kardiologija

Galvos skausmas, svaigimas, apatija gali išduoti kraujospūdžio pokyčius. Profesorius bei kardiologas Pranas Šerpytis sako, kad vos pajutus tokius požymius, būtinai reikėtų pasimatuoti ir įvertini savo kraujo spaudimą. Tai gali padaryti kiekvienas – tereikia namuose turėti matavimo aparatą. P. Šerpytis, ilgametis profesorius ir kardiologas sako, kad matuojant kraujospūdį būtina žiūrėti į tam tikrus skaičius, kuriuos parodo aparatas.

Širdies nepakankamumu Lietuvoje serga per 100 tūkstančių žmonių. Tai liga, kai širdis nepajėgia tinkamai prisipildyti kraujo ir jo išstumti. Nustačius diagnozę, pusė susirgusiųjų miršta per pirmus penkerius metus, o dešimt metų išgyvena tik ketvirtadalis. Kaip pasakoja Kauno klinikų pacientas Vitas Valaitis, pirmieji širdies nepakankamumo simptomai buvo kaip iš vadovėlio. „Labai greitai uždusdavau eidamas net ir trumpus atstumus, dažnai skaudėdavo širdies plotą.

Prasidėjus pavasariui ligoninių kardiologijos skyriai - perpildyti. Mat dėl didelių pastarųjų dienų temperatūrų svyravimų neatlaiko silpnesniųjų širdys. Kardiologai sako, kad vos ką nors iš palatos išrašius į jo vietą gula naujas ligonis.  Tai, kad ne visiems pavasaris atneša džiaugsmą, pabrėžia ir psichologai. Sergantys depresija pavasarį net gali į ją dar labiau įklimpti. Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje palatos perpildytos širdies sutrikimais besiskundžiančių ligonių.

Skausmai krūtinės srityje ne visuomet siejami su kardiologiniais susirgimais, tačiau jų ignoruoti nereikėtų. Vilniaus „Kardiolitos“ klinikų gydytoja kardiologė Živilė Žymantienė teigia, kad skausmus krūtinėje sukelia įvairios priežastys, todėl nustatyti, apie kokius sveikatos sutrikimus jie byloja, gali padėti tiksliai įvertintas skausmo pobūdis. Skausmo tipai Skausmų krūtinės srityje pasitaiko įvairių. Tai gali būti diegiantis, gniaužiantis, spaudžiantis ar net deginantis skausmas.

Martynas Tovarovas, LRT Radijo laida „Ryto garsai“ Embrioninėmis kamieninėmis ląstelėmis galima gydyti pavojingas ligas, atkurti pažeistus audinius, galbūt net organus, sako daugiau nei prieš dešimtmetį su mokslininkų komanda šias ląsteles užauginęs britų biotechnologas Stephenas Mingeris. „Technologijos to padaryti dar neleidžia, nes mes, pavyzdžiui, nepakankamai išmanome širdies struktūrą.

Šį penktadienį ir šeštadienį, spalio 3-4 dienomis, Vilniuje vyks jungtinis renginys, sukviesiantis geriausius kardiologus ekspertus iš viso pasaulio: 4-toji Baltijos šalių Širdies nepakankamumo konferencija ir 12-toji Tarptautinė konferencija „Aritmija Lietuva 2014“. Tęsiant gilias akademines tradicijas, Vilniuje organizuojama jungtinė 4-toji Baltijos šalių Širdies nepakankamumo ir tarptautinė „Aritmija Lietuva 2014“ konferencija.

Nesvarumo sąlygomis kosmose žmogaus širdis tampa apvalesnė ir įgyla labiau sferišką formą, metiniame Amerikos kardiologų kolegijos susirinkime pranešė Klivlendo klinikos fondo atstovai. Pasak jų, tokios širdies formos keitimosi pasekmės stebimos po ilgalaikio buvimo nesvarumo sąlygomis. JAV astronautų sveikatą tyrusių kardiologų teigimu, nesvarumo sąlygomis širdies fizinis apkrovimas sumažėja, o dėl to sumažėja ir jos raumeninių audinių masė.

Loreta Mačiulienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje pradėjo veikti specializuoti insulto ir kardiologijos centrai, kurie suteiks galimybių operatyviau diagnozuoti ir gydyti insultą ir miokardo infarktą. Iki šiol įtarus, kad žmogų ištiko insultas ar infarktas, jis kuo skubiau buvo vežamas į artimiausią gydymo įstaigą. Deja, ne visose ligoninėse galima suteikti specializuotą pagalbą.

