotuvės, bet jie rankų nuleisti neketina net paplitus saugumo išslaptintai medžiagai. Nors liberalų pirmininkas Eugenijus Gentvilas partijai numato sunkius laikus, politologas Saulius Spurga tiesmukesnis – partijos ateities nematyti.

Liberalų sąjūdžio valdyba apsisprendė skųsti teismui Valstybės saugumo departamentą dėl partijos dalykinės reputacijos menkinimo. „Mes apsisprendėme, kad mes kaip partija turime kreiptis su ieškiniu į teismą dėl dalykinės reputacijos menkinimo, VSD pažymoje išdėstytų teiginių paneigimo“, – BNS sakė partijos vadovas Eugenijus Gentvilas.

Grupė Europos Parlamento narių siūlo plėsti sankcijų paketą, kurį šiuo metu su Kremliumi susijusių asmenų ir įmonių atžvilgiu taiko Europos Sąjunga (ES). „Mes siūlome įvesti naujas sankcijas, kurios būtų nukreiptos į tuos Rusijos magnatus ir oligarchus, kurie, siekdami padėti V. Putinui vykdyti jo antidemokratinę veiklą, užsiima nelegalių pinigų plovimu ES valstybėse narėse“, – rašoma kreipimesi, kurį inicijavo europarlamentaras Petras Auštrevičius.

Opozicinis Liberalų sąjūdis šeštadienį išrinko savo kandidatą į prezidentus. Juo tapo europarlamentaras Petras Aušrevičius. Tai – istorinis įvykis partijai, nes iki šiol Liberalų sąjūdis nekeldavo savo kandidato, o palaikydavo kitų partijų kandidatus. Per kandidato rinkimus surinkęs 453 balsus jis aplenkė partijos kolegą, Seimo narį ir buvusį ambasadorių prie UNESCO Arūną Gelūną, surinkusį 368 balsus.

Opozicinis Liberalų sąjūdis šeštadienį Kėdainių rajone renkasi į suvažiavimą, per jį paaiškės balsavimo rezultatai dėl kandidato į prezidentus. Kandidatą į prezidentus liberalai renkasi iš dviejų politikų – europarlamentaro Petro Auštrevičiaus ir Seimo nario, buvusio Lietuvos ambasadoriaus prie UNESCO Arūno Gelūno. Balsavimas vyksta elektroniniu būdu, jame gali dalyvauti visi nario mokestį susimokėję partijos nariai. „Darome atranką, kad bus mūsų kandidatas rinkimuose.

Iki vasario pradžios pavieniams Liberalų sąjūdžio nariams ir partijos skyriams kėlus pretendentus būti liberalų kandidatais į prezidentus paaiškėjo septyni lyderiai. Iš jų tapti liberalų kandidatais sutiko du: Seimo narys Arūnas Gelūnas ir europarlamentaras Petras Auštrevičius. „Rinkdami vieną kandidatą vykdysime slaptą visuotinį elektroninį balsavimą partijos suvažiavime balandžio viduryje. Balsavimas greičiausiai vyks po kandidatų debatų.

Trečiadienį posėdžiavusi Liberalų sąjūdžio valdyba įvardijo partijos skyrių ir narių iki vasario pradžios siūlytus pretendentus būti kandidatais į prezidentus. Kandidatais iškelti septyni partijos nariai: europarlamentaras Petras Auštrevičius, Seimo nariai Eugenijus Gentvilas, Vitalijus Gailius ir Arūnas Gelūnas, Vilniaus meras Remigijus Šimašius, Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas ir Elektrėnų meras Kęstutis Vaitukaitis.

Grupė Europos Parlamento (EP) narių kreipėsi į aukščiausius Lietuvos vadovus dėl Seimo sprendimo sukurti komisiją Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) veiklai tirti.