koiperio juosta

Visai realu, kad artimiausiu metu stambiausiam išorinės Saulės sistemos srities objektui, atšiauriajam Plutonui bus sugrąžintas visavertės planetos statusas. Plutonas įprasta planeta nebelaikomas nuo 2006 m. Tais metais dangaus kūnų klasifikacija buvo papildyta nauja kategorija – planetomis-nykštukėmis – kurioms buvo priskirtas ne tik Plutonas, bet ir pokyčius klasifikacijoje „inicijavęs“ dangaus kūnas Eridė (anksčiau vadintas Ksena). Eridė (angl.

Naudodami NASA superkompiuterį, mokslininkai nustatė, kaip mūsų Saulės sistema atrodytų kitų planetų ieškantiems ateivių astronomams. Kuriant naują simuliaciją, stebėta, kaip sąveikauja tūkstančiai dulkių kruopelyčių ir kaip šis vaizdas kito planetų sistemai bręstant.

Saulės sistemoje už Neptūno orbitos egzistuoja milžiniškas žiedas, vadinamas Koiperio juosta (angl. Kuiper belt). Jame skrieja objektai, sudaryti iš silikatinių dulkių ir organinių medžiagų priemaišų turinčio ledo. Šie kūnai, vadinami kometoidais arba koiperoidais, susiformavo kartu su Saulės sistema prieš maždaug 4,6 mlrd. m. Koiperio juostoje neseniai atrastas ~0,5 km skersmens skriejantis dangaus kūnas. Per visą dangaus tyrinėjimų istoriją tai mažiausias rastas kūnas už Neptūno orbitos.

Kai kurių astronomų manymu, Saulės sistemos pakraštyje gali tūnoti nežinoma Žemės ar Marso dydžio planeta, tačiau ją vargu ar aptiktų net patys naujausi kosminiai teleskopai. Tokia planeta, jeigu ji išties egzistuoja, skrieja aplink Saulę gerokai toliau už Plutono ar kitos nykštukinės planetos esančia orbita, skelbia „Space.com“. Toks dangaus kūnas turbūt geriausiu atveju būtų panašus į kosminio šalčio sukaustytą Žemės ar Marso atmainą, o sąlygos gyvybei jame būtų pačios nepalankiausios.