kęstutis mažeika

Aplinkos apsaugos ministras Kęstutis Mažeika pirmadienį pranešė, kad Aplinkos apsaugos departamento vadovas Vaidas Laukys netenka pareigų. „Po komisijos vertinimo Aplinkos apsaugos departamento direktorius Vaidas Laukys nebetenka savo pareigų, jam siūloma užimti skyriaus vedėjo pareigas“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė ministras. V. Laukiui siūlomos Aplinkos kokybės departamento Kauno aplinkos kokybės kontrolės skyriaus vedėjo pareigos.

Ministrų kabinetas trečiadienį kol kas atidėjo sprendimą visuomenės poreikiams perimti Šventosios poilsio namelius, esančius Baltijos pajūrio juostoje ir valstybinės reikšmės miško plotuose. Neskubėti su šiuo sprendimu pasiūlė premjeras Saulius Skvernelis. Namelių savininkai piktinasi, jog Vyriausybė skuba perimti namelius iki galo neišsiaiškinus, kurie jų oficialiai registruoti, neištaisius kai kurių prieštaravimų sprendimuose.

Aplinkos apsaugos departamento (AAD) vadovą iš pareigų pašalinti siekiantis aplinkos ministras Kęstutis Mažeika taip dangsto savo paties neveiksnumą ir ieško kaltųjų, teigia aplinkosaugininkų profsąjunga.

Daugiabučių namų gyventojų gyvenimą turėjęs palengvinti įstatymas susilaukia kritikos lavinos. Daugiabučius ir jų gyventojus vienijančios organizacijos tikina, kad įstatymas yra parengtas paslapčiomis, bandant gudrauti, o pats įstatymas gali tarnauti verslo interesams.

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika siūlo Aplinkos apsaugos departamento direktoriui Vaidui Laukiui siūlo trauktis į žemesnes pareigas. Kaip BNS trečiadienį informavo ministro atstovas Justas Jaskonis, pasiūlymas departamente dabartiniam jo vadovui užimti vyr. specialisto pareigas įrašytas metiniame veiklos vertinime, kuriame V. Laukys įvertintas nepalankiai. Apie tai, kad ministras siūlo V. Laukiui trauktis iš pareigų, trečiadienį pranešė LRT radijas.

Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad valdančiųjų priimtos Atliekų tvarkymo įstatymo pataisos, leidusios atliekų deginimo jėgaines statyti tik toliau nei 20 kilometrų nuo gyvenviečių, prieštarauja Konstitucijai, aplinkos ministras Kęstutis Mažeika sako, kad pataisos jau nebeturi prasmės. Jo teigimu, šiuo metu nekalbama apie naujų atliekų deginimo elektrinių statybą, nes atliekų ateityje trūks jau pastatytoms jėgainėms.

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika sako, kad nepažinojo įtakingų verslininkų, dalyvavusių medžioklėje, kurioje nušauta stumbrė, bet derino, jog šis medžiotojų sąrašas būtų paviešintas. „Aš mačiau pavardes, bet žiūrėjau tik, ar nėra mano pavaldžių institucijų vadovų. (...) Bet kalbant apie viešus asmenis arba ten tai, kas buvo įvardyta, aš tų žmonių kažkaip kai nepažįstu, tai mano tos pavardės nieko nesako“, – BNS pirmadienį sakė K. Mažeika.

Penktadienį aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos įsakymu nustatytos dar dvi dienos per metus, kai visi galės žvejoti nemokamai – vasario 16-ąją, Valstybės atkūrimo dieną, ir kovo 11-ąją, Nepriklausomybės atkūrimo dieną.

Nevalytas nuotekas į Kuršių marias leidusi kartono gamybos įmonė „Grigeo Klaipėda“ teigia, kad atsakomybė dėl taršos gamtai krenta buvusiems įmonės vadovams, visų pirma – nuo 2013 iki 2019 metų jai vadovavusiam Vidui Beržonskiui. „Grigeo Klaipėda“ paskelbė bendrovės komisijos tyrimo išvadas, kad dėl buvusių vadovų sprendimų ir veiksmų dalis biologiškai neapdorotų nuotekų patekdavo į įmonės „Klaipėdos vanduo“ nuotekų tinklus, o jais – į Kuršių marias.

