globos įstaigos

Socialinės globos įstaigose baigėsi darbuotojų ir globotinių skiepijimas pirmąja COVID-19 vakcinos doze. Paskiepyta daugiau nei 6 000 globotinių ir virš 4 000 darbuotojų. Tai sudaro per 90 proc. globos įstaigose gyvenančių senolių ir žmonių su negalia ir apie 80 proc. darbuotojų. Kad susiformuotų visapusiškas imunitetas koronavirusui, skiepijimas antrąja doze bus pradėtas kitos savaitės pabaigoje. „Pirmasis vakcinacijos etapas socialinės globos įstaigose praėjo sklandžiai.

Koronaviruso židiniai ir toliau liepsnoja senukų globos namuose. Vien vakar Antavilių pensionate nustatytas pusšimtis naujų užsikrėtimo atvejų, o per pastarąsias kelias savaites – beveik 300. Globos įstaigos visoje Lietuvoje jau beveik tapo išgyvenimo stovyklomis, kuriose persirgo ar vis dar serga beveik pusė visų gyventojų. O šimtai jų mirė. Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė pripažįsta, kad pažeidžiamiausi visuomenės nariai paliekami likimo malonei, nes nenorima perkrauti ligoninių.

Beveik pusė senelių namų gyventojų jau yra persirgę koronavirusu. 600 iš jų nuo šio viruso mirė. Šiuo metu serga beveik 1300 visų globos įstaigų gyventojų. Kodėl nesaugome savo senolių? Apie tai – pokalbis su Socialinės apsaugos ir darbo viceministre Vilma Augiene. Matome skaičius, kad 40 proc. globos įstaigų gyventojų yra persirgę koronavirusu. Kaip į tai žiūrėti, nes tai yra uždara įstaiga ir žmonės nevaikštinėja.

Siekiant suvaldyti koronaviruso (COVID-19) plitimą pažeidžiamiausiose visuomenės grupėse Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nustatė tvarką, kaip būtų prižiūrimi koronavirusu sergantys socialinės globos įstaigų gyventojai. Nuo šiol savivaldybės privalės pasirūpinti, kad socialinės globos įstaigose gyvenantiems žmonėms patvirtinus koronaviruso infekciją būtų skiriama daugiau dėmesio. Šeimos gydytojai socialinės globos įstaigų gyventojus turėtų konsultuoti bent kartą per dieną.

Lietuvoje vykstančios deinstitucionalizacijos, arba tvaraus perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų, tikslas – perkelti žmones iš valstybinių globos įstaigų į grupinio, savarankiško gyvenimo namus ar apsaugotą būstą, parengti juos savarankiškam gyvenimui. Nors globos įstaigose dar tebegyvena 6,5 tūkstančio žmonių, pastaruoju metu atsirado ir alternatyvų. Lietuvoje jau veikia 26 grupinio gyvenimo namai, išbandytas apsaugoto būsto projektas.

Lietuvoje daugiau nei 6,5 tūkst. negalią turinčių žmonių tebegyvena ilgalaikės globos namuose. Didžioji dalis po valdiškas įstaigas blaškomi nuo kūdikystės, todėl neturi savarankiško gyvenimo įgūdžių, pasitikėjimo savimi, motyvacijos dirbti ir užsidirbti.

Žmonių, turinčių psichikos negalią, priežiūra šeimoms tampa dideliu iššūkiu. Susirgusiųjų sunkiomis psichikos ligomis šeimos neretai išyra, jie lieka apleisti ir vieniši. Artimieji nežino, kaip padėti sergančiajam, jiems trūksta žinių tiek apie ligą, tiek apie pagalbos būdus. Įvertinusi tai, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) išleido metodines rekomendacijas žmonėms, kurie namie slaugo psichikos sutrikimų turinčius artimuosius.

Pastaruosius keletą metų netylant kalboms, kad būtina uždaryti dideles globos įstaigas, daug kam kyla klausimas, kur gyvens juose įsikūrę negalią turintys žmonės. Projekto „Tvaraus perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų sistemos sąlygų sukūrimas Lietuvoje“ ekspertė Lina Gulbinė pasakoja, kad atsiranda vis daugiau naujo tipo įstaigų, kur psichikos ir proto negalią turintys žmonės gyvena daug geriau jų poreikius atitinkančioje aplinkoje.

Loreta Mačiulienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Po viešumoje pasirodžiusios informacijos, kad Vilijampolės socialinės globos namuose netinkamai elgiamasi su neįgaliais auklėtiniais, pradėti tyrimai. Penktadienį įstaigoje lankėsi policijos pareigūnai bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudaryta darbo grupė. Ministerijