gyvenimas po tiltu

Nors senolių išmintis moko neišsižadėti vargo ir skurdo, retas gali save įsivaizduoti benamio kailyje. Daugiau kaip mėnesį panevėžietė Gražina P. ir ilgametis jos gyvenimo draugas Povilas glaudėsi po tiltu per Nevėžį. Pora čia įsikūrė ne ekstremalių pojūčių ar naujos patirties ieškodama – tiesiog nebuvo kur dėtis. Jokios savos gyvenamosios vietos jie neturi, o iš buto, kurį iki tol nuomojosi privačiame name, buvo išvaryti.