heat lietuva

Dvi „abejotinos reikšmės“ ir „gyventojus nuodijančios“ šiukšlių deginimo gamyklos Vilniuje ir Kaune kai kuriems buvusiems Vyriausybės patarėjams, „Lietuvos energijos“ ir specialiųjų tarnybų darbuotojams buvo svarbiau nei Vokietijos energetikos bendrovės „Danpower“ projektas, todėl šią įmonę jie nutarė eliminuoti, pareiškė premjeras.

 Vyriausybė niekaip nesugalvoja, ką daryti su Visagino atominės elektrinės (VAE) projektu, jau kainavusiu šimtus milijonų litų. Aplink jau statomos ir planuojamos statyti naujos jėgainės. Po paskutinių Seimo rinkimų ir kartu su jais vykusio patariamojo referendumo, kuriame dauguma balsavusiųjų pasisakė prieš atominę energetiką, Lietuvos valdžia lūkuriuoja ir nurodo vis naujas datas, kada apsispręs – tęsti ar ne praėjusios Vyriausybės pradėtą branduolinį projektą.

Praėjusių metų gegužės 15 d. uostamiestyje pradėjo veikti atliekas ir biokurą deginanti bei šilumą ir elektrą gaminanti kogeneracinė „Fortum Klaipėda“ jėgainė. Šiukšles jėgainės darbuotojai patys atsiveža iš Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui priklausančio regioninio Dumpių sąvartyno. Čia samdyti darbuotojai rankomis išrūšiuoja atliekas – išrenka stiklą, plastiką, kartoną, metalą. Šios medžiagos išvežamos perdirbti, o kitos atliekos keliauja į „Fortum Klaipėda“ jėgainės krosnį.

Kauno laisvosios ekonomikos zonos (LEZ) valdymo bendrovė pasirašė sutartis su 16 Lietuvos ir užsienio kompanijų, kurių investicijų Lietuvoje suma sieks 1,3 mlrd. litų. Planuojama, kad Kauno LEZ įsikūrusios įmonės įsteigs daugiau nei 1000 darbo vietų ir sudarys sąlygas darbo vietų kūrimui už Kauno LEZ ribų. „Tarptautinė patirtis rodo, kad viena darbo vieta laisvojoje ekonominėje zonoje sukuria tris darbo vietas už LEZ ribų.