koronavirusas ir verslas

Pradėjus švelninti karantiną restoranai ir kavinės ėmėsi atnaujinti veiklą. Jie kviečia darbuotojus iš prastovų, kad šie pradėtų dirbti. Tačiau picerijų „Čili pica“ darbuotojai vis dar laukia vėluojančių algų, todėl paskelbė darbdaviui ultimatumą. Jie į darbą negrįš tol, kol nebus sumokėti atlyginimai.

Vyriausybė prasidėjus karantinui patvirtino milijardų eurų vertės ekonomikos gelbėjimo planą koronaviruso pandemijos sukeltoms pasekmėms mažinti. Jau aišku, kad 150 mln. eurų iš šios sumos bus skiriama Lietuvos keliams taisyti ir tiesti. Susisiekimo ministerija tikisi, kad šios lėšos leis intensyviau vykdyti kelių remonto ir rekonstravimo darbus, sudarys sąlygas kelių sektoriaus bendrovėms tęsti veiklą, išlaikyti darbuotojus.

Nors karantino metu gyventojai į parduotuves užsuka rečiau, bet kainas stebi itin atidžiai. Daugelis pastebėjo, kad išaugo mėsos kainos, ypač – kiaulienos. Specialistai tikina, kad kainų augimą lėmė pernykštis kiaulių maras Kinijoje, o karantinas čia niekuo dėtas. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktame pagrindinių maisto produktų kainų palyginime, kuris skelbiamas portale produktukainos.lt, pastebima, kad mėsos kainos didžiuosiuose prekybos tinkluose išaugo.

Tęsiantis karantinui, kai kurie darbdaviai bando visokiais būdais nutraukti daro sutartis su darbuotojais. Tuo taip pat skundžiasi vienos sporto ir laisvalaikio prekių parduotuvės darbuotojai. Jie tvirtina gavę žinią, kad yra atleidžiami dėl prastų rezultatų ir yra spaudžiami kuo skubiau pasirašyti atleidimų prašymus. Tačiau įmonės vadovas tikina, kad darbuotojai bus atleisti pagal įstatymus.

Paskelbus karantiną, daugelis verslų turėjo sustabdyti veiklą arba bandyti ją perkelti į virtualią erdvę. Ne išimtis ir automobilių rinka. Europoje uždarinėjamos gamyklos, automobilių pardavimai krito daugiau nei 80 procentų. Lietuvoje jų pardavimas irgi sumažėjo, bet pardavėjai didesnių nuolaidų bent kol kas nežada. Jungtinės Karalystės automobilių gamintojų ir prekybininkų asociacijos duomenimis, šiemet, palyginti tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, pardavimai smuko 44 procentais.

Nežinomybė ir baimė stabdo potencialius pirkėjus, jie nesiryžta pirkti dar prieš karantiną išsirinkto būsto. Bankai taip pat pastebi kur kas mažesnį susidomėjimą būsto paskolomis. Nekilnojamo turto vystytojai vis dar stengiasi klientų neprarasti, konsultuoja juos internetu ir tikisi, kad karantinas ilgai netruks. Nekilnojamo turto (NT) ekspertas ir įmonės „Realdata“ vadovas Arnoldas Antanavičius teigia, kad dvi pirmosios karantino savaitės NT rinkai buvo išties liūdnos.

Karantino metu vis netyla konfliktai tarp darbuotojų ir darbdavių. Šįkart kilo nepasitenkinimas įmonėje „Širvintų šiluma“. Darbuotojai tikina, kad yra spaudžiami dirbti 7 dienas per savaitę. O įmonė dėl konflikto kaltina savivaldybės tarybos opoziciją.

Karantino metu su elektronine prekyba išaugo ir siuntų į paštomatus skaičius. Tokių paslaugų tiekėjai sako, kad šiuo metu siuntų kiekis viršija netgi kalėdinį laikotarpį. Tačiau klientai ne tik džiaugiasi patogiu būdu išsiųsti ar gauti siuntas, bet negaili ir skundų. Kartais siuntų tenka laukti savaitę arba jos ateina į kitą paštomatą, negu buvo išsiųstos. Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Inga pasakoja, kad karantino metu paštomatais naudojasi dažniau nei įprastai.

Prasidėjus karantinui valdžia ėmėsi priemonių, kuriomis skatino verslus išlaikyti darbuotojus. Tačiau tai nepadėjo. Darbuotojai ne tik negauna algų, bet ir yra verčiami rašyti prašymus išeiti iš darbo. Į portalą tv3.lt kreipėsi vilnietė Toma (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai yra žinomi), kuri skundėsi, kad picerijų tinklas „Čili pica“ nesumokėjo algos už pusę vasario mėnesio, dalies už kovą ir verčia pasirašyti prašymą išeiti iš darbo.

