hibridinės atakos

Europoje daugėja perspėjimų dėl galimų Rusijos hibridinių atakų ir provokacijų prieš Vakarų valstybes. Aljanso generalinis sekretorius sako, kad NATO yra pasirengusi galimoms Rusijos kibernetinėms atakoms. Apie tai naujienų portalo yv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Remigijus Motuzas  ir už gynybą ir kosmosą atsakingas Europos Komisijos narys Andrius Kubilius.

Rusijai siekiant hibridinėmis atakomis skleisti baimę ir skaldyti Vakarų visuomenes, Lietuva ir jos sąjungininkės daro daugiau, nei yra matoma viešai, sako premjeras Mindaugas Sinkevičius. Pasak jo, visuomenę būtina informuoti apie egzistuojančias grėsmes, tačiau kartu svarbu jų nepervertinti ir neskatinti nepagrįstos baimės. Premjero teigimu, viešojoje erdvėje pastaruoju metu daug kalbama apie Rusijos keliamas grėsmes, tačiau dalis valstybių ir NATO pasirengimo nėra matoma visuomenei.

Paskutinėmis dienomis gausu perspėjimų apie galimas Rusijos provokacijas ir hibridines atakas prieš NATO valstybes, konkrečiau prieš Baltijos šalis. Ar Rusijos grėsmę vertiname tinkamai, ar NATO pasirengusi tinkamai reaguoti į tokio pobūdžio išpuolius? Apie tai laidoje diskutavo žurnalistas Artūras Anužis ir filosofas dr. Kęstutis Girnius. Kalbama apie galimas rusų provokacijas ir Lietuva bei kitos Baltijos šalys tam ruošiasi.

Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) atstovas Darius Buta neatmeta, kad šventiniu laikotarpiu Lietuvą gali užklupti Baltarusijos hibridinės atakos bei kontrabandiniai balionai. Tiesa, kaip teigia jis, atsakingos tarnybos iki Naujųjų metų dirbs sustiprintomis pajėgomis ir bus dedamos visos pastangos, kad pavojų rizikos tarpušvenčiu būtų minimizuotos.

Europos Parlamentas (EP) ketvirtadienį priėmė rezoliuciją, kuria smerkia Baltarusiją dėl koordinuotų hibridinių išpuolių prieš Lietuvą. Už šią EP rezoliuciją balsavo 438 europarlamentarai, 37 buvo prieš, o 48 – susilaikė. Europarlamentarai pasmerkė Baltarusijos dronų ir kontrabandinių balionų įsiveržimus į Lietuvos oro erdvę, taip pat Minsko vykdomas provokacijas, kibernetinius išpuolius bei skleidžiamą dezinformaciją.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pranešė, kad Bendrija rengia naujas sankcijas Baltarusijai – po pokalbio su prezidentu Gitanu Nausėda ji perspėjo, jog hibridiniai Minsko veiksmai prieš Lietuvą vis aštrėja, o kontrabandinių oro balionų skrydžių skaičius toliau auga.

Fiktyvios paskyros, dar vadinamos botais, tampa įrankiu socialiniuose tinkluose, leidžiančiu skleisti dezinformaciją ir organizuoti hibridines atakas – tačiau ar tikrai visada atpažįstame, kada su jomis susiduriame? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Dezinformacijos ir misinformacijos analizės centro vadovas Viktoras Daukšas ir Lietuvos kariuomenės atstovas viršila Tomas Čeponis.

Hibridinės atakos, o ne atviras karas, kelia labiausiai tikėtiną grėsmę Latvijai, interviu savaitraščiui IR sakė kandidatas į Nacionalinių ginkluotųjų pajėgų (NBS) vado postą Kasparas Pudanas. Pasak K. Pudano, Latvija turi parengti savo pajėgumus ir padaryti viską, kad nepralaimėtų karo jam net neprasidėjus. Taip pat plėtoti gebėjimą kovoti su hibridinėmis grėsmėmis, kurios tebėra labiausiai tikėtinos Latvijai.

Rusijos kariai ginklus naudoja ne tik Ukrainoje. Pastarosiomis savaitėmis jie aktyviai trikdo GPS ryšio signalus kaimyninėse šalyse – Lenkijoje, Estijoje ir Suomijoje. Lietuvos kariuomenės vadas sako, kad mūsų pajėgos ruošiasi ir tokiems išpuoliams, nors visiškai pasirengę dar nesame. O ekspertai pataria pagalvoti ir kiekvienam gyventojui, ką reikės daryti, jeigu tokius GPS ar kito ryšio trikdžius rusai masiškai nukreips į Lietuvą.

Penkias dienas trukusi hibridinė ataka, kurios metu šalies ugdymo ir kitos įstaigos ar organizacijos sulaukė grasinančių laiškų, liovėsi, tačiau praėjusią ir šią savaitę policija pradėjo 4 ikiteisminius tyrimus dėl naujų grasinimų mokykloms, rašoma policijos pranešime. Pradėtų tyrimų metu policija išsiaiškino, kad grasinančius laiškus mokyklų administracijai siuntė tų pačių mokyklų moksleiviai, norėdami pajuokauti.

Dėl karo Ukrainoje Baltarusija atsidūrė keblioje padėtyje, nes viskas šiuo metu priklauso nuo Rusijos. Kyla vis daugiau klausimų dėl Baltarusijos valstybingumo, o visuomenė nors ir nutilusi, nėra nurimusi. Visgi dabartinėje Baltarusijos ir Rusijos santykių darbotvarkėje yra tik vienas klausimas: ar Kremliui pavyks įvelti Baltarusiją į karą prieš Ukrainą? Nuo to dabar priklauso ne kas kita, o Baltarusijos, kaip suverenios valstybės, išlikimas.

Vokietija stiprina Lietuvoje dislokuotų ir kitų savo karių atsparumą įvairioms hibridinėms atakoms, sako Vilniuje viešintis šalies kariuomenės vadas. Generolas Eberhardas Zornas sakė, kad Vokietijos kariams prieš kelis mėnesius išplatintos instrukcijos, kaip elgtis su mobiliaisiais telefonais, socialiniuose tinkluose. „Mums puikiai žinoma apie kylančias kibernetines ir informacines grėsmes, todėl mes bandome padidinti savo karių sąmoningumą“, – pirmadienį žurnalistams teigė karininkas.