graikijos skolos

Graikijos premjeras Aleksis Cipras (Alexis Tsipras) pirmadienį užsipuolė šalies skolintojus, esą reikalaujančius vykdyti „absurdiškas“ reformas, kurios tik stabdo pažangą derybose dėl sutarties, turinčios apsaugoti šalį nuo nemokumo.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) antradienį pareiškė, kad gali reikėti nubraukti dalį Graikijos skolų, bet paneigė žiniasklaidos pranešimus, esą jis to reikalavo per euro zonos finansų ministrų susitikimą praeitą mėnesį. „Per Eurogrupės susitikimą Rygoje praeitą mėnesį TVF nespaudė dideliu mastu palengvinti skolų naštą, kaip teigiama kai kuriuose spaudos pranešimuose“, – sakoma elektroniniu paštu išplatintame trumpame TVF pranešime.

Euro zonos vadovas Jeroenas Dijsselbloemas (Jerunas Deiselblumas) penktadienį pareiškė, kad Graikijai „baigiasi laikas“ sudaryti susitarimą su savo skolintojomis. Vykdamas į pasitarimą su 19 narių turinčios euro zonos kolegomis, J.Dijsselbloemas sakė, kad visos šalys suvokia „didelį skubos jausmą“ siekiant susitarimo. Tačiau jis teigė nesitikintis, kad toks susitarimas bus pasiektas per euro zonos finansų ministrų susitikimą Latvijos sostinėje Rygoje.

Baigiantis trečiam mėnesiui, kai Lietuvoje vietoj litų atsiskaitoma eurais, keturi Nepriklausomybės Akto signatarai, tarp kurių ir buvęs Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas (1990-1993) Vilius Baldišis, paskelbė kreipimąsi į Prezidentę, Seimą ir Vyriausybę bei Lietuvos banką, ragindami stabdyti Lietuvos integracijos į euro zoną procesą bei pradėti derybas dėl mūsų šalies išstojimo iš euro zonos.

Lietuvos statistikos departamentas ketvirtadienį praneš gruodžio mėnesio prekybos balanso duomenis. Kiek daugiau statistinių rodiklių skelbs Estija ir Latvija, kur paaiškės IV ketvirčio BVP ir sausio mėnesio infliacijos rodikliai. Prognozuojama, kad ūkio augimo tempai paskutinį 2011 m. ketvirtį šiose šalyse, kaip ir Lietuvoje, krito po įspūdingos metų pradžios. Estijoje augimas galėjo sumažėti iki 4,4 proc., o Latvijoje iki 3,7 proc.

Kone pusę metų trypčioję vietoje ES lyderiai ketvirtadienio paryčiais priėmė euro krizės gelbėjimo planą, kuris manoma, kad bus lemtingas visai Europai. Pritarta trims svarbiausioms plano sudedamosioms dalims. Pirma, nurašyti 50 proc. Graikijos skolų. Antra, įvykdyti bankų rekapitalizaciją, padidinant jų kapitalą iki 9 proc. Trečia, Europos finansinio stabilumo fondą (EFSF) išplėsti iki vieno trilijono eurų.

Pirmadienį Europos akcijų rinka auga, nes tikimasi, kad Europos lyderiai jau greitu laiku suras būdų, kaip įveikti krizę. Duomenys apie gamybą Kinijoje palaiko kalnakasybos kompanijas. Europos akcijų indeksas „FTSEurofirst 300“ padidėjo 0,49 proc., iki 982,91 punkto. Didžiosios Britanijos indeksas FTSE 100 pakilo 0,36 proc., iki 5508,51 punkto. Vokietijos indeksas DAX padidėjo 0,81 proc., iki 6019,41 punkto.

Viso pasaulio akcijų kursams smarkiai smukus gegužę, birželį akcijų biržos šiek tiek atsigavo. Vis dėlto mėnesio pabaigoje beveik visos biržos vėl smarkiai krito, todėl galiausiai dauguma akcijų rinkų ir birželį fiksavo 3 – 6 proc. nuostolį. Diskusijos dėl Graikijos ir kitų Pietų Europos valstybių įsiskolinimo šiek tiek aprimo, tačiau ši problema vis dar aktuali ir, matyt, artimiausiu metu niekas nesikeis.

Iš naujo atsiradus pranešimams, kad Graikija svarsto parduoti kai kurias salas ir tokiu būdų apmokėti skolas, didėja nerimas, kad per šiuos vasaros mėnesius euro zonos narė gali restruktūrizuoti savo skolas, skelbia CNBC. Kaip praneša Dow Jones, Graikijos pareigūnai paneigė, kad šalis planuoja parduoti kai kurias salas. Graikijos bankroto nerimo banga nusirito per rinkas ir ženkliai nusmukdė pasitikėjimą, kad ir kai kurios kitos euro zonos narės yra pajėgios sumokėti skolas.