pagonybė
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „pagonybė“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „pagonybė“.
Savaitgalį laukia ypatinga diena: daugelis ją pamiršta
Gegužės 19 dieną – Sekminės. Tai šventė, švenčiama sekmą (t.y. septintą) savaitę po šv. Velykų. Jos metu garbinama augmenija ir naminiai gyvuliai.
Miestiečiams ši šventė nebėra tokia aktuali kaip šv. Kalėdos ar šv. Velykos, mat jos metu daugiausia dėmesio skiriama naminiams gyvuliams – karvėms.
Šventės metu ypatinga galia suteikiama jauniems berželiams. Pagonys medį laikė žmogaus ir visos gyvūnijos protėviu.
Kaune visą parą aidėjo sutartinės: tautiečiai žavisi renginiu ir jo teikiama nauda
Nacionalinio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejaus vidiniame kiemelyje Žolinių laikotarpiu aidėjo sutartinės. Čia vyko sutartinių maratonas „Suburtynė“, kur daugiabalsės lietuvių liaudies dainos be sustojimo skamba ištisą parą.
Šio renginio iniciatorė Skaidra Jančaitė sako, kad sutartinės yra tarsi malda. Pasak renginio organizatorių, pastaruoju metu sutartinės vis labiau populiarėja.
„Mes viską bandome atkurti atkelti, čia yra tūkstančiai tų giesmių ir jos yra netuščios.
Tikrų tikriausia raganų puota ant Šatrijos kalno: netrūko ir linksmybių, ir burtų
Viso pasaulio raganos sekmadienį šventė Valpurgijos naktį. Tai senos pagoniškos šventės, kuria buvo žadinamas tikrasis pavasaris, atgarsiai. Lietuvoje tokios šventės vieta mitais ir padavimais pagarsėjęs Šatrijos kalnas. Dauguma čia susirinkusių moterų save vadino raganomis, tad raganiškų linksmybių ir burtų čia netrūko.
Magiškos Valpurgijos nakties ant Šatrijos kalno švęsti renkasi raganos ir šiaip magijos pasiilgę smalsuoliai.
Pagonybė oficialiai grįš į lietuvių gyvenimą ir net mokyklas?
Sudaryti santuokas be atskiro ėjimo į metrikacijos įstaigą, gal net turėti tikybos ir religinių apeigų pamokas mokyklose greitai gali būti leista ir pagoniško tikėjimo atstovams. Grupė Seimo narių siūlo senovės baltų tikėjimą išpažįstančiai bendrijai „Romuva“ suteikti valstybės pripažinimą. Ir nors teisinių kliūčių tam nebėra, Seime netrūksta besipiktinančių tokiais planais. Vestuvės pagal senovės baltų tradicijas ir religiją.
Švč. Mergelės Marijos šventė ir jos tradicijos
Esame įpratę Lietuvą vadinti Marijos žeme, nors nemaža šios žemės dalis buvo apkrikštyta palyginti neseniai, prieš 600 metų. Bet gal ne šiaip sau, ne iš tuštybės prigijo mūsų kraštui šis garbingas vardas? Didysis Lietuvos kunigaikštis Vytautas, pats pasikrikštijęs ir nešęs katalikybę į Žemaičius, Dievo Motina, kaip žmonių užtarėja, pasitikėjo labiau nei Kristumi ir labiausiai rūpinosi jos kulto Lietuvoje diegimu.
Telšiuose prasidėjo Žemaičių krikšto jubiliejaus iškilmės
Lidija Jankauskienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Telšiuose iškilmingomis pamaldomis prasidėjo Žemaičių krikšto 600 metų jubiliejaus minėjimo iškilmės, kurios tęsis keturias dienas. Istorikų teigimu, Žemaitija buvo paskutinis pakrikštytas pagoniškos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės regionas, baigęs suformuoti Europą. Krikštas svarbus ir pačiai Žemaitijai bei žemaičiams.