go planet travel

Po kelionių organizatorių bankrotų bangos skaičiuojama, kad Lietuvai iš valstybės biudžeto galbūt teks padengti apie 940,1 tūkst. eurų turistų patirtų nuostolių, kurių nepadengs pačios įmonės. Ūkio ministerija skaičiuoja, kad dėl žalos gali kreiptis beveik 4,9 tūkst. nukentėjusių turistų. Susidariusią padėtį Vyriausybė svarstys pasitarime pirmadienį. Pirmieji grupiniai ieškiniai jau pasiekė teismus.

Nemira Pumprickaitė, LRT Televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Tarptautinė turizmo paroda, šios savaitės pabaigoje vykusi Vilniuje, leido galvoti, kad patys niūriausi rudens mėnesiai praeityje, kad žiemos beliko vienas mėnuo. Todėl metas prisiminti, kad artėja vasara, o tai reiškia atostogų metas. Atostogos – tai ir kelionės. Po praėjusio rudens, kai Lietuvoje bankrutavo dvi kelionių organizatorės, o nukentėjo apie 3 tūkst. atostogautojų, šiandien dar vis neramu, ar neatsitiks kas nors panašaus.

Nuo kelionių organizatoriaus „Go Planet Travel“ bankroto, įvykusio prieš pusę metų, nukentėję žmonės pagaliau atgaus dalį už neįvykusias keliones sumokėtų pinigų. „Draudimo bendrovės „BTA Insurance Company“ filialas Lietuvoje ir „Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group“ Lietuvos filialas jau vykdo kompensacijų turistams išmokėjimą, pagal gruodžio 10 dieną Valstybinio turizmo departamento raštu išdėstytą reikalavimą“, – portalui 15min.

Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos (VTD) gruodžio 10 d. kreipėsi į draudimo bendroves „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje ir Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group Lietuvos filialą, reikalaudamas išmokėti draudimo išmokas turistams, patyrusiems nuostolių dėl kelionės organizatoriaus UAB „Go Planet Travel“ nemokumo, skelbiama pranešime spaudai. VTD gavo 822 prašymus dėl nuostolių kompensavimo pagal 839 sutartis.

5 tūkst. nesulaukusių išsvajotųjų atostogų. Maždaug 20 mln. litų, patekusių į kelionių organizatorių kišenes, bet nežinia kur išgaravusių. Tokia yra pastarųjų metų statistika bankrutavus keliones organizavusioms bendrovėms. Tačiau dėl to galvos neskauda šio pelningo verslo prievaizdams – Ūkio ministerijai ir jai pavaldžiam Valstybiniam turizmo departamentui (VTD). Savaitraštis „Balsas.lt savaitė“ šiais metais buvo juodu pranašu į šiltus kraštus poilsiui išsiruošusiems lietuviams.

5 tūkst. nesulaukusių išsvajotųjų atostogų. Maždaug 20 mln. litų, patekusių į kelionių organizatorių kišenes, bet nežinia kur išgaravusių. Tokia yra pastarųjų metų statistika bankrutavus keliones organizavusioms bendrovėms. Tačiau dėl to galvos neskauda šio pelningo verslo prievaizdams – Ūkio ministerijai ir jai pavaldžiam Valstybiniam turizmo departamentui (VTD). Savaitraštis „Balsas.lt savaitė“ šiais metais buvo juodu pranašu į šiltus kraštus poilsiui išsiruošusiems lietuviams.

Iš pradžių buvo „Happy Travel“. Paskui sekė „Go Planet Travel“, „Ingrima“. Dabar galiausiai – „Plius Travel“ („Fresh Travel“). Kelionių agentūros, kurios paliko savo klientus ir keleivius likimo valiai. Iš anksto žinodamos, kad taip gali nutikti – ir nutiks. Visos jos staigiai ir „netikėtai“ krito per pusmetį. Nuo gegužės vidurio. Retorinis klausimas: ar kone po agentūrą kas mėnesį – ne per daug? Akivaizdu, kad situacija nenormali. Netoleruotina.

J. Bardauskas, G. Vitkauskas, R. Gilytė, LRT Televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt   Kai prieš keturis mėnesius bankrutavo „Go Planet Travel“ ir dukterinės įmonės, norėjosi tikėtis, kad keliones organizuojančių bendrovių veiklos kontrolę Turizmo departamentas sugriežtins, o to pareikalaus Ūkio ministras. Bet kai prieš savaitę apie savo bankrotą pranešė „Plius Travel“, tapo aišku, kad per keturis mėnesius niekas nepasikeitė.

Lietuvoje šiemet bankrutavus keturioms turizmo bendrovėms, siūloma Turizmo departamentui suteikti daugiau įgaliojimų jas kontroliuoti. Ekonomikos komiteto pirmininkas „tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis siūlo taisyti Turizmo įstatymą ir įpareigoti Turizmo departamentą nuolat kontroliuoti įmones bei vertinti jų pinigų srautų ataskaitas.