karo zona

Darbas karo zonoje žurnalistui reiškia ne tik informaciją iš pirmų lūpų, bet ir nuolatinę riziką gyvybei. Buvęs karo žurnalistas pasakoja, kaip per kelis dešimtmečius pasikeitė žurnalistų darbas fronte ir kodėl dažnai pats žurnalistas gali tapti taikiniu. Ką iš tiesų reiškia dirbti karo zonoje? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ pasakojo buvęs karo žurnalistas, redaktorius, keliautojas ir dabar Užimtumo tarnybos komunikacijos skyriaus vedėjas Liudas Dapkus.

Praėjusią savaitę iš Lietuvos į Ukrainą išsiųstas specialus mikroautobusas su 6240 vienetų kraujo surinkimo maišelių siunta sėkmingai pasiekė Kyjivą. Nacionalinio kraujo centro (NKC) kartu TV3 televizija vykdomos paramos akcijos dėka, siunta pristatyta į Kyjive įsikūrusį Ukrainos transplantacijos koordinavimo centrą, kuris atsakingas už kraujo surinkimą ir jo paskirstymą.

Tai buvo ypač pavojingas laikas kovoti tinkamo amžiaus vyrams rusų okupuotoje šiaurės Ukrainoje, kur pavasarį Rusijos kariai buvo priversti atsitraukti dėl atkaklios ukrainiečių kontratakos. Būtent tuomet okupantų pajėgų kariai sulaikė jauną automechaniką, jam einant savo kaime kartu su žmona ir kaimyne.

Nebūtina kariauti tam, kad žmogaus psichika būtų pažeista visam likusiam gyvenimui. Žinoma, apie karą ir didžiausius konfliktus lengva kalbėti, kai jie vyksta toli nuo mūsų šalies.

Tai, kad karas palieka neišdildomą pėdsaką kiekvieno jį patyrusiojo asmenybėje – mažai kam abejonių keliantis faktas. Tačiau, pasirodo, karo žymės lieka ne tik žmogaus viduje, bet stebėtinai ryškiai įsirežia ir jo išorėje. Fotografės  Lalage Snow projektas „We Are The Not Dead“ (liet. „Mes tie, kurie nemirėme“) atskleidžia, kaip pasikeitė misijoje Afganistane dalyvavusių karių veidai.

Naujienų organizacijų sąjunga penktadienį kreipėsi į Jungtines Tautas (JT), prašydama pradėti tyrimą dėl pranešimų apie NATO ir Izraelio pajėgų išpuolius prieš žurnalistus. Gali būti, jog nesilaikoma tarptautinio įstatymo.

Tarptautinė organizacija „Gydytojai be sienų“ kasdien įvairiuose pasaulio vietose gelbsti žmonių gyvybes. Libija, Japonija, pietinės Afrikos šalys, Haitis – tai tik kelios vietos, kuriose organizacija vykdo medicininės pagalbos misijas. Gyvenimą humanitariniam darbui pašventę lietuviai sako, kad toks darbas neatneš pinigų, neleis sėsliai gyventi, dažnai bus pavojingas, bet visada primins, kad tokiu būdu gelbsti žmonių gyvybes.