kalnų karabache

Šį šeštadienį TV3 televizijos žiūrovus žadins ir pasinerti į kulinarijos pasaulį kvies pokalbių laida „Virtuvės istorijos“, kurioje svečiuosis žinoma televizijos, kino ir teatro aktorė Sandra Daukšaitė-Petrulėnė. Aktorė, kuri ne kartą yra sukūrusi reikšmingus, pagrindinius vaidmenis, už kuriuos pelnė pripažinimą ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų, pasakos ne tik apie savo karjerą, bet atskleis ir tai, kokia yra virtuvėje.

Keli šimtai Lietuvoje gyvenančių armėnų šeštadienį Vilniaus centre surengė eitynes dėl ir vėl įsiplieskusių karinių veiksmų Kalnų Karabache. Vietos armėnai ragino Lietuvos valdžią reaguoti ir pasmerkti Azerbaidžano ir NATO sąjungininkės Turkijos veiksmus. Taip pat prašoma, kad mūsų šalis pripažintų ginčijamą teritoriją.

Vilniuje šeštadienį surengtas protestas prieš Azerbaidžano veiksmus Kalnų Karabacho konflikte. Daugiau nei du šimtai armėnų diasporos atstovų ir juos palaikančiųjų dalyvavo eitynėse, nusidriekusiose nuo greta parlamento rūmų esančios Martyno Mažvydo bibliotekos per Vilniaus senamiestį iki Katedros aikštės. „Šiuo metu vyksta karas ir jungtinės Turkijos, Azerbaidžano pajėgos, kartu sutelkiant teroristines organizacijas iš Sirijos ir Libijos, tiesiog naikina armėnus Kalnų Karabache.

Nepaisant savaitgalį turėjusių prasidėti paliaubų, šiuo metu nepripažintoje Kalnų Karabacho respublikoje vis dar aidi sprogimai. Ten fronto linijose dirbantis TV3 žurnalistas Augustinas Šulija dalinasi savo įspūdžiais ir pasakoja apie tikrąją karo realybę.  TV3 žinių žurnalistas Augustinas Šulija socialiniame tinkle „Facebook“ dalinasi savo įspūdžiais iš darbo fronto linijose Kalnų Karabache: „Pakeliui į fronto linijose esantį Martakertą, mūsų planai keičiasi. „Apšaudo.

Azerbaidžanas sekmadienį pareiškė per įnirtingus susirėmimus prie ginčijamo Kalnų Karabacho regiono fronto linijos užėmęs savo šešis kaimus, kuriuos kontroliavo armėnų separatistai. „Išlaisvinome šešis kaimus – penkis Fizulio rajone ir vieną Džabrailo rajone“, – naujienų agentūrai AFP pareiškė gynybos ministerijos atstovas. Armėnų separatistai Kalnų Karabacho kontrolę iš Baku perėmė per 1991–1994 metų karą, pareikalavusį 30 tūkst. gyvybių.

Kalnų Karabache sekmadienį kilus įnirtingiems susirėmimams, Lietuva ragina Armėniją ir Azerbaidžaną spręsti nesutarimus taikiu keliu, teigia užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Jis perspėja, kad dabartinė situacija gali eskaluotis iki pražūtingo karo, pareikalausiančio daugybės civilių aukų. „Labai atidžiai stebime situaciją ir tikrai tai gali įsiliepsnoti į labai didelį konfliktą – be jokios abejonės. Ar tai įvyks, parodys laikas, dabar sunku kažką pasakyti.

Vaikų gimimas, laikas su artimaisiais, kalnuose kylantis rūkas, miško kvapas, su mama suvalgytas šerbetas, fejerverkų festivalis, įspūdingi renginiai, Paryžius, keliu prabėganti šernų šeimyna, tėčio iš kelionės parvežta suknelė, delfino paglostymas – tai tik dalis prisiminimų, sukeliančių teigiamas emocijas ir įsirėžusių į atmintį visam gyvenimui.

Armėnijoje protesto akcijos dalyviai 11-ąją protesto dieną pasiekė savo tikslą – premjeras, eksprezidentas Seržas Sargsianas pirmadienį paskelbė apie savo atsistatydinimą. Vyriausybės atstovų spaudai išplatintame S. Sargsiano pranešime sakoma: „(Protestuotojų lyderis) Nikolas Pašinianas buvo teisus. Aš buvau neteisus. Susidariusi situacija turi kelis sprendimus, tačiau nė vieno iš jų nesiimsiu. Tai ne man. Palieku šalies vadovo postą – ministro pirmininko pareigas.“ „Įvykdau jūsų reikalavimą.

