paltanavičius

Dėl kasmetinės varlių migracijos Vilniaus Vingio parke ribojamas automobilių eismas. Kaip praneša savivaldybė, eismas bus draudžiamas 40 dienų - nuo kovo 10 iki balandžio 20 dienos, į parką galės įvažiuoti tik aptarnaujantis, neįgaliųjų transportas. Parke įrengti laikini informaciniai skydai taip pat ženklai, draudžiantys eismą. Šių veiksmų imamasi norint apsaugoti varles, kurios, pabudusios po žiemos miego ir palikusios savo žiemojimo vietas, juda į nerštavietes.

  Selemonas Paltanavičius, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Karštis ir ką tik nupurslojęs lietus išblaškė Joninių laužų dūmus. O vasara mums siūlo čia pat būsiančią naują šventę – Petrines ir Povilines. Mums šios šventės – mielos ir laukiamos. Gamtoje jos lyg ir neturi nustatyto termino, nes ten galioja savos taisyklės, o jos kasmet šiek tiek koreguojamos ir peržiūrimos. Šių metų vasara – ypatinga, beje, kaip ir visos kitos.

Selemonas Paltanavičius, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Čia pat vasara, jos laukiame kaip visada. Tačiau dabar taip ir norisi atsigręžti atgal ir dar sykį įsitikinti, ar jau tikrai pavasaris pasibaigė. Vasaros darbai, džiaugsmai ir malonumai mus perkels toli ir šio pavasario ypatumų greit neprisiminsime. Tačiau dabar dar galime sakyti, kad pavasaris buvo labai trumpas, per trumpas ir per staigus. Keletas dienų mus skiriančių nuo vasaros gamtoje nedaug ką tepakeis.

  Selemonas Paltanavičius, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Gyvename tokį metą, kai sunku pasakyti – esame pavasarį ar jau žengiame į vasarą. Iš tikro kol kas pavasaris, ir ne todėl, kad tai liudija kalendorius. Staigūs ir į rekordinius panašūs gegužės pirmosios pusės karščiai, sakytum, buvo iš anksto suplanuoti ir skirti ištaisyti pavasario pradžios nuklydimus. Iš tikro jie per labai trumpą laiką prižadina viską ir visus.

 Selemonas Paltanavičius, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Atrodo, kad pavasaris staiga pajautė graužatį už vėlavimą ir švystelėjo mums ilgai saugotos, taigi sutaupytos šilumos. Gali pasirodyti, kad vėl prasidėjo varžybos, kas daugiau, kas greičiau. Tokį įspūdį daro kiekviena diena, nes šilumos vis daugiau, o augalai skuba žydėti, sproginti lapelius, augti. Žadamas lietus tik paįvairins, subalansuos šią gamtos harmoniją. Matyt, po savaitgalio miškai jau žaliuos.

Selemonas Paltanavičius, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Daug laukiame iš pavasario, tačiau tokių žiemiškų Velykų, kokias ką tik šventėme, nelaukėme ir nesitikėjome. Kai kur iškrito iki 20 cm sniego, beje, ne paprasto, žiemiškai puraus, o labai tankaus ir koncentruoto. Tirpdamas toks sniegas virsta dideliu vandens kiekiu. Taigi kalbos apie pavasario potvynius, kurias buvome primiršę, vėl prisimintos. Laukiame ir nesulaukiame, kada vėjas nusigręš nuo šiaurės, šalčių sostinės.

 Teiginiai, kad dėl šaltos ir užsitęsusios žiemos erkės ar uodai galbūt įšals ir jų bus mažiau, neturi pagrindo: erkės puikiai jaučiasi ir kur kas šiauriau. Taip tinklalapiui LRT.lt sako gamtininkas Selemonas Paltanavičius. Erkės su uodais kantriai laukia pavasario ir nebijo šaltos bei užsitęsusios žiemos.

Taip, Pusiaužiemis čia pat. Iš didžiosios raidės jo vardą rašome todėl, kad jis - vienas toks metuose. Mes jį vadiname švente, ir visai pelnytai: kas dar gali būti svarbiau už padovanotą tikėjimą pavasariu? Dabar galime manyti, kad prabėgus dešimčiai dienų po kalendorinio žiemos vidurio išauštantis Pusiaužiemis mūsų protėvių buvo “atrastas" ne šiaip sau - čia pat vasaris, paskutinis žiemos mėnuo, ir ieškoti dar vėlesnio žiemos pusiaujo būtų tiesiog neteisinga.

Gruodžio pradžia neleidžia nusivilti žiema – kaip ir turėtų būti, pasnigo, spustelėjo šaltukas. Ko dar norėti po gražaus rudens? Tačiau ką ten kalbėti apie žiemą, kai gyvenome vos keletą jos dienų. Geriau palaukime... na, kokius tris mėnesius ir tada pasakysime, kokia buvo ši žiema. Tačiau nesiekime taip toli, apsižvalgykime aplinkui ir žiemos pradžioje pabandykime rasti tai, kas labai gražu, kas visiems patinka.