Mūsų planetoje ne taip seniai gyveno du vyriškiai, kurie apie savo organizmo ypatumą nežinančiam šeimos gydytojui profilaktinio sveikatos patikrinimo metu gal net būtų įvarę infarktą: priešais tave – gyvas, kvėpuojantis ir mirksintis žmogus, o kraujospūdžio matavimo aparato rodyklė nė nesukurta. Pasiklausius stetoskopu, niekas neplaka ir krūtinėje – lyg nebūtų širdies. Jos tų vyriškių krūtinėse ir nebuvo. Kaip ir kraujospūdžio bei pulso.

Tinkamo fizinio pasirengimo neturintys bėgikai mėgėjai, leidęsi į maratono ar kitas ilgas bėgimo distancijas, gali rimtai pakenkti savo širdžiai. Kanados mokslininkai, tyrę distanciją baigusių maratono bėgikų sveikatą, daugeliu atvejų aptiko širdies raumens pokyčius, skelbia „Canadian Journal of Cardiology“. Kvebeko universiteto Kardiologijos ir pulmonologijos instituto mokslininkai perspėja, kad, priešingai nei manoma, ilgos bėgimo distancijos nėra naudingos sveikatai.

Kamieninės ląstelės jau kuris laikas medicinoje nepakeičiamos gydant kai kurias pavienes ligas, tačiau kasmet moksliniai tyrimai atveria vis naujas šių ląstelių perspektyvas. Šiuo metu ypač daug vilčių į kamienines ląsteles deda kardiologai – širdies ligos yra vienos iš dažniausių šiandieniniame pasaulyje, o efektyvių ir nebrangių pažeistos širdies gydymo būdų vis dar nėra.

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose pradėtas taikyti naujas mitralinio vožtuvo nesandarumo gydymo būdas, naudojant naujausios technologijos prietaisą. Kardiochirurgai ligoniams pakeičia nutrūkusias chordas naujomis, nestabdydami širdies, per nedidelį pjūvį, panaudodami modernios technologijos specialų prietaisą. Šiuo prietaisu pirmą kartą pasaulyje buvo atliktos 3 minimaliai invazinės širdies operacijos.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikose trečiadienio popietę po lygiai devynis mėnesius užtrukusio remonto duris atvers praturėjęs nauja medicinine įranga Kardiologijos intensyviosios terapijos skyrius. Nuo šiol, kaip teigiama Klinikų pranešime, čia bus gydoma daugiau pacientų, nes vietoj įprastų 12 vietų, dabar čia įrengta 18. Intensyviosios terapijos skyriuje įdiegta ir naujos aparatūros.

Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos – pagrindinė mirties priežastis mūsų laikais. Nuo širdies smūgio vien JAV miršta po žmogų kas 25 sekundės: užsikimšus vienai iš kraujagyslių, aprūpinančių širdį krauju, šio tiekimas į organą nutrūksta ir prasideda širdies audinių nekrozė. Kitaip tariant – ūmus miokardo infarktas. Mokslininkams pavyko rando, kuris po infarkto lieka širdies audiniuose, ląsteles „perprogramuoti“ į sveikas širdies raumens ląsteles.

Gydytojų kardiologų teigimu, nors neigiamos emocijos yra visuotinai įvardytos kaip širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys, su jomis kovoti nėra nei gydymo schemų, nei tam tikrų specialių vaistų. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prof. Rimvydas Šlapikas įsitikinęs, jog emocinis rizikos veiksnys Lietuvoje dar nepakankamai pabrėžiamas. „Tarkime, stresas, pyktis, ūmus stresas sujaudina žmogų – jis griebiasi cigaretės, taurelės, suvalgo „ekstra“ sumuštinį, išgeria raminamą tabletę.

Pastaraisiais metais atsiranda vis daugiau mokslinių įrodymų, kad psichologiniai veiksniai gali turėti didelės reikšmės išeminės širdies ligos vystymuisi. Pyktis, neapykanta, nerimas, depresija ir izoliacija nuo aplinkos, ypač neigiamas emocijas kaupiant savyje ilgesnį laiką, padidina galimybę vystytis širdies vainikinių kraujagyslių ligoms. Ir atvirkščiai, teigiamos emocijos, atvirumas kitiems, empatija gali saugoti mus nuo susirgimo.

Lietuvoje dažniausia gyventojų mirties priežastis iki šiol yra širdies ir kraujagyslių ligos. "Dalies mirčių būtų galima išvengti, jei žmonės patys nuolat skirtų dėmesį savo sveikatai", - tvirtina Šiaulių apskrities ligoninės I kardiologijos skyriuje dirbanti gydytoja kardiologė Aušra Dambrauskaitė.