medikų stygius

Balandžio pradžioje minint Pasaulinę sveikatos dieną medikų lūpose optimizmo mažai – sveikatos sistema finansuojama per mažai, geresnėmis darbo sąlygomis ir didesniais atlyginimais viliojami jauni specialistai dairosi į užsienį. Pacientai gi skundžiasi ilgomis eilėmis pas gydytojus. Kita vertus, vis tik patys pasitikrinti profilaktiškai, kas padėtų išvengti ligų, neskuba. Konstatuojama, kad mūsų sveikatos apsaugos sistema kol kas nepajėgi finansuoti visų, kuriems reikia paslaugų.

Geresnę sveikatos priežiūrą žadanti Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ruošiama sveikatos įstaigų pertvarka toliau sėja nerimą tarp medikų ir pacientų. Gydytojų ir ligoninių atstovai neslepia, kad, be kitų abejones ir klausimus keliančių reformos aspektų, labiausiai akis bado jau dabar esantis specialistų trūkumas ir netolygus jų pasiskirstymas. Konstatuojama, kad be reikiamo specialistų kiekio reforma yra pasmerkta.

Nors kai kurios savivaldybės gydytojus į regionus vilioja įspūdingomis sumomis, patys medikai sako, kad pavojingas procesas jau stipriai „užvestas“. Jų teigimu, buvusio premjero Sauliaus Skvernelio paraginimas rezidentams išvažiuoti puikiai veikia, o į regionų gydymo įstaigas atsigręžta COVID-19 krizei tik kaip reikiant surakinus pagrindines šalies ligonines.

Jauniems gydytojams vis dažniau pasirenkant išvykti į užsienį, o likusiųjų šalyje amžiui perkopiant pensinį, norint prikviesti specialistus į regioną savivaldai tenka kaip reikiant paplušėti. Štai Akmenės rajono savivaldybė gydytojus atvykti dirbti 5 metams kviečia siūlydami 60 tūkst. eurų sumą įsikūrimui.

Augant COVID-19 pacientų skaičiui nepaliaujama skaičiuoti lovas, kurgi šie asmenys galėtų būti gydomi. Visgi patys medikai pabrėžia, kad didžiausia bėda – darbo rankų stygius. Jų teigimu, krūviai jau dabar viršija galimybių ribas, o galo viskam dar nematyti. Štai nebepakankant savo vidinių resursų LSMU Kauno ligoninė gręžiasi ne tik į kitas gydymo įstaigas, bet ir telkiasi savanorius.