lloyds tsb

Praėjusią savaitę vyko masinis bankų akcijų išpardavimas, kurį iššaukė gandai apie bankų nacionalizaciją. Penktadienio akcijų kainos rodo realiausius nacionalizacijos kandidatus. Jau kelis mėnesius JAV ir Europos valstybės įvairiomis formomis pumpuoja pinigus į merdinčius bankus, tačiau tiesioginio bankų perėmimo stengiasi išvengti. Lapkritį JAV puolė gelbėti Citigroup (ISIN US1729671016). Vyriausybė tada netiesiogiai apdraudė 335 mlrd.

Penktadienį atidarius biržas Europoje akcijos taip pat pigo, reaguodamos į žinias apie JAV Senato atsisakymą patvirtinti automobilių gamintojų gelbėjimo planą. Ši žinia paveikė finansų įmonių akcijas, „HBOS“ kaina smuko 8,7 proc., tuo tarpu potencialaus „HBOS“ pirkėjo „Lloyds TSB“ akcijų kaina krito 6,7 proc. Kritusi naftos kaina taip pat paveikė naftos ir dujų kompanijas, o telekomunikacijų įrangos gamintojas „Alcatel-Lucent“ smuko 9,6 proc. Britanijos „FTSE 100“ indeksas smuko 4,1 proc.

Automobilių dalių gamintojui „Wagon Automotive“ nepavyko susitarti su kreditoriais dėl gelbėjimo plano, todėl kompanija bus perduota bankroto administratoriams, praneša „TimesOnline“. Tai kelia grėsmę dar 500 darbo vietų Jungtinėje Karalystėje. Kompanija pirmadienio rytą pranešė, kad derybos dėl tolimesnio finansavimo su pagrindiniais kreditoriais nutrūko. „Wagon“ bankai, tarp jų - „Royal Bank of Scotland“, „Lloyds TSB“ ir „Barclays“, atsisakė pridėti 120 mln.

Europos rinkose akcijos antradienį brango, nors nuotaikas prekybos pradžioje aptemdė „BHP Billiton“ atsisakymas pirkti „Rio Tinto“, praneša „MarketWatch“. Po pietų žinios apie  JAV 200 milijardų vertės planą gaivinti vartojimo paskolų sektorius paskatino akcijų kainų ir indeksų augimą. Europinis „Dow Jones Stoxx 600“ indeksas šoktelėjo 1,9 proc, iki 201,17. Antradienį Europoje brango naftos ir dujų įmonės: „BG Group“ augo 6,6 proc., o „Total“ pakilo 2,7proc.

Britų vyriausybei nutarus nacionalizuoti ties bankroto riba paklupdytus stambiausius Jungtinės Karalystės bankus, mūsų šalies ekonomistai nenoriai kalba, kaip įvykiai Didžiosios Britanijos finansų sistemoje gali paveikti Skandinavijos bankus, su kuriais yra susiję ir Lietuvos bankai.

JAV kilusi finansų krizė skaudžiausiai kirto anglosaksiškam ekonomikos modeliui, rašo savaitraščio „Veidas“ žurnalistas Rokas Grajauskas. Po JAV investicinio banko „Lehman Brothers“ griūties rugsėjo 14 d. jau metus besitęsianti finansų krizė įgavo naują pagreitį. Daugelis stebėtojų šią krizę vadina didžiausia per pastaruosius dešimtmečius ir prilygina ją Didžiajai depresijai. Nors krizės židinys yra Amerikoje, jos poveikį netruko pajusti daugybė finansinių institucijų visame pasaulyje.

Pasaulio finansai griūva, bet juos galima atstatyti Finansų įstaigos turėtų būti akmens ir plieno paminklai, bet besiplečiančiame sūkuryje puikiausi iš jų sudužo į šipulius.

Šiandien VVPB apyvarta buvo labai maža ir tesiekė 3 mln. litų. Natūralu, kad sandorių skaičius taip pat buvo nedidelis – tik 460, o brangusių ir pigusių pozicijų santykis atitinkamai 5/16. OMXV indeksas per dieną sumažėjo 0,64 proc. Taigi ir vėl tenka konstatuoti faktą, kad pastaruoju metu prekyba rinkoje yra labai sumenkusi ir investuotojams geresnių laikų dar teks palaukti. Trumpam įsiplieskusio optimizmo vakar JAV biržose neliko nei pėdsako. Dow Jones indeksas per dieną nusirito 0,36 proc.

Didžiosios Britanijos centrinio banko „Bank of England“ vadovas Mervynas Kingas įspėjo parlamentą, kad paskolų krizė labiau veikia Jungtinės Karalystės ekonomiką, nei manyta anksčiau. Jis pareiškė apie būtinybę įlieti daugiau finansinių lėšų į džiūstančias pinigų rinkas ir patvirtino, kad pasitikėjimas finansų rinkomis visame pasaulyje yra trapus. „Bank of England“  (BOE) praeitą savaitę pats „įliejo“ 5 mlrd. svarų (25 mlrd. litų) kreditų pavidalu.