laužas

Patrulių ekipažas pastebėjo laužo šviesas naktyje. Liko išsiaiškinti: kilo gaisras, ar vyko linksmybės. Tolumoje ugnies apšviesti pasimatė du piliečiai. Susitikimą su laužą deginančiais vyriškiais užfiksavo laidos „Farai“ operatorius. Miške vyrai šildėsi prie degančios statinės ir kvietė pareigūnus prisijungti. Pareigūnams teko brautis per tankius krūmynus, galiausiai prieš akis atsivėrė aikštelė. „Tai čia krūmai. Išgerti sugalvojom ir pasišildyti“, – pasakojo vienas iš vyriškių.

Birželio 24-ąją minime vieną gražiausių vasaros švenčių – Jonines, dar vadinamas Rasų švente arba Kupolinėmis. Apie šios šventės reikšmę ir papročius pasakojusi etnologė Eglė Valentė sako, kad ši šventė itin sena – jos ištakų nė neįmanoma atsekti ir ji, greičiausiai, minima nuo pat tada, kai Žemėje atsirado žmonės.  Joninės Kupolinėmis vadinamos neatsitiktinai – šis žodis reiškia kupėjimą, kupą, vešėjimą.

Orų prognozėms džiuginant, daugelis zuja į gamtą iškylai ir ruošiasi vienai smagiausių pramogų, maisto kepimui ant laužo ar kepsninėje. Vartotojų mėgstamas ir populiarus maisto produktas kepimui ant atviros ugnies – dešrelės.

Nors 18 a. kukurūzai Lietuvoje auginti kaip dekoratyvinis augalas, praėjus trims amžiams ši daržovė tapo neatsiejamu griliaus sezono produktu. Anot gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, tai – sveikatai palanki ir išskirtinė daržovė, mat net termiškai apdoroti kukurūzai nepraranda savo gerųjų savybių.

Gamta šiemet dovanojo ilgą ir šiltą rudenį. Naktimis šilta, tad ir medžių lapai dar mažai pašalę, krenta palengva, auksu nuklodami takus į mūsų sodybas, namus. Romantika, bet lapus būtina sugrėbti, nes jie tuojau ištiš ir takai ne tik atrodys negražiai, netvarkingai, bet ir taps slidūs, tad pavojingi. Nukritusius medžių lapus būtina sutvarkyti – sugrėbti, išvežti ar sukompostuoti, o gal versti tiesiai ant dirvos, kad ilgainiui taptų trąša.

Latvijos kapitalo Klaipėdos metalo laužo supirkimo bei didmeninės prekybos bendrovė „Tolmeta“ pernai gavo 113,3 mln. eurų pajamų, arba 71 proc. daugiau nei 2020-aisiais (77,8 mln. eurų). Bendrovė pernai uždirbo 1,48 mln. eurų – 83 proc. daugiau nei užpernai (804 tūkst. eurų), rodo Registrų centrui pateikta 2021-ųjų veiklos ataskaita. „Tolmetos“ pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) pernai didėjo 83 proc., iki 1,85 mln. eurų (2020 m. – 1,01 mln.

Dešrelių įvairovė labai didelė, tačiau ne visos tinkamos kepti ant laužo ar kepsninėje. Svarbiausia, renkantis kepimui tinkančias dešreles, atidžiai skaityti, kokią informaciją jų etiketėse pateikia gamintojai. Jose nurodoma ne tik dešrelių sudėtis, vartojimo instrukcija (pašildyti, virti, kepti įprastai ar ant žarijų), bet ir laikymo sąlygos, tinkamumo vartoti terminai. Verta atkreipti dėmesį ir kaip jos supakuotos, į pakuotės sandarumą.

Atėjus pavasariui prasidėjo ir sodo darbai: nuo rudens užsilikusių lapų grėbimas, medelių genėjimas, tvarkymasis.  Ne paslaptis, kad daugelis šakomis, lapais ar kitomis šiukšlėmis vis dar atsikrato jas sudegindami. Ką ir kur galima deginti naujienų portalui tv3.lt papasakojo Kupiškio aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkė Vita Stančikienė.

Ritualinė muzika, degantys laužai ir nekantriai laukiantys dalyviai.  Girdėti, kaip čirška deginama mediena ir japonų kiparisų lapai – jais  budistų vienuoliai specialiai sukuria kuo intensyvesnę ugnį. Vėliau mosuodami iš augalų suvyta šluota liepsnas apipila vandeniu. Ir visa tai – ne šiaip sau. Tai – specialus pasiruošimas ypatingai ceremonijai.  Surinktas žarijas vienuoliai išdėlioja dviem juostomis. Ir tradicinos japonų ėjimo per ugnį ritualas prasideda.