Naktį iš liepos 15 į liepos 16 dieną Stambule, Ankaroje ir keliuose kituose Turkijos miestuose nedidelė dalis kariuomenės pabandė perimti valdžią, nuversti dabartinį prezidentą Rejepą Erdoganą. Kodėl pučas nepavyko, bei kas išvis nutiko NATO sąjungininkėje Turkijoje: Kas savaitgalį įvyko Turkijoje? Nepavykęs karinis perversmas, kurį organizavo keli pulkininkai ir generolai.

Tuo metu, kai Prancūzija, skaldydama diplomatinių santykių ledus, kviečiasi Vladimirą Putiną į Paryžių, naujoji Rusija kaip niekad primena dvigalvį erelį: iš vienos pusės, apverktina situacija socialinėje ir ekonominėje sferose, iš kitos – sukrečiantis strateginis ir diplomatinis atgimimas, rašoma „Le Figaro“. V. Putinas savo valdžią statė ant trijų stulpų: ant kylančio valstybės autoriteto, pasaulio tvarkos, susiformavusios po šaltojo karo, peržiūros ir ekonomikos pakilimo, rašoma leidinyje.

Birželio 2-osios naktį nepripažintoje Kalnų Karabacho respublikoje prasidėjo kariniai veiksmai, primena „The Washington Post“ ekspertai Gerardas Toalas ir Johnas O'Loughlinas. Autoriai taip pat įvardino pagrindinius aspektus, kuriuos, jų manymu, skaitytojams reikia žinoti apie konfliktą Kalnų Karabache. 1. „Po Pirmojo pasaulinio karo Kalnų Karabachas atsidūrė tarp dviejų jaunų valstybių – Armėnijos ir Azerbaidžano, kurios į jį pretendavo“, – teigiama straipsnyje.

2014 metų vasarą, kai neatostogavusieji atidžiai sekė įvykius Ukrainoje ir svarstė, kaipgi viskas pasisuks po Malaizijos lėktuvo numušimo, mažai kas kreipė dėmesį, kas panašiu metu vyko Kalnų Karabache. Tuomet pačioje liepos pabaigoje smarkiai suintensyvėjo įtampa tarp Azerbaidžano ir nepriklausomybę paskelbusio nepripažinto Kalnų Karabacho.

Azerbaidžano ir armėnų pajėgos naktį tęsė susirėmimus Kalnų Karabache prieš antradienį turinčias įvykti derybas, per kurias bus siekiama sustabdyti didžiausią per porą dešimtmečių smurto protrūkį tame regione. Azerbaidžano gynybos ministerija paskelbė, kad per pastarąsias dvi dienas žuvo 16 jos karių. Šios šalies atstovai antradienį popiet paskelbė, kad konfliktuojančioms pusėms pavyko sudaryti sutartį nutraukti ugnį.

Azerbaidžanas pareiškė, kad armėnų pajėgos pirmadienį nukovė tris jo karius, trečią dieną tęsiantis įnirtingiems susirėmimams Kalnų Karabache, nors tarptautinė bendruomenė spaudžia nutraukti tas kautynes. Azerbaidžano gynybos ministerija nurodė, kad trys kariai žuvo armėnų pajėgoms apšaudžius jų pozicijas iš minosvaidžių ir raketinių granatsvaidžių.

Karabacho sekmadienį – kitą dieną po to, kai Rusija ir Vakarai paragino laikytis rimties po 30 karių gyvybių pareikalavusių susirėmimų, – pranešama apie sporadines azerbaidžaniečių ir armėnų pajėgų kovas. Abi šalys nurodė, kad naktį ir sekmadienį protarpiais vyko susirėmimai, be to, kaltino viena kitą juos pradėjus ir naudojus sunkiuosius ginklus, tankus bei artileriją. „Armėnijos ginkluotosios pajėgos naktį ugnies nutraukimą pažeidė 130 kartų.

