karo medikas

Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos vadas pulkininkas leitenantas Valdas Meškauskas tarnauja jau beveik 30 metų. Per šį laiką jam teko dalyvauti dviejose tarptautinėse misijose. Karo medicinos gydytojas pasidalijo, kokias užduotis vykdė užsienyje, su kokiais iššūkiais susidūrė ir ko turėtume pasimokyti iš ukrainiečių. Tai – antroji interviu su Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos vadu plk. ltn. V. Meškausku dalis.

Įsivaizduokite – Lietuvoje prasideda ginkluotas konfliktas. Ligoninės perpildytos, į jas vienas po kito vežami nukentėjusieji su šautinėmis, plėštinėmis žaizdomis, nutrauktomis galūnėmis. Gydytojai stveriasi už galvų – tokių sužalojimų nebuvo matę nuo laukinių 90-ųjų. Tačiau sužeistieji nelieka bėdoje, mat į pagalbą atskuba ir karo medicinos gydytojai. Karo medikai – dažnai nepelnytai pamirštami žmonės.

Jau kelis mėnesius Ukrainoje vykstant karui ir išliekant įtampai visame regione vis dažniau prabylama apie Lietuvos sveikatos sistemos pasirengimą ekstremalioms situacijoms. Pandemija jau parodė, kad iššūkių čia – ne vienas. Medikai gi pabrėžia, kad pagalbos teikimas karo ar kitos ekstremalios situacijos sąlygomis gerokai skiriasi nuo įprasto gydytojų darbo ir reikalauja visai kitų įgūdžių.

Įkvėptas tėčio pavyzdžio, jog gydytojo darbas ir tarnyba kariuomenėje yra suderinami, šiandien Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų abdominalinės chirurgijos gydytojas dr. Augustas Beiša skaičiuoja jau 8-us metus nenuolatinės karo tarnybos (aktyviojo rezervo) medicinos tarnyboje. Gydytojas sako, kad  Chirurgas teigia, kad gydytojų, kurių pagrindinė darbovietė – karo medicinos tarnyba, praktinis aktyvumas nėra didelis.

Savo akimis karo baisumus regėjęs gydytojas, majoras Vilius Kočiubaitis, dalindamasis jau daugiau nei prieš 10 metų dalyvautų karo misijų Afganistane patirtimi, sako labiausiai suvokęs vieną dalyką. „Nieko nėra brangesnio už žmogaus gyvybę – ar vaiko, ar ji net priešo, ar savo paties“, – sako jis. Nors šiuo metu V. Kočiubaitis užsiima ramesne šeimos gydytojo praktika, už jo pečių – ilgametė darbo skubiosios pagalbos skyriuje ir karo medicinos gydytojo patirtis.

Reaguojant į Ukrainos sveikatos apsaugos ministerijos prašymą padėti šaliai sudėtingoje situacijoje, šalies Vyriausybė pasitarimo metu protokoliniu nutarimu patvirtino planą apmokyti ir išsiųsti į karo purtomą šalį medikų komandas.  Kaip nurodė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, Ukraina nurodė aiškias indikacijas, kokių gydytojų pagalbos jiems reikia. Tai būtų skubiosios medicinos gydytojai, gydytojų anesteziologai, gydytojai traumatologai, gydytojų chirurgai.

 Lietuva planuoja siųsti į Jordaniją kelis karo medikus, siekiant padėti šiai šaliai dirbti su pabėgėliais, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Lietuva yra pasirengusi ir kitąmet padėti, nuo 2017 metų pradžios planuojame siųsti kelis karinius gydytojus. Taigi, ir toliau tęsime, savo supratimu, būtiną pagalbą, kad būtent migrantams pagalba būtų suteikta kuo arčiau regiono, kad po konflikto jie galėtų grįžti“, - prieš vizitą į Jordaniją LRT radijui sakė D.Grybauskaitė.

Karo mediko Matthew Mortenseno užduotis veiksmų lauke buvo suteikti pirmąją pagalbą sužeistiems fronto linijos kareiviams. Deja, jam pačiam žalos išvengti nepavyko - gruodžio 10-ą dieną patruliavimo Bagdade (Irakas) metu jį peršovė priešo snaiperis. Tačiau laimei, Matthew liko gyvas, ir pats sugebėjo sustabdyti kraujavimą iš kulkos paliktos žaizdos.