Karantino metu įmonės ieško būdų išsaugoti darbo vietas. Vienas jų – darbuotojų atlyginimų mažinimas. Tačiau pasak darbuotojų atstovų, turėtų tokiais atvejais turi būti mažinamas ir darbo krūvis. Be to, darbuotojams patariama užsitikrinti, kad po karantino į senas vėžes grįžtų tiek atlyginimas, tiek darbo krūvis. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos prezidentė Inga Ruginienė teigia, kad karantino metu gali sumažėti atlyginimas jeigu mažėja ir darbo krūvis.

Lietuvoje paskelbus karantiną daugelis įmonių užsidarė. Teisę vykdyti veiklą turi vos keletas sektorių. Vienas jų – statybų verslas. Tačiau jame dirbantys darbuotojai skundžiasi, kad įmonės neužtikrina apsaugos nuo koronaviruso. Į portalą tv3.lt kreipėsi šiaulietis Gintas (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi). Vyras pasakojo, kad dirba statybų įmonėje ir baiminasi dėl savo sveikatos.

Karantino metu gyventojai ėmė apsipirkinėti rečiau, tačiau perka daugiau. Iš pradžių pirkėjai susidūrė su tam tikrų maisto produktų trūkumu. Tačiau dabar dažnas pastebi gerokai išaugusias kai kurių maisto produktų kainas. Specialistai kainų didėjimą aiškina skirtingai. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktame pagrindinių maisto produktų kainų palyginime, kuris skelbiamas portale produktukainos.

Artėjant kovo mėnesio pabaigai daugelis turėsime susimokėti už komunalines ir kitas būsto paslaugas. Prasidėjęs karantinas pakoregavo dalies tautiečių finansinę situaciją. Tačiau gyventojus aptarnaujančios įmonės prašo laikytis sutartyse nurodytų mokėjimo terminų, o atidėti mokesčius leidžia tik išskirtiniais atvejais. Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, ar galima atidėti būsto mokesčius ir kas laukia tų, kurie nesusimokės.

Bankai pastebi, kad paskelbtas karantinas pakoregavo paskolas ketinusių imti lietuvių planus. Žmones neskuba pasirašyti paskolų sutarčių, laukia kol situacija taps aiškesnė ir mažės būstų kainos. Tačiau tuo pačiu metu žmonės baiminasi didėjančių palūkanų. Į portalą tv3.lt kreipėsi vilnietė Agnė. Moteris šį mėnesį ketino susitikti su įvairių bankų atstovais ir pasirašyti būsto paskolos sutartį.

Įvedus karantiną, itin išaugo maisto produktų pristatymo į namus paslaugų paklausa. Jas teikiančių įmonių darbuotojai vos spėja suktis. Ir anot jų, įmonės pelnu besirūpinantys vadovai visiškai nesirūpina darbo vietos higiena ir darbuotojų saugumu. Tačiau verslas tikina besirūpinantis jų sveikata ir darbo sauga. Socialiniame tinkle „Facebook“ plinta Tomo (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) įrašas.

Šiuo metu karantinas yra paskelbtas visose Europos Sąjungoje. Šalys uždarė sienas, tad grįžti namo iš užsienio itin sunku ne tik atostogavusiems, bet ir dirbusiems tautiečiams. Prancūzijoje užstrigę lietuviai tikėjosi karantino laikotarpį praleisti šalyje, kurioje dirba, tačiau darbdaviai ėmė juos varyti lauk.

Karantino metu daugelio Lietuvos įmonių veikla sustojo arba persikėlė į elektroninę erdvę. Daugelis jų, bet kokiais būdais stengiasi padėti gyventojams šiuo sunkiu laikotarpiu. Tačiau kitos įmonės, anot tautiečių, elgiasi priešingai – karantino akivaizdoje bando pasipelnyti.

Prezidentui pasirašius Seimo priimtą įstatymo pataisą, kuri leidžia paskolas ir vartojimo kreditus atidėti 3 mėnesiams, gyventojai suskubo pasinaudoti šia galimybe. Greitųjų vartojimo kreditų bendrovės šią lengvatą vertina skirtingai. Vienos jų dar iki pasirašyto įstatymo atidėjo klientams mokėjimus, o kitos tikina, kad vartotojai bando pasinaudoti susiklosčiusia situacija.