Jei pasitvirtintų prielaida, kad parafinas į Lietuvos pajūrį pateko iš Rusijos, aplinkos apsaugos ministras Kęstutis Mažeika planuoja dėl to kreiptis į atsakingas šios šalies institucijas. „Galima daryti prielaidą, tai yra iš Baltijos jūroje esančio naftos gavybos telkinio Rusijos pusėje, būtent iš ten jis pateko į aplinką ir buvo nusėtas visas paplūdimys.

Seimas vienbalsiai priėmė vadinamąjį „Klaipėdos paketą” – eilę įstatymų atrišančių rankas aplinkosaugininkams ir didinančių baudas teršėjams. Nuo šiol aplinkos inspektoriai be perspėjimo galės tikrinti įtarimą sukėlusius verslininkus ir netrukdomi imti mėginius, o prireikus net ir stabdyti įmonių veiklą. Ženkliai didės ir baudos už taršą. Visgi kol piniginių verslininkams plačiau praverti nereikia, kas dieną fiksuojami vis nauji ekologiniai skandalai.

Lietuvoje pastaruoju metu kylant vis naujų aplinkos taršos incidentų, Seimas antradienį priėmė aplinkos taršos kontrolę ir prevenciją griežtinančių įstatymų pataisas.  Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika tikisi, kad vadinamojo „Klaipėdos paketo“ priėmimas yra pirmas žingsnis link „normalios tvarkos“ ir aplinkos apsaugos sustiprinimo.

Seimas antradienį pavedė Valstybės kontrolei iki gegužės pradžios atlikti aplinkosaugos auditą.   Seimas vienbalsiai pritarė, kad neplanuotas auditas būtų atliktas iki gegužės 1 dienos. Jo metu būtų vertinamas aplinkos apsaugos ir taršos prevencijos veiklos efektyvumas. Opozicinių konservatorių iniciatyva auditas bus atliktas reaguojant į gaisrą padangų perdirbimo įmonėje Alytuje, nevalytų nuotekų išleidimą į Kuršių marias.

Aplinkos ministras valstietis Kęstutis Mažeika siūlo maždaug euru branginti žvejybos leidimus, taip pat leisti nemokamai žvejoti iki pilnametystės. Mėgėjų žvejybos įstatymas šiuo metu nemokamai žvejoti leidžia asmenims iki 16 metų, pensininkams ir neįgaliesiems. K. Mažeika siūlo, kad jaunuoliai tokią teisę turėtų iki 18 metų. „Jaunuoliai iki 18 dažnai dar neturi savo pajamų, yra moksleiviai.

Seimas ketvirtadienį neeilinėje sesijoje pradėjo diskusijas dėl aplinkosaugos įstatymų, didinančių mokesčius už taršą ir griežtinančius teršėjų kontrolę.  Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika sako, kad priėmus vadinamąjį „Klaipėdos paketą“ įmonėms per metus padarius tris pažeidimus būtų atimamas veiklos leidimas, inspektoriai galėtų imti mėginius be įspėjimo.  „Liūdna konstatuoti, kad apie aplinkosauginius sopulius ir votis dar išgirsime, ir ne kartą.

Lietuvoje aiškėjant vis naujiems taršos incidentams, aplinkos ministras teigia, kad į pagalbą bent laikinai sieks pasitelkti ir policiją.    „Prašysime pagalbos iš policininkų, kad jie taip pat įsijungtų, kad tas bendradarbiavimas būtų dar labiau betarpiškas (...) Manau, kad iki liepos 1 dienos ta pagalba mums yra būtina. Aptarėme tą su premjeru, jis palaiko mano poziciją, todėl artimiausiu metu formalizuosime tą bendradarbiavimą“, – Žinių radijui sakė Kęstutis Mažeika.