Azerbaidžano pajėgos nukovė 18 armenų karių, šeštadienį vakare pranešė Armėnijos prezidentas Seržas Sargsianas, kuris kalbėjo po to, kai dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono atsinaujino įnirtingi mūšiai. „Iš mūsų pusės 18 karių buvo nukauta, o dar maždaug 35 sužeisti“, – per televizijos transliuotą kreipimąsi sakė S.Sargsianas. Jis nepatikslino, ar žuvę kariai priklausė Jerevano remiamoms separatistinio Kalnų Karabacho pajėgoms, ar Armėnijos ginkluotosioms pajėgoms.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija smerkia jėgos panaudojimą Kalnų Karabache, kur praėjusią naktį palei fronto liniją tarp Armėnijos ir Azerbaidžano pajėgų užvirė įnirtingas mūšis. „Lietuva reiškia gilų susirūpinimą dėl pranešimų apie plataus masto paliaubų pažeidimus ties kontaktų linija Kalnų Karabacho konflikto zonoje ir griežtai smerkia jėgos panaudojimą bei reiškia užuojautą dėl žuvusiųjų“, - rašoma ministerijos pranešime spaudai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį paragino nedelsiant nutraukti ugnį palei fronto liniją Kalnų Karabache, Armėnijos ir Azerbaidžano pajėgoms praėjusią naktį pradėjusioms įnirtingus susirėmimus. „Prezidentas Putinas ragina konflikto šalis nedelsiant nutraukti ugnį ir laikytis rimties, kad nebūtų naujų žmonių aukų“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Europos Sąjungos (ES) lyderiai ir šešių buvusių sovietinių respublikų atstovai, kurie ketvirtadienį ir penktadienį susitiks Rygoje, numato patvirtinti bendrą viziją dėl tolesnio bendradarbiavimo, tačiau vargu ar pajėgs įveikti nuomonių išsiskyrimą dėl savo ambicingos partnerystės perspektyvų, rašo Briuselio nepriklausoma naujienų svetainė „EUobserver“. 25 ES šalių lyderiai ir ES Vadovų Tarybos bei Europos Komisijos pirmininkai susitiks su Armėnijos, Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos vadovais.

Šių metų sausio 1 d. Baltarusijos, Kazachstano ir Rusijos Muitų sąjunga perėjo į aukščiausią regioninės integracijos lygį – oficialiai pradėjo veikti Eurazijos ekonominė sąjunga (EAES). Armėnija, nors ir neturi bendros sienos su naujosios sąjungos nariais, sausio 2 d. prisijungė prie EAES ir tapo pirmąja valstybe, prisijungusia prie sąjungos steigėjų trio. Armėnija ilgą laiką aktyviai bendradarbiavo su Europos Sąjunga.

 Vadinamosios liaudies respublikos Rytų Ukrainoje nedalyvavo rinkimuose į Aukščiausiąją Radą, tačiau lapkričio 2 dieną paskubėjo surengti savo rinkimus. Jų tikslas buvo suformuoti (o tiksliau – įteisinti) „Luhansko liaudies respublikos“ (LLR) ir „Donecko liaudies respublikos“ (DLR) valdymo organus. Suprantama, nė viena valstybė pasaulyje, be Rusijos, šių rinkimų ir jų rezultatų nepripažino.

 Vos per plauką Europoje neatsirado nauja valstybė: Škotijos nepriklausomybės referendume 45 procentai visų balsavusiųjų pareiškė norą atsiskirti nuo Didžiosios Britanijos, bet juos nusvėrė 55 procentai Jungtinės Karalystės (JK) šalininkų. Kebli padėtis dėl atstovavimo Nors JK ir išsaugojo nepakitusią sudėtį, pokyčiai Škotijos santykiuose su Londonu neišvengiami.

Roman Jakovleskij / geopolitika.lt Kuo labiau nutolsta įvykiai Minske, susiję su Putino ir Porošenkos susitikimu, tuo didesnis stebėtojams kyla nerimas dėl A. Lukašenkos, pozicionavusio save kaip taikdarį, pastangų pasekmių. Jo užsienio reikalų ministro Makėjaus tvirtinimas, kad jau patį Ukrainos ir Rusijos prezidentų susitikimo faktą, ypač dalyvaujant ES atstovams, jis laikąs Minsko parodytos iniciatyvos sėkme, verčia tos sėkmės tikrumu abejoti.

 Rugpjūčio pradžioje politikos ekspertų akys, be karinio konflikto rytų Ukrainoje, krypo ir į Kalnų Karabachą – čia vyko kruviniausi susirėmimai nuo 1994-aisiais paskelbtų paliaubų tarp Armėnijos ir Azerbaidžano.

Vilniuje rugsėjo 19 dieną lankysis Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) generalinis sekretorius Lamberto Zannieris, kuris susitiks su Lietuvos Prezidente D. Grybauskaite, Ministru Pirmininku Andriumi Kubiliumi, užsienio reikalų ministru Audroniumi Ažubaliu.