gyventojų pajamos

Beveik pusė Lietuvos gyventojų nėra tikri, ar jiems užteks santaupų senatvėje. Tuo metu ekonomistai tikina, kad pensijas leistų padidinti didesni mokesčiai. Todėl, anot jų, Finansų ministerijos užmojis padidinti mokesčius savarankiškai dirbantiems, padėtų gyventojams užsitikrinti turtingesnę senatvę.

Dalis gyventojų pasakoja, kad komunaliniams mokesčiams ir maistui išleidžia visas gaunamas pajamas. Taupyti nėra iš ko, todėl praradus pajamų šaltinį belieka tik skolintis arba badauti. Tokioje situacijoje atsidūrusi gyventoja piktinosi institucijų abejingumu. Anot jos, niekas nesiruošia padėti pajamas praradusiems žmonėms. Į portalą tv3.lt kreipusis kaunietė Nijolė skundėsi, kad jau nuo sausio 16 d. negauna jokių pajamų. „Esu neįgali, dirbti negaliu, todėl gaudavau neįgalumo pensiją.

Gyventojai pastebi, kad kiekvieną kartą maisto prekių parduotuvėje išleidžia vis daugiau pinigų. Specialistai suskaičiavo, kad 4 asmenų šeima už maistą sumoka vidutiniškai 500 eurų per mėnesį. Todėl ragina gyventojus taupyti. Vienoje socialinio tinklo grupėje neseniai kilo diskusija, ar dviem asmenims susimokėjus būsto mokesčius užtenka 500 eurų maistui ir kitoms išlaidoms.

Paskutinį praėjusių metų ketvirtį fiksuotas spartus gyventojų darbo pajamų augimas, nemažėjo ir darbuotojų poreikis. Vis dėlto augę atlyginimai nepasivijo infliacijos. Be to, atlyginimai kilo lėčiau nei pensijos.

Nemaža dalis gyventojų bankuose laiko indėlius. Iš dalies šiais pinigais bankai dengia  klientams suteikiamas paskolas. Šių paskolų EURIBOR palūkanos jau pakilo. Tačiau indėlių palūkanų bankai didinti kol kas nežada. Anot jų, kol indėliai viršys išduodamas paskolas, tol jų palūkanos ir neaugs. Tuo metu Lietuvos bankas pažymėjo, kad Lietuvoje palyginti su kitomis šalimis indėlių palūkanos gana aukštos.

Labiausiai Lietuvos šeimoms nerimą kelia brangstantis maistas, kai darbo praradimas susirūpinimą kelia retai. Tai atskleidė trečiadienį Lietuvos banko paskelbta naujausia Namų ūkių apklausos apžvalga. Ji parodė, kad nors daugelio gyventojų finansinė būklė ir gerėja, bet iki pilno pasitenkinimo gyvenimu šalyje šeimai vidutiniškai trūksta 400 papildomų eurų per mėnesį. „Jau porą pastarųjų metų daugėja bent dalį savo pajamų sugebančių sutaupyti respondentų, kaip rodo apklausų rezultatai.

Kai kurie pensininkai, atgavę per sunkmetį nusavintų pensijų dalį, gavo dar vieną valstybės niuksą. Pensijų kompensacijos įskaičiuojamos į gyventojų pajamas, todėl kilo grėsmė netekti socialinės paramos už šildymą ir vandenį. Valdžia palaimino sumažintų pensijų grąžinimą, tačiau pamiršo pataisyti Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą.

Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį 2012 m. ketvirtį vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje ūgtelėjo      3,2 proc., privataus sektoriaus darbuotojams atseikėta 2,9 proc., o valstybinio – 4,1 proc. daugiau nei prieš metus. Šiuo rodikliu nėra pagrindo skųstis, kadangi praėjusių metų viduryje darbo užmokesčio augimo tempai apskritai stabtelėjo ir jiems šiek tiek gyvybės įpūtė tik metų pabaigoje išmokėtos šventinės premijos.

Ketvirtadienį  Statistikos departamentas skelbia šių metų antrojo ketvirčio BVP duomenis. Tikėtina, kad metinis ekonomikos augimas įsibėgėjo ir viršijo 7 procentus. Neįvykus didelių neramumų pasaulinėse finansų rinkose, kurie pablogintų pasaulio ekonomikos augimo perspektyvas ir Lietuvos eksporto galimybes, trečiąjį šių metų ketvirtį Lietuvos ekonomikos augimas dar paspartės. Tam teigiamos įtakos turės ir Europos krepšinio čempionatas, gerėjantys gyventojų lūkesčiai ir augantis vartojimas.

Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Vilniaus AVMI) primena, kad gyventojai jau gali teikti prašymus skirti 2 procentų paramą nuo 2010 m. sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM) paramos gavėjams – visuomeninėms organizacijoms, fondams ir kitiems juridiniams vienetams. Gyventojai, savarankiškai nusprendę, kam skirti paramą, prašymus turi pateikti iki gegužės 2 d. (nes gegužės 1 d. – sekmadienis). Taip pat iki šios dienos galima tikslinti jau pateiktus prašymus.

Pasauliniai socialiniai tyrimai rodo, kad socialinė lygybė – vienas svarbiausių veiksnių bendram visuomenės laimingumo lygiui. Ir net ne taip svarbu, ar beveik visi žmonės šalyje pasiturintys, ar beveik visi skursta, svarbiausia, kad socialinių rodiklių skirtumai – pajamos ir išsilavinimas – tarp skirtingų visuomenės sluoksnių būtų kuo mažesni. Tuomet ir neturtingieji nesijaučia tokie nuskriausti. O laimingumo jausmas turi įtaką gebėjimui spręsti problemas ir norui tai daryti apskritai.