Aplinkos apsaugos departamento (AAD) vadovas Vaidas Laukys lieka pareigose, trečiadienį pranešė aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.  „Vadovas turi ne pasitikėjimo kreditą, o avansą iki kovo pirmos dienos pateikti konkrečius darbus ir atlikti žingsnius, kurie pasitikėjimą ugdytų, ir sistema keistųsi“, - po susitikimo su V. Laukiu žurnalistams sakė K. Mažeika.  Jis taip pat teigė, kad iki kovo 1 dienos turi būti atlikti konkretūs darbai dėl pokyčių departamente.

Teisėsaugai pranešus apie „Ekologistikos“ byloje dviem aplinkosaugininkėms pareikštus įtarimus, aplinkos ministras Kęstutis Mažeika sako, kad atsakomybę turėtų prisiimti Aplinkos apsaugos departamento vadovas Vaidas Laukys. „Manau, kad turi prisiimti atsakomybę, nes situacija nevaldoma jau kelintame atvejy iš eilės ir ta informacija, gauta iš jo bei jo kolegų ir prokuratūros, skiriasi.

Seimo narys liberalas Simonas Gentvilas prieš metus bandė prastumti įstatymo projektą, kurį priėmus įmonė „Grigeo Klaipėda“ būtų išsprendusi savo taršos problemą be jokių papildomų investicijų ir išlaidų, ir netgi būtų sutaupiusi pinigų. Už tai būtų sumokėjusi uostamiesčiui priklausanti įmonė Klaipėdos vandenys, kitaip tariant mokesčių mokėtojai. Tiesa, įstatymo prastumti nepavyko, o įmonė „Grigeo“ toliau teršė ir taip sutaupydavo šimtus tūkstančių.

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika teigia, kad „Grigeo“ vadovas Gintautas Pangonis, kalbėdamas apie taršos priežastis „ciniškai meluoja“, o žala gali siekti ir 60 mln. eurų. „(...) Labai ciniškai meluoja“, – BNS sakė K. Mažeika, paklaustas apie „Grigeo“ vadovo komentarus.  Jis taip pat teigė, kad šiuo metu įmonė taršą nevalytomis nuotekomis sustabdė, tai stebima ir pirmieji rezultatai turėtų ministrą pasiekti trečiadienio vakarą. „Mano duomenimis, ta tarša yra sustabdyta.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas sveikina teisėsaugos tyrimą dėl taršos uostamiestyje ir teigia besidžiaugiąs, jog pagaliau „pajudėjo ledai“. „Svarbu, kiek bus institucinio ryžto deramai įvertinti taršos apimtis, mastą ir po to adekvačiai skirti sankcijas, baudas ir panašius dalykus. Bet iš esmės, svarbu, kad ledai pajudėjo. Pavadinčiau tai proveržiu, lūžiu šitoje istorijoje“, – BNS sakė V. Grubliauskas. „Džiugina ir tai, kad Lietuvos prezidentas išsakė tvirtą ir ryžtingą poziciją.

Valdžia su klimato kaita kovos ne tik botagais, bet ir saldainiais, bent jau taip žada aplinkos ministras Kęstutis Mažeika. Saldainių asortimentą valdžia žada gausinti – siūlys tūkstantines kompensacijas elektromobilių, elektrinių paspirtukų, dviračių ir net transporto bilietų įsigijimui. Dabar gyventojai, atsisakantys seno taršaus automobilio ir perkantys ekologišką transporto priemonę, gali kreiptis į Aplinkos projektų valdymo agentūrą ir gauti 1 tūkst. eurų kompensaciją.

Per ateinančius 10 metų Lietuva įsipareigojo gerokai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. Nemažai jų išmetama transporto sektoriuje. Kaip tik nuo šių metų vidurio turėtų įsigalioti automobilių registracijos mokestis. Tikimasi, kad jis bent kiek paskatins rinktis mažiau taršius automobilius, bet skeptikai tuo labai abejoja. Neslepiama, kad ateityje transporto priemonių apmokestinimas gali dar didėti.

Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (AAD) praneša, kad Klaipėdos apylinkės prokuratūra kartu su Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimų valdyba atlieka ikiteisminį tyrimą dėl aplinkos taršos, rašoma pranešime žiniasklaidai. Ikiteisminis tyrimas atliekamas pagal Baudžiamojo kodekso 270 str.

Trečiasiais Vyriausybės darbo metais matomiausiu žiniasklaidoje jos ministru išlieka sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, mažiausiai minimas – energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. Kaip rodo duomenys, kuriuos BNS pateikė žiniasklaidos stebėsenos ir analizės bendrovė „Mediaskopas“, šiemet A. Veryga paminėtas beveik 13,5 tūkst. kartų, kas sudarė 13,3 proc. nuo visų ministrų paminėjimų. Nuo kadencijos pradžios jis minėtas daugiau kaip 44,2 tūkst.

Taršių automobilių mokestis ateityje turėtų keistis, mano aplinkos ministras. Kęstutis Mažeika tikina, kad mokestis turėtų būti mokamas ne tik registruojant mašiną, bet priklausytų ir nuo nuvažiuotų kilometrų.  Tačiau ministras negalėjo pasakyti, kada toks mokestis įsigaliotų.  „Tam kompleksiškam modeliui, tai sistemai sukurti reikia apie 1 mln. eurų, jos kūrimas užtruktų dar bent dvejus metus.

Seimas po svarstymo pritarė Sodininkų bendrijų įstatymo projektui. Nors įstatymo rengėjai tvirtina, kad šio sprendimo Lietuvoje laukia bene pusė milijono žmonių, priešininkai atkerta, kad sodininkų bendrijos yra pasenusios ir lygino jas su kolūkiais. Seimas ketvirtadienį svarstė Sodininkų bendrijų įstatymo pakeitimo projektą. Už šį projektą balsavo 59 Seimo nariai, prieš – 4, 23 parlamentarai susilaikė. Projektas dar kartą turės grįžti į Seimo salę, kur politikai spręs, ar jį priimti.

Aplinkos apsaugos sričiai trūkstant finansavimo, kitąmet užteks lėšų išmokėti atlyginimus tik jau dirbantiems žmonėms, tuo metu naujiems darbuotojams nebūtų iš ko mokėti algų, sako Aplinkos ministerijos kancleris.  Arminas Mockevičius nelepia, kad trūkstant darbuotojų, stringa aplinkosaugos kontrolė. „Yra neužpildyti etatai, dėl ko nukenčia šiek tiek kontrolės funkcija“, – trečiadienį Seimo Aplinkos apsaugos komitete, per 2020 metų biudžeto svarstymą teigė jis.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis siūlo į Lobistinės veiklos įstatymo projektą grąžinti prievolę politikams deklaruoti susitikimus su lobistais. Valstiečių seniūnas R. Karbauskis registravo siūlymą Seimo posėdžių sekretoriate, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui (VVSK) prieš keletą savaičių nusprendus tokią Teisingumo ministerijos pasiūlytą nuostatą išbraukti iš projekto.

Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad sprendimas Alytaus padangų perdirbimo gamykloje kilusį gaisrą pripažinti savivaldybės svarbos įvykiu buvo nepakankamas. Pasak jo, tai įrodė ir Vyriausybės nariai, patys vykę į Alytų stebėti gesinimo darbų.

Iš gaisravietės Alytuje penktadienį turėtų būti išvežti pirmi pavojingų atliekų kroviniai, teigia aplinkos ministras Kęstutis Mažeika. „Šiandien turbūt vešime atliekas. Dalis gaisrininkų jau išvažiavo, atlaisvino kelią, tad jau galima prie ten privažiuoti. Kita dalis dar dirba ir kai kurios atliekos maišo darbams. Tos atliekos lyg ir jau užgesintos, tai jau planuojama išvežti“, – BNS sakė ministras.

Į ekologinės nelaimės ištiktą Alytų šiandien sugužėjo net trys ministrai. Sveikatos, aplinkos ir vidaus reikalų. Atsakingų ministerijų vadovai tikrino, kaip kovojama su gaisru, įsiplieskusiu padangų perdirbimo gamykloje. Čia trečia para ugniagesiai gesina gaisrą. Jį pagaliau pavyko lokalizuoti. Ekstremali padėtis šiandien paskelbta ir Alytaus rajone. Rajono savivaldybė pasiruošė evakuoti gyventojus.

