hibridinės grėsmės

Lietuvos oro erdvėje numušus bepilotį orlaivį, išaugo susirūpinimas dėl priešlėktuvinės gynybos bei pasirengimo atremti hibridines grėsmes. Pavienio incidento valdymas parodė tarnybų budrumą, tačiau tai kelia esminį klausimą: ar mūsų gynybos sistemos ir sąjungininkai būtų pasiruošę efektyviai reaguoti, jei šalies sieną kirstų masinė, iš kelių krypčių paleista dronų banga? Apie oro erdvės kontrolės spragas, pamokas iš Ukrainos fronto ir Lietuvos pasirengimą masinėms hibridinėms atakoms diskutuoj...

Prezidentas Gitanas Nausėda tvirtina, kad santykiai su Baltarusija įmanomi tik tokiu atveju, jei režimas įrodytų, kad nori siekti glaudesnių santykių su Vakarais, o Lietuvoje nustotų skraidyti kontrabandiniai balionai, bei šalies sienos nekirstų rekordiniai skaičių nelegalių migrantų. Prezidentas taip pat aptarė ir Lietuvos galimybes apsiginti nuo į šalies sieną kertančių dronų. Daugiau apie Lietuvos saugumą, grėsmes ir santykius su Baltarusija TV3 interviu su prezidentu Gitanu Nausėda.

Jau keletą mėnesių Lietuva ieško būdų, kaip pažaboti iš Baltarusijos pusės kylančias grėsmes. Problemų kelia ir vis į šalį įskrendantys kontrabandiniai balionai, tuo metu Baltarusijos pusėje iki dabar yra įstrigę vežėjai. Ekspertai sako, kad tokiu būdu Minskas siekia panaikinti jam galiojančias sankcijas.

Jungtinės Valstijos ketina panaikinti sankcijas Baltarusijos kalio trąšų eksportui. Toks sprendimas, panaikinti sankcijas Baltarusijai, gali turėti tiesioginių pasekmių Lietuvos saugumui ir gynybai. Specialistai pastebi, kaip toks procesas vyktų ateityje.

Premjerė Ingrida Šimonytė Vilniuje su Suomijos parlamento vadovu aptarė paramą Ukrainai, Rusijos keliamas hibridines grėsmes, priemones valdant intrumentalizuotą migraciją, pirmadienį pranešė Vyriausybė.

Ukrainos žvalgybai pasidalinus informacija apie galimą pavojų Astravo atominei elektrinei ir didėjančią hibridinių išpuolių tikimybę Baltarusijoje, portalo tv3.lt kalbinti ekspertai sakė, visiškai nenustebę dėl tokių pranešimų. Šlykščių šunybių iš Baltarusijos ir Rusijos pusės reikia laukti, nes Maskva nenuleidžia rankų ir nori „pakelti temperatūrą“ mūsų regione, atkeršyti. Visgi ar tikrai taikiniu gali tapti Astravo AE kalbinti specialistai abejojo.

Rugpjūčio 25 dieną užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis nuotoliniu būdu dalyvavo Šiaurės Atlantos tarybos posėdyje, kuriame priimtas sprendimas atsiųsti į Lietuvą NATO Kovos su hibridinėmis grėsmėmis paramos grupę (angl.

Gynybos analitikas Tomas Jermalavičius sako, kad hibridinis karas, apie kurį šiuo metu kalba daug ir visi, nėra naujas dalykas. Tokie konfliktai vyko visada, nes „nelaimė po vieną nevaikšto“. Tiesa, NATO su hibridinio karo taisyklėmis tvarkosi sunkokai, nes hibridiniam karui reikia ir hibridinių priemonių, o kariškiai nemoka ir nemėgsta bendradarbiauti su civiliais.