įkalinimo įstaigos

Pagal savižudžių skaičių tarp pirmaujančių valstybių įsitvirtinusi Lietuva kitas Europos šalis lenkia ir savižudybių gausa laisvės atėmimo įstaigose – pastaraisiais metais jų ir vėl ėmė daugėti. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos duomenimis, pernai laisvės atėmimo įstaigose mirė 25 asmenys, iš jų 7 nusižudė. 2019 m. mirė 22 nuteistieji, iš jų 8 nusižudė, rašoma pranešime spaudai.

Įkalinimo įstaigose iki šiol nustatyta iš viso 112 koronaviruso atvejų – serga 40 kalinių ir 72 darbuotojai.  Praeitą antradienį koronaviruso atvejų skaičius įkalinimo įstaigose siekė 64. Daugiausia atvejų patvirtinta Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje – 51. Čia serga 34 kaliniai ir 17 darbuotojų.  Laisvės atėmimo vietų ligoninėje kol kas patvirtinti 34 atvejai – serga 3 kaliniai ir 31 darbuotojas.

Įkalinimo įstaigose šiuo metu patvirtinti 64 koronaviruso atvejai – serga 35 kaliniai ir 29 darbuotojai, antradienį pranešė Kalėjimų departamentas. Dar praėjusį ketvirtadienį koronaviruso atvejų skaičius įkalinimo įstaigose siekė 19. Daugiausia atvejų patvirtinta Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje. Įkalinimo įstaigoje, kurioje bausmes atlieka apie 2 tūkst. nuteistųjų, nustatyta 30 koronaviruso atvejų kaliniams, taip pat serga ir 10 darbuotojų.

Pastarosiomis savaitėmis iš įkalinimo įstaigų pabėgus porai nuteistųjų, teisingumo ministras Elvinas Jankevičius žada griežtesnę laisvėje dirbančių nuteistųjų priežiūrą.

Vyriausybė siūlo numatyti daugiau galimybių įdarbinti nuteistuosius už įkalinimo įstaigų ribų. Trečiadienį Ministrų kabinetas apsisprendė teikti Seimui Bausmių vykdymo kodekso pataisas, kuriomis būtų nustatoma aiškesnė motyvacinė sistema, skatinanti pačių nuteistųjų norą dirbti. Pakeitimais siekiama įtvirtinti aiškius kriterijus, kuriuos atitinkantys nuteistieji būtų perkeliami iš vienos drausminės grupės į kitą.

Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (NPPSS) rengiasi kreiptis į Teisingumo ministerijos vadovybę su reikalavimu pateikti aiškią informaciją apie numatomą 2019 metų įkalinimo įstaigų priežiūros sistemos finansavimą. Anot pareigūnų, įkalinimo įstaigų priežiūros sistema yra bene vienintelė teisėsaugos sistemos sritis, kurios kitų metų planuojamas biudžetas vis dar nežinomas.

Apie naujų įkalinimo įstaigų statybą kalbama jau seniai. Ir ne vien dėl to, kad esančios šalyje perpildytos, neretai įsispraudusios į didžiųjų miestų centrus, bet ir dėl to, kad gerinti nuteistųjų gyvenimo ir buities sąlygas nuolat ragina ir Europos Sąjunga.

Šiandien Vyriausybės posėdyje pritarta Teisingumo ministerijos pasiūlytoms Baudžiamojo kodekso (BK) pataisoms, kuriomis būtų tikslinamos tam tikros bausmių skyrimo taisyklės ir įvedamos alternatyvios bausmės už kai kurias nusikalstamas veikas, siekiant subalansuoti laisvės atėmimo bausmės taikymo praktiką ir sumažinti laisvės atėmimo bausme nuteistų asmenų skaičių Lietuvoje. „Teisės teoretikai ir praktikai pripažįsta, kad bausmių skyrimo politika Lietuvoje nėra subalansuota.

„Įkalinimo įstaigų modernizacija Lietuvoje yra būtina. Naujos, europietiškus standartus atitinkančios įkalinimo įstaigos leistų ne tik padidinti visuomenės saugumą, bet ir pagerinti resocializacijos galimybes, taptų pozityvių pokyčių vieta. Manau, kad šios iniciatyvos trukdžiai toliau paliktų Lietuvą atsilikusių valstybių gretose, o įkalinimo įstaigos toliau būtų nusikaltėlių mokyklomis“, – sako Lietuvos kalinių globos draugijos pirmininkas Jonas Stašinskas.