Seime užregistruotas naujas įstatymas, kuris, jo rengėjų teigimu, turėtų palengvinti daugiabučių namų gyventojų kasdienybę. Įstatymas turėtų suteikti daugiau teisių gyventojams ir leistų, pavyzdžiui, nuomonę apie namo renovaciją pareikšti mobiliuoju telefonu.

Ar aukštų pareigų ir ant popieriaus pusdevinto tūkstančio eurų siekiančios svajonių algos dalybos galėjo įvykti medžioklėje? Toks klausimai žiniasklaidai iškilo po to, kai paaiškėjo, kad konkursą Valstybinių miškų urėdijos direktoriaus kėdei užimti laimėjęs Valdas Kaubrė yra ne sykį medžiojęs su aukštais valstybės pareigūnais – Vyriausybės kancleriu, dabartiniu aplinkos ministru.

Aiškėja, kad stambiausiais miško savininkais Lietuvoje tapo skandinavai, o lyderis – IKEA. Valdžia susiruošė įvesti miško koncentracijos ribojimus tik kitais metais, tad didžiausi savininkai jau susipirko dešimtis tūkstančių hektarų miško ir skuba prisipirkti dar. O žmonėms belieka protestuoti prieš plynus kirtimus. Šimonių girioje susirinkę visuomenininkai piketuoja prieš privačių šeimininkų planuojamus miško kirtimus.

Valdantiesiems jau pradėjus skaičiuoti, kiek smarkiai eiliniams tautiečiams pinigines paplonins naujasis transporto taršos mokestis, internete žaibiškai plinta peticija, pasisakanti prieš. Daugiau kaip 45 tūkst. tautiečių pasiruošę mūru stoti, kad Seimas projekto nepalaimintų ir dėl automobilių nereikėtų tuštinti kišenių. Vitalijus, Vilniaus gatvėmis skriejantis su unikaliu 1966-ųjų metų „Mustang“ automobiliu, yra vienas iš 45 tūkst.

Sekmadienio rytą šimtai klaipėdiečių išėjo į gatves. Kone tūkstantinė minia sukilo į kovą su miestą nuolat kankinančia smarve. Dvokas esą sklinda iš netoli Klaipėdos įsikūrusių įmonių. Tad įtūžusi minia judėjo jų link, reikalaudama pagaliau išspręsti kvapų problemą. „Pirmą kartą Klaipėdoje toks įvykis, kada mes sugebėjome atsikelti nuo savo sofų ir susivienyti bendram, tikslui“, – sakė vienas iš piketo dalyvių.

Seime buvo pristatytas naujasis Lietuvos bendrasis planas. Aplinkos ministerija tikisi, kad planas taps pagrindiniu šalies vystymosi dokumentu, kurio suformuluoti sprendiniai galios iki 2030 metų, o pasiūlyta vizija – net iki 2050 metų. Politikai teigia, kad naujasis dokumentas nebus padėtas į stalčių ir formuos visos šalies ateitį.

 Valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis pabrėžia, kad nuo kitų metų planuojamas įvesti automobilių taršos mokestis bus skirtas tik naujai į Lietuvą importuojamiems automobiliams. „Niekas nežada apmokestinti automobilių, kurie yra šiandien parke Lietuvoje. Šnekama tik apie importuojamus automobilius, naujai importuojamus.

Netyla aistros dėl Punios šilo. Pasipiktinę Aplinkos ministro sprendimu atšaukti vienoje vertingiausių Lietuvos girių numatytą rezervato plėtrą, gamtosaugininkai Vyriausybei įteikė beveik penkiolikos tūkstančių žmonių parašų peticiją ir dar jo sprendimą apskundė teismui. Aktyvistai tvirtina, neva dėl ministro sprendimo šimtametė giria tapo atvira medkirčiams, kurie medžius kirsti planuoja jau šį rudenį.

Vyriausybėje sėkmingai kelią prasiskynė laukinės gyvūnijos įstatymo pakeitimo projektas, kuris uždraus cirko gyvūnų, dramblių, tigrų, liūtų, lokių ir kitų žvėrių pasirodymus. Aplinkos ministerija aiškina, kad tokia veikla – gyvūnų išnaudojimas ir kankinimas. Ir tai nėra vienintelis bręstantis naujas draudimas, taip pat norima uždrausti gyventojams lesinti laukinius paukščius.

Ketvirtadienį gamtininkams įteikus peticiją Vyriausybei dėl Punios šilo išsaugojimo, aplinkos ministras Kęstutis Mažeika teigia, kad šiemet viename vertingiausių Lietuvos miškų stabdoma medžioklė. „Šiemet mes medžioklę visiškai stabdome Punios šile. Vertinsime gyvūnų populiacijos būklę ir galimą žalą medynams. Medžioklės Punios šile šį sezoną tikrai nebus. Sezonas yra nuo spalio 15 dienos ir būtent nebus skelbiami aukcionai ar konkursai į tas medžioklės vietas.

Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojas Andrius Kairys prarado teisę dirbti su slapta informacija dėl nuslėptų susitikimų ir gautų dovanų iš koncerno „MG Baltic“, kitų verslininkų, rašo delfi.lt.

Seimas antradienį nusprendė tolesnį premjero Sauliaus Skvernelio vadovaujamos Vyriausybės likimą – ministrų kabinetas iš naujo gavo Seimo įgaliojimus. Per trejus septynioliktosios Vyriausybės metus iš keturiolikos 2016 m. prisiekusių ministrų pareigas išsaugojo mažiau nei pusė, todėl, kaip numato Konstitucija, Vyriausybė turi iš naujo gauti Seimo įgaliojimus, antraip turėtų atsistatydinti. Už balsavo 75 Seimo nariai, 27 – prieš, 9 susilaikė.

Seimas antradienį balsuoja dėl tolesnio premjero Sauliaus Skvernelio vadovaujamos Vyriausybės likimo – ministrų kabinetas turi iš naujo gauti Seimo įgaliojimus. Dėl to Seimas balsuos. Per trejus septynioliktosios vyriausybės metus iš keturiolikos 2016 m. prisiekusių ministrų pareigas išsaugojo mažiau nei pusė, todėl, kaip numato Konstitucija, Vyriausybė turi iš naujo gauti Seimo įgaliojimus, antraip turėtų atsistatydinti.

Nuo kitų metų planuojamas įvesti automobilių taršos mokestis šalies biudžetą pirmaisiais metais papildytų 10-15 mln. eurų, vėliau ši suma galėtų siekti iki 100 mln. eurų, sako aplinkos ministras. „10-15 mln. eurų (...). Paskui didėtų, nes tų automobilių skaičius didėtų. Pati didžiausia suma prasideda jau po 5 metų, iki 100 mln. gali siekti“, – BNS sakė Kęstutis Mažeika.

Matant, kaip noriai lietuviai į taromatus atiduoda vienkartines gėrimų pakuotes, Seime nugulė siūlymas sistemą plėsti, apimant ir stipriųjų alkoholinių gėrimų tarą. Tiesa, kol kas projektas nugulė tik į stalčių. Vis dėlto prekybininkai nerimauja, kad tokie pakeitimai neigiamai atsirūgtų ne tik jiems, darbuotojams ir pirkėjams, bet ir prisidėtų prie produktų kainų augimo.

Daliai gamtosaugininkų siūlant plėsti Punios šilo rezervatą ir taip jį apsaugoti nuo kirtimų, kai kurie politikai, ekspertai ir mokslininkai sako, jog tai nėra tinkamiausias būdas išsaugoti šilą.

Per trejus premjero Sauliaus Skvernelio vadovaujamos vyriausybės metus profesionalų gretas sparčiai pakeitė daugiau politinės patirties turintys ministrai. Politologai konstatuoja profesionalų vyriausybės eros pabaigą.