Lietuvoje paskelbus karantiną ir darbą sustabdžius daugeliui įmonių, dalis tautiečių liko visai be pajamų. Dar daugiau, juos ėmė slėgti anksčiau paimtos paskolos. Nors pakeitus įstatymus buvo leista atidėti kreditų įmokų mokėjimą, kai kurios bendrovės apie tai nenori girdėti ir reikalauja pinigų, kai jų nėra. Į portalą tv3.lt kreipėsi skaitytoja Aistė, kuri skundėsi, kad karantino metu jai teko pasiimti nedarbingumo pažymą dėl vaiko priežiūros.

Nekyla diskusijos kaip ir kada kronavirusas paveiks Lietuvos verslą. Nekilnojamo turto (NT) ekspertas ir VšĮ „Realdata“ direktorius Arnoldas Antanavičius jau dabar įžvelgia keletą pavojų, su kuriais susidurs NT rinka. Jais ekspertas dalinasi savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje. Portalas tv3.lt dalinasi A. Antanavičaus įžvalgomis.

Kaip teigė romėnų poetas Publilijus Siras, bet kas gali valdyti laivą, kai jūra rami. Tik kilus audrai matyti, ko vertas kapitonas, o nepaisant ištuštėjusiose miestų gatvėse juntamos tylos ir ramybės, koronavirusas visuomenės gyvenime ir ekonomikoje sukėlė tokią audrą, kokios neregėjome dešimtmečius. Vis dėlto, žvelgiant į šalies kapitono – Vyriausybės, - veiksmus tampa šiek tiek ramiau.

Šiuo metu turizmo sektoriui tenka spręsti daugybę iššūkių –  ką daryti su užsienyje įstrigusiais keliautojais, kaip grąžinti klientams pinigus už neįvykusias keliones, kaip elgtis su darbuotojais, įmonei negaunant pajamų? Lietuvos turizmo rūmų prezidentė Žydrė Gavelienė teigia, kad atvykstamasis turizmas Lietuvoje generuoja milijardą eurų per metus, o išvykstamasis 300 milijonų eurų.  Anot jos, jau vasarį turizmo sektorius susidūrė su krize.

Šalyje paskelbus karantiną ir rekomendacijas vengti žmonių susibūrimo vietų elektroninės parduotuvės pastebi kelis kartus išaugusį klientų skaičių. Todėl jos didina prekybos apimtis ir ieško naujų darbuotojų. Štai internetinės prekybos bendrovė „Pigu“ kviečia tuos žmones, kurie dėl karantino prarado pajamas, laikinai prisijungti prie „Pigu“ komandos dirbant tiek prekių atsiėmimo vietose, tiek sandėliuose.

Pirmadienis finansų rinkose vėl prasideda kritimu. JAV ateities sandoriai rodo didesnį nei 5 procentų kritimą, o Azijos rinkos fiksavo didesnį nei 7 procentų kritimą. Tokią reakciją iššaukė staigus JAV centrinio banko veiksmas visu 1 procento punktu beveik iki nulio nurėžti bazines palūkanas doleriais ir paleisti pinigų spausdinimo mašiną, kuri į rinką kliūstelėjo 700 milijardų dolerių. Rinka įvertino, kad padėtis yra labai bloga ir į skatinimą sureagavo bėgimu.

Pastaruoju metu Lietuva ir kitos Europos šalys ėmėsi griežtų priemonių koronaviruso prevencijai. Tačiau ne visada paisoma vyriausybės sprendimų, priešingai – darbuotojai buvo siunčiami dirbti į koronaviruso užkrėstą Italiją.

Pasaulinis koronaviruso protrūkis kelia grėsmę milijonams žmonių, dirbantiems turizmo sektoriuje. Pasaulio kelionių ir turizmo taryba skelbia, kad visame pasaulyje gali būti prarasta iki 50 milijonų darbo vietų, rašo naujienų portalas BBC. Tarybos vadovė Glorija Guevara teigia, kad jau yra atšaukta tūkstančiai tarptautinių skrydžių, o draudimo bendrovės sustabdė nebedraudžia kelionių naujiems klientams.

Vis daugiau prekybos tinklų praneša, mažinantys plastiko vartojimą. Todėl ekologijos šalininkai nustebo, kai vakar pamatė, kad prekybos tinkle „Iki“ kiekviena bandelė yra suvyniota į plastikinį maišelį. Prekybos tinklo atstovas tvirtina, kad tokiu būdu saugomasi nuo koronaviruso grėsmės. Socialiniame tinkle „Facebook“ prekybos tinklo „Iki“ pirkėjai dalinosi nuotraukomis, kuriose užfiksuota, kad kiekviena bandelė yra supakuota į atskirą plastikinį maišelį. Tuojau pat užvirė diskusija.