kanceliarinės išlaidos

Dalis naujojo Seimo narių naudojosi pavėžėjų paslaugomis vėlų vakarą ar paryčiais, taip pat šventinėmis dienomis, antradienį pranešė naujienų portalas „Delfi“, išanalizavęs parlamentaro veiklai apmokėti skirtas ataskaitas. Tarp tokių buvo ir Matas Maldeikis, kuris trečiadienį pateikė paaiškinimą. Jis bene dažniausiai naudojosi pavežėjimo ir trumpalaikės automobilių nuomos paslaugomis, lapkritį – vasarį išleidęs 952 eurus.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl praėjusios kadencijos Lazdijų rajono tarybos narių naudotų kanceliarinių išmokų, o prokuratūra – viešojo intereso gynimo tyrimą dėl panašių aplinkybių Kretingoje. „Galiu patvirtinti, kad esame pradėję ikiteisminį tyrimą dėl Lazdijų rajono tarybos narių išlaidų“, – BNS ketvirtadienį sakė STT atstovė Julija Gorovniovaitė. Anot jos, tyrimas pradėtas šią savaitę.

Vadinamasis „čekiukų“ skandalas atkreipė dėmesį, kam mokesčių mokėtojų suneštus pinigus leidžia politikai. Nors dauguma Seimo narių daugiausiai lėšų išleidžia transportui, ne vienas parlamentaras tūkstančius taško saldainiams, puodeliams, gėlėms ir knygoms. Pagal Seimo statutą, Seimo nariams išlaidoms, susijusioms su jų parlamentine veikla, kiekvieną mėnesį atsiskaitytinai skiriama 0,8 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio suma.

Seimo pirmininkė ir frakcijų seniūnai registravo pataisas, kuriomis vietoje kanceliarinių išlaidų siūlo nustatyti fiksuotas išmokas savivaldos politikams – jos siektų penktadalį mero atlyginimo arba apie 800 eurų iki mokesčių. Vietos savivaldos įstatyme būtų nustatyta, kad savivaldybės tarybos nariams nustatomas 20 proc. tos savivaldybės, kurios tarybos narys jis yra, mero darbo užmokesčio dydžio atlyginimas. Opozicijos lyderiui bei komitetų ir komisijų pirmininkams būtų nustatomas 20 proc.

Politinę sistemą perkrauti norintys konservatoriai sako, kad biudžeto lėšas taškė ne tik savivaldybių tarybų nariai, bet ir parlamentarai. Kai kurių jų išlaidos transportui išaugo tais metais, kai šalyje siautė koronavirusas, buvo įvestas karantinas ir ribojamas judėjimas tarp savivaldybių.

Seimo nariai per praėjusį pusmetį parlamentinių lėšų netaupė – taškė jas į kairę ir į dešinę. Per praėjusį pusmetį parlamentarai išleido daugiau nei pusę milijono eurų. Nors per tą pusmetį buvo trys mėnesiai karantino, bet atsirado politikų, kurie sugebėjo panaudoti didžiąją dalį pinigų. Lietuvoje paskelbus karantiną daugelis gyventojų dirbo namuose ir sutaupė pinigų, bet politikų kanceliarinės išlaidos tuo metu nemažėjo, nors susitikimai su rinkėjais buvo apriboti.

  2014-aisiais Seimo nariai su parlamento darbu susijusioms reikmėms išleido per 1,74 mln. eurų (3,7 mln. litų).   Kaip nurodoma Seimo Etikos ir procedūrų komisijos paskelbtose ataskaitose, iš viso kiekvienas Seimo narys per metus kanceliarinėms ir panašioms reikmėms galėjo skirti po 8,1 tūkst. eurų (28 tūkst. litų). Detalios sumos skelbiamos litais, iki 2015 metų Lietuvoje cirkuliavusia valiuta.

Kauno tarybos nariai vienbalsiai nusprendė, kad Seimo neseniai priimta Vietos savivaldos įstatymo pataisa, numatanti tarybos narių griežtą atsiskaitymą už kanceliarinėms išlaidoms gautą kiekvieną litą, yra nelogiška. „Tokia įstatymo pataisa – nelogiška, – „Vakaro žinioms“ savo nuomonę išsakė tarybos narys Kęstutis Mikėnas.

Šiaulių miesto politikai, pasidairę į Seimo narius, nori praplėsti sąrašą „gėrybių“, kurioms galėtų išleisti vadinamąsias kanceliarines išlaidas. Pinigus siūloma seikėti veiklos ataskaitoms, gėlėms, knygoms, suvenyrams. Siūloma atverti galimybę pinigus leisti kelionėms, viešbučiams, kai šių išlaidų neapmoka kviečiančioji institucija. Nors tokie norai prieštarauja įstatymui, vis dėlto Tarybai teikiamas sprendimo projektas.

Kas mėnesį Kauno tarybos nariams mokamas 0,8 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išmokas kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto paslaugoms padengti siūloma sumažinti 423 litais. Tuomet tokia išmoka, į kurią gali pretenduoti visi Tarybos nariai, jei tik dalyvauja ne mažiau kaip pusėje Tarybos poėdžių, sieks 1270 litų. Išmokų sumažinimo klausimą taryba ketina svarstyti ketvirtadienį.

Savo gyvenime jau seniai įsitikinau, kad sudėtingi sprendimai neveikia. Sudėtingas problemas reikia spręsti paprastai, o dar geriau – sprendimus kopijuoti. Tarkime, įmonė priima darbuotoją į darbą. Kadangi darbuotojas geras, ji pasiruošusi su juo derėtis dėl atlyginimo. Ir darbuotojas turi keletą pageidavimų: reikės kitame mieste gyventi, todėl problemos su gyvenimo plotu, be to, keliauti, na, ir vis vien visko nespės, tai ir pagalba pravers. Koks bus įmonės sprendimas? Padidins atlyginimą.