nuostoliai

Įsivaizduokite, kad iš anksto suplanuojate gimtadienio šventę, rezervuojate restoraną, suderinate maistą ir pakviečiate daug svečių. Tačiau atvykę švęsti randate užrakintas restorano duris – niekas neįleidžia, o apie atšauktą rezervaciją iš anksto niekas nepranešė. Būtent taip nutiko 50-metį švęsti planavusiai šeimai.

Gausios liūtys dalyje Lietuvos laukų jau naikina daržovių derlių – ūkininkai pasakoja apie po vandeniu atsidūrusius kopūstus, morkas, bulves ir svogūnus, o nuostolius skaičiuoja šimtais tūkstančių eurų. Tačiau gyventojams svarbiausias klausimas – ar mažesnis lietuviškų daržovių derlius rudenį reikš ir didesnes kainas parduotuvėse? Augintojai pasakoja, kad kai kuriuose ūkiuose dalies derliaus išgelbėti gali nebepavykti, o tikrasis nuostolių mastas paaiškės tik pradėjus nuimti daržoves.

Po savaitgalį Lietuvoje praūžusios audros draudikai jau fiksuoja bent 5 tūkst. draudžiamųjų įvykių, o jų skaičius dar turėtų augti, sako Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis. Pasak jo, nemažą dalį registruotų įvykių sudaro verslo patirta žala. „(Audra verslą – ELTA) taip pat paveikė kaip ir gyventojus. Aš pats, būdamas draudikų atstovu, šiam rytui žinau, kad bent 5 tūkst. draudžiamųjų įvykių buvo fiksuota ir jų bus fiksuota daugiau.

Užlietas būstas, ant automobilio užvirtęs medis ar po elektros sutrikimo sugedusi buitinė technika gali atsieiti šimtus ar net tūkstančius eurų. Tačiau po nelaimės itin svarbu ne tik įvertinti patirtus nuostolius – vienas skubotas veiksmas gali vėliau gerokai apsunkinti bandymą atgauti pinigus.

 Savaitgalį Lietuvą užklupusi audra didžiausių nuostolių žemės ūkiui turėjo Žemaitijoje – žemdirbiai sako, jog dalis dar nenuimto derliaus atsidūrė po vandeniu, nukentėjo kviečiai ir pupos, vėluos žieminių rapsų sėja. Tuo metu užsitęsę elektros tiekimo sutrikimai problemų kelia gyvulininkystės ūkiams, teigia Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vadovas Gedas Špakauskas. „Prasčiausia situacija turbūt Žemaitijoje, nes ten iškrito daugiausia kritulių ir jie buvo su stipriu vėju.

Lietuvoje praūžusi audra pražudė vieną žmogų ir keturis sužeidė. Elektros tiekimas sutriko beveik 300 tūkst. vartotojų. Kada visi gyventojai vėl turės elektrą, ESO kol kas negali atsakyti. Lietuvą nusiaubus audrai, premjeras žada atstatymo darbams negailėti nei pinigų, nei pareigūnų pajėgų. Beje, per audrą nuseko Kuršių marios, kuriose keleiviai patys stūmė laivą nuo seklumos į vandenį. O jėgos aitvarų mėgėjai audra džiaugėsi ir kilo į rekordines aukštumas. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Pirmadienį Vyriausybėje vyks tarpinstitucinis pasitarimas dėl audros padarinių. Po jo turėtų preliminariai paaiškėti, kokią žalą sukėlė savaitgalį praūžusi stichija ir kiek lėšų gali prireikti jos padariniams panaikinti. „Kol kas negalime pateikti preliminaraus audros padarytos žalos įvertinimo ar nurodyti, kiek lėšų galėtų būti skirta jos padariniams likviduoti.

Po rugpjūčio pradžioje praūžusios liūties sostinės Perkūnkiemio rajono gyventojai susiduria su kartėliu dvelkiančia realybe: į 16-ą aukštą tenka kilti pėstute, o požeminėje aikštelėje skendusiems automobiliams galima ištarti „sudie“. Didžiulis vandens srautas užliejo namą taip, kad iki šiol neveikia liftas, o gyventojai iki šiol nežino, ar užlietos transporto priemonės apskritai užsives.

Išversti medžiai, nuplėšti namų stogai ar apsemtos gatvės tampa vis dažnesniu kiekvienos vasaros palydovu. Išties, kaip nurodo ir mokslininkai, ekstremalūs gamtos reiškiniai, tokie kaip viesulai, liūtys ar sausros, tampa ne tik dažnesni, bet ir mažiau nuspėjami, ilgiau trunkantys. Pasaulio temperatūrai kylant, gamtos stichijų skaičius kasmet auga, o tai ne tik tiesiogiai veikia mūsų pinigines, bet ir atsiliepia maisto produktų kainoms, keičia atostogų planus bei verčia rūpintis turto draudimu.

Savaitgalį Vilnių ir kitas šalies vietoves talžiusi audra gyventojams paliko ne tik išverstus medžius ir apsemtus rūsius, bet ir tūkstančius eurų siekiančius nuostolius. Draudikai jau skaičiuoja šimtus pranešimų apie sugadintus namus ir automobilius, tačiau ne visais atvejais žala atlyginama automatiškai. Vieni gyventojai savaitgalį siautusios audros metu dalijosi, kad požeminėse parkavimo aikštelėse ar keliuose buvo užlieti jų automobiliai. Tuo metu kiti gyventojai patyrė žalos savo namuose.

Vilniuje pirmadienį pastebėta, kad iš statybviečių pavogti darbo įrankiai, įranga, pranešė policija. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, 8.24 val. gautas pranešimas, kad Seinų gatvėje, iš statybų objekto teritorijos, buvo pavogtos įmonei priklausančios gręžimo staklės su gręžimo stovu.  Padaryta turtinė žala – apie 6 tūkst. eurų. Taip pat, anot policijos, apie 9.44 val.

Vakar Lietuvoje siautėjusi audra neaplenkė Valkininkų seniūnijos. Išlūžę medžiai, nukritę medžių šakos ir dingusi elektra – tai tik keli audros padariniai, su kuriais šiuo metu susiduria gyventojai. Šiuo metu dalijamasi vaizdais iš Valkininkų seniūnijos. Audra nusiaubė Valkininkų seniūniją Socialiniame tinkle „Facebook“ vaizdais iš nusiaubtos Valkininkų seniūnijos dalijosi Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta. Jis vakar rašė, kad keli kaimai buvo likę be elektros.

Apie sukčiavimą kalbama nuolat, tačiau žmonės vis tiek užkimba. Ekspertai sako, kad problema nėra tik žinių trūkumas – sukčiai taiko į emocijas, skubina sprendimus ir vis geriau imituoja tikrumą. O tai reiškia, kad suklysti gali bet kas ir kartais pakanka vienos neapgalvotos reakcijos.

Sukčiai veikia greitai ir organizuotai – pinigai dažnai per kelias minutes iškeliauja į užsienį ir dingsta sudėtinguose tinkluose. Todėl svarbiausia kova vyksta dar prieš apgaulę. Ekspertai pabrėžia, kad keli paprasti veiksmai gali padėti išvengti didelių nuostolių, o suklydus – bent jau padidinti šansus apginti savo teises.

Elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ per tris šių metų mėnesius uždirbo 37,2 mln. eurų grynojo pelno, kai prieš metus buvo patyrusi 27 mln. eurų nuostolio. Įmonės pelnas prieš mokesčius, palūkanas, pajamas ir nusidėvėjimą (EBITDA) siekė 47,8 mln. eurų, kai prieš metus EBITDA buvo neigiama (27,8 mln. eurų). Pagrindinė EBITDA augimo priežastis – teigiamas papildomų paslaugų rezultatas, penktadienį pranešė bendrovė. „Litgrid“ pajamos siekė 158,7 mln. eurų ir buvo 46 proc.

Į Lietuvą grįžtantMinsko anksčiau sulaikytiems vilkikams, tačiau daliai vežėjų neišgalint susimokėti už stovėjimą aikštelėse, premjerė kartoja, kad jų patirtus nuostolius turėtų kompensuoti Baltarusija. „Man atrodo, vežėjai jau gauna didžiulę valstybės pagalbą, kad grįžta vilkikai. Tai yra labai svarbu, bet prisiminkime šitos problemos ištakas“, – trečiadienį žurnalistams Vyriausybėje sakė Inga Ruginienė.

Šiomis dienomis siuntas siunčia ir gauna dauguma gyventojų. Visgi neretai šis, atrodytų, paprastas procesas neapsieina be nesklandumų. Pavyzdžiui, siuntos dingsta be žinios, o gyventojai dėl to patiria nuostolius. Su tuo susidūrė ir Vokietijoje gyvenanti lietuvė, kuri teigia, kad per „Omniva“ siųsta beveik 200 eurų vertės siunta taip ir nepasiekė adresato.

Gatvių remonto darbai vieniems atrodo būtini miesto atnaujinimui, o kitiems tai gali virsti kasdiene kova dėl išlikimo. Kol dalis sostinės verslų skaičiuoja dėl užtvertų gatvių ir sumažėjusių klientų srautų patiriamus nuostolius, savivaldybė tikina, kad apie darbus informuoja iš anksto ir ieško būdų, kaip nepatogumus sumažinti.

Patruliuodami mieste pareigūnai išvydo įdomų vaizdelį: skersai gatvės stovėjo „Volvo“, o prie jo – akivaizdžiai sutrikusi moteris. Sutrikimo priežastis buvo akivaizdi: apgadintos dvi kelkraštyje stovėjusios mašinos – visiškai nauji „Cupra“ ir „Volvo“ automobiliai. Iš pradžių vairuotoja tvirtino, kad tikrai nevartojo alkoholinių gėrimų, tačiau pirmo blaivumo patikrinimo metu pripūtė daugiau nei 1,5 promilės – tai buvo vidutinis girtumo laipsnis.

Daugiau nei 10 mln. eurų grynųjų nuostolių pernai patyrė iš viso 18 Lietuvos įmonių, septynių iš jų pernykščiai nuostoliai viršijo 20 mln. eurų, skelbia Lietuvos bendrovių, pernai patyrusių didžiausius grynuosius nuostolius, 30-uką sudaręs portalas „Verslo žinios“. Didžiausius – 687 mln. eurų– grynuosius nuostolius pernai patyrė naftos perdirbimo įmonė „Orlen Lietuva“,  pagal apyvartą stambiausia šalies bendrovė.

Tokios blogos vasaros nebuvo jau 21 metus – skundžiasi Palangos verslininkai. Baigiantis rugsėjui, jie suskaičiavo karštojo sezono pelnus ir pamatė, kad apyvarta, palyginti su pernai, krito perpus. Oras nelepino, politikai sugrąžino ikikovidinius mokesčius, o dėl neadekvačiai išaugusių kainų poilsiautojai pakeitė įpročius ir pradėjo taupyti. Palangoje – šalta, lynoja, apsiniaukę. Tiek J. Basanavičiaus gatvėje, tiek prie jūros vidurdienį vos vienas kitas žmogus.

Šiemet Lietuvos ūkininkų pasėlius niokoja visos gamtos stichijos. Pavasarį augalus nušaldė šalnos ir sukapojo kruša, o vasarą ėmė merkti liūtys. Tad jei dalis javų ir spėjo subręsti, nukulti jų nebeįmanoma – kombainai klimpsta. Draudikai skaičiuoja, kad žalų suma apsidraudusiems ūkininkams jau siekia 13 milijonų eurų, o realybėje nuostoliai kone 3 kartus didesni.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.  Krušos nuniokotus rapsus dar balandį išvydo pakaunės ūkininkai.

Žemės ūkio ministerija siūlo skelbti ekstremalią situaciją valstybės lygiu. Dėl stichinių liūčių skęsta ūkininkų laukai, pūva derlius. Situaciją vertina Nacionalinis krizių valdymo centras ir netrukus žada teikti rekomendaciją Vyriausybei. Dėl labai smarkaus lietaus ekstremalioji situacija jau paskelbta šešiose šalies savivaldybėse.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.  Ūkininkas Algimantas Vaupšas aprodo savo laukus Kelmės rajone.

2,8 mlrd. eurų mokestinių nuostolių už 2024 metus iš viso deklaravo Lietuvos įmonės – 300 eurų mažiau nei prieš metus, kai pasiektas mokestinių nuostolių rekordas, bet gerokai viršija 2021-ųjų ir ankstesnių metų skaičius, kada nuostoliai siekė 2,2 mlrd. eurų ar mažiau, penktadienį rašo „Verslo žinios“.  Už 2024 metus Valstybinei mokesčių inspekcijai iš viso deklaruota 12,7 mlrd. eurų mokestinio pelno – maždaug 600 mln.

Darbuotojo neatvykimas į darbą darbdaviui gali sukelti nemenkų rūpesčių. Jei nerandama, kas darbuotoją pakeis, tuomet būna ir nemažai nuostolių. Bet ar darbuotojas turi juos atlyginti? Į tokią situaciją pakliuvo kaunietis Pijus (vardas pakeistas), kuris darbdaviui ryte pranešė, kad serga ir dirbti negalės. Vis tik darbdavys ėmė grasinti teismais, esą dėl darbuotojo neatvykimo patyrė daug nuostolių ir darbuotojas jam turės viską atlyginti.

Rusijos nuostoliai kare prieš Ukrainą peržengė svarbią psichologinę ribą. Ukraina skaičiuoja, kad nuo karo pradžios Rusija neteko apie 1 000 340 karių. Šis skaičius apima ir žuvusiuosius, ir sužeistuosius. Vien pastarąją parą Ukraina skelbia neutralizavusi 1 140 rusų karius.

Ramiai gyvenant savo namuose nesitikima, kad butui staiga kažkas nutiks ir teks kelerius metus bylinėtis teismuose, mokėti teisininkams ir siekti, kad turtui padaryta žala būtų atlyginta. Tačiau tokių atvejų pasitaiko gana dažnai. Pvz., skaitytojas Arvydas papasakojo, kad jo senyvų tėvų kaimynas viršuje remontuoja savo butą, griauna leidžiamas griauti sienas, bet dėl to ėmė trūkinėti Arvydo tėvų buto lubos ir sienos, atsirado labai daug dulkių.

Koncerno „Achemos grupė“ valdoma įmonių grupė pernai uždirbo 6,1 mln. eurų grynojo pelno, kai 2023 metais patyrė 16,7 mln. eurų nuostolių. Tuo metu grupės konsoliduotos pajamos siekė 989 mln. eurų ir buvo 17,6 proc. mažesnės nei metais anksčiau. Koncerno teigimu, finansiniams rezultatams didžiausią įtaką turėjo trąšų gamybos, agroverslo, krovos ir logistikos sektoriuose veikiančių bendrovių rezultatai. „Achemos grupės“ bendra investicijų suma praėjusiais metais sudarė 274 mln. eurų.

Meteorologai skelbia naują rekordą. Šį kartą – šalčio. Ketvirtadienio naktį Varėnoje temperatūra nukrito iki beveik 6 laipsnių šalčio. Vis daugiau miestų vėl jungia centralizuotą šildymą, o ūkininkai jau skaičiuoja nuostolius. Kai kur šaltis visiškai sunaikino būsimą vaismedžių derlių, nušalo smidrai ir vaiskrūmiai. Deja, sinoptikai ir artimiausiomis naktimis nieko gero nežada – šaltis vėl žnaibys skaudžiai.

Ne paslaptis, kad kartas nuo karto bankuose vis pasitaiko sutrikimų, dėl kurių klientai negali atsiskaityti kortele ar išmaniuoju telefonu, neturi prieigos prie savo sąskaitų ar pan. Vis tik ne visi žino, kad tokiais atvejais iš bankų galima išsireikalauti kompensacijų. Tik kiek tai – realu Lietuvoje? Neseniai „Barclays“ bankas Jungtinėje Karalystėje (JK) patyrė programėlės ir svetainės sutrikimus, dėl ko klientai negalėjo naudotis el. banku, neturėjo prieigos prie savo sąskaitų.

Šių metų vasario 16 diena į Milių šeimos atmintį įsirėš ilgam. Jų gyvenimus sudrebino gaisras mylimuose namuose Lentvaryje, Trakų rajone. Po įvykio šeima liko be nieko – be namų, daiktų ir prisiminimų. Apie gaisrą savo tėvų namuose papasakojo Jolanta Milytė, kuri su ašaromis akyse pasidalijo, kokį pragarą teko iškęsti iš gaisro išsigelbėjusiems jos tėvams.

Trečiadienį kaunietė naujienų portalą „Kas vyksta Kaune“ informavo apie šiuo metu rekonstruojamoje Kauno Rotušės aikštėje patirtą nemalonų įvykį. Pasak moters, dėl darbininkų paliktos „staigmenos“ moteris patyrė nemažą nuostolį, tad įspėja ir kitus vairuotojus.

Kalifornijoje policijos pareigūnai išsprendė bylą kodiniu pavadinimu „Lokio letena“. Lokio kostiumu persirengę sukčiai suniokojo savo automobilius, kad gautų draudimo išmoką. Apgavystė pavyko, nusikaltėliai iš draudikų išviliojo 150 tūkst. dolerių. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Vienos namų apsaugos kameros Kalifornijoje vaizdo įrašas. Staiga nakties tamsą perskrodžia netoliese stovinčio automobilio šviesa. Kažkas įlipa į automobilį.

Daugelis, matyt, sutiktų, kad tokie akivaizdūs žmonių poreikiai, kaip vanduo ar tualetas, yra būtini, todėl turėtų būti suteikti. Ypač, kai gyveni sostinėje ir dar pačiame jos centre. Vis tik, deja, net ir šiais laikais gali pasitaikyti atvejų, kai namuose gali turėti televiziją ar internetą, bet negali išsivalyti dantų, išsiplauti indų ar paprasčiausiai išsituštinti. Leidimą gavo, sumokėjo 2 tūkst. eurų, bet liko be nieko Naujienų portalą tv3.lt pasiekė sunerimusios motinos laiškas.

Ukrainai pavyko 30 proc. sumažinti karinius nuostolius, nv.ua pareiškė šaltinis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniame štabe. Anot jo, Ukraina daliniuose ėmė naudoti robotizuotas sistemas. Ukraina rado modernų sprendimą Pasak šaltinio, Ukrainos pajėgos atliko pratybas, kurios parodė, kad robotizuotų sistemų naudojimas daliniuose gali sumažinti karių nuostolius iki 30 proc. Tai buvo patvirtinta ir fronto linijoje vykstant karo veiksmams.

Praeitą savaitę praūžusi didžiausia šių metų audra jau atnešė gyventojams ir verslams nuostolių už 4,23 mln. eurų, rodo „Lietuvos draudimo“ duomenys. Per praeitą savaitę užregistruota daugiau nei 6000 žalų, iš kurių 40 proc. jau sureguliuota, atlyginant nuostolius klientams. Draudimo ekspertai pabrėžia, ateityje tokių audrų gali pasitaikyti dažniau, o savo turtą gyventojai bent iš dalies gali dar labiau apsaugoti.

Po sekmadienį praūžusios audros dešimtys tūkstančių gyventojų jau trečią parą vis dar neturi elektros. ESO toliau tvirtina daranti, ką galinti ir gedimus pašalinti per artimiausias paras. ESO jau žada mokėti ir kompensacijas gyventojams ir verslams, kurie elektros neturės ilgiau kaip tris paras. Šalies vadovas Gitanas Nausėda sako, kad audra tapo geru testu krizėms turinčioms ruoštis institucijoms ir kaip ir kiti politikai pasigedo informavimo apie artėjančią grėsmę.

Dėl šalyje praūžusios audros Vilniaus, Akmenės ir Joniškio rajonuose paskelbta ekstremali padėtis. Neturintys elektros žmonės skundžiasi neturintys kaip pasigaminti maisto, neturi geriamojo vandens, neveikia nuotekų šalinimo sistemos. Draudikai skaičiuoja, kad stichija jų klientams padarė žalos už 3 mln. eurų. Liūtys sukėlė dar vieną nuošliaužą Vilniaus Gedimino pilies kalne. Nukentėjo ir kapinės – kapai įgriuvo, nugriuvę medžiai sumaitojo kapus ir paminklus.

Po vakar praūžusios stiprios audros Lietuvoje specialistai ragina savo valdose apsižiūrėti medžius. Anot jų, svarbu susitvarkyti savo kiemą tinkamai, kad būtų galima išvengti skaudžių nelaimių ar nuostolių. „Nors krušos šiandien išvengėme, tačiau škvalo – ne. Vis kartojama, kad apsižiūrėkit savo kiemuose esančius medžius.

Kiekvienas daugiabučio gyventojas, besirengiantis atostogauti ar ilgesniam laikui išvykti iš namų, turi žinoti keletą paprastų taisyklių, kurios padės apsaugoti jų ir kaimynų turtą nuo didelių nuostolių ir išvengti vadinamojo „kiaulystės dėsnio“. Prasidėjus atostogų maratonui nemažai daugiabučių namų gyventojų ilgesniam ar trumpesniam laikui palieka savo namus ir išvyksta poilsiauti.

Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2024 m. birželio 28 d. Ukrainoje sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės iš viso apie 540 490 rusų okupantų, iš jų 1 170 – vien per pastarąją parą. Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Pro lubas varvantis vanduo, sugadintas turtas, užlietos bendrojo naudojimo patalpos, lifto šachtos, elektros instaliacija laiptinėse. Visa tai ir dar daugiau žalos pridaro ne kas kita, o susidėvėjęs daugiabučio namo stogas, kurių vien Vilniuje skaičiuojama šimtais. Ir nors kasmet namų priežiūros specialistai naujas kepures uždeda kelioms dešimtims daugiabučių, spartesniam proveržiui koją kiša gyventojų neaktyvumas bei sąlyginai trumpas šiltasis sezonas, kuomet šie darbai gali būti atliekami.

Savaitgalį Lietuvoje stiprus vėjas laužė medžius, jie krito ant kelių, namų ir automobilių. Kaune nuvirtęs medis atsirėmė ant mokyklos pastato. Kaip pranešė Kauno priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, sekmadienį, 16.16 val., buvo gautas pranešimas, kad Kaune, Romainių gatvėje, medis pavojingai įsirėmęs į mokyklos pastatą. Atvykus tarnyboms paaiškėjo, kad į Kauno Veršvų vidurinės mokyklos pradinio ugdymo skyriaus pastato stogą buvo pavojingai pasirėmęs medis. Teritorija buvo aptverta STOP juosta.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ 2023 m. įgyvendino užsibrėžtus tikslus, susijusius su pasiruošimu sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais, atsinaujinančių išteklių gamybos pajėgumų prijungimu prie perdavimo tinklo ir patikimu elektros energijos perdavimo užtikrinimu. Nors bendrovės pajamos mažėjo, prieš metus patirtą nuostolį keitė pelnas.

Rusija per pastaruosius metus per alinantį karą Ukrainoje neteko maždaug 1 120 tankų, žiniasklaidai pranešė Londone įsikūrusio Tarptautinio strateginių studijų instituto (IISS) generalinis direktorius Bastianas Giegerichas. Jis pridūrė, kad per pastaruosius 12 mėnesių Maskva neteko maždaug 2 tūkst. šarvuočių ir pėstininkų kovos mašinų, skelbia portalas „Newsweek“. „Tankų nuostoliai nuo plataus masto invazijos pradžios dabar greičiausiai viršija 3 tūkstančius“, – sakė B. Giegerichas.

Europos centrinis bankas (ECB) ketvirtadienį pranešė, kad dėl palūkanų normų pakėlimų serijos 2023 m. pirmą kartą per beveik du dešimtmečius patyrė nuostolių, o greito grįžimo į pelningumo trajektoriją nesitikima. Ši Frankfurte įsikūrusi institucija pernai neteko 1,3 mlrd. eurų. Praradimai būtų buvę kur kas didesni, jei ECB nebūtų panaudojęs praeityje atidėtų 6,6 mlrd. eurų, skirtų padengti nuostolius.

Tarptautinė trumpalaikės būsto nuomos platformos „Airbnb“  valdytoja pranešė paskutinį 2023-ųjų ketvirtį patyrusi grynųjų nuostolių dėl vienkartinių išlaidų, daugiausia susijusių su mokesčių išmokomis. Tačiau suderintas pelnas buvo rekordinis tokiam metų laikui, o pardavimų pajamos pranoko analitikų lūkesčius. Anot bendrovės pranešimo, grynasis nuostolis pernai spalį-gruodį siekė 349 mln. JAV dolerių, palyginti su 319 mln. dolerių grynuoju pelnu prieš metus.

Ukrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 950 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2024 metų vasario 15 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 399 090 kareivių.

Nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2024 m. vasario 11 d. Ukrainos ginkluotosios pajėgos sunaikino 395 200 rusų okupantų, iš jų 930 – vien per pastarąją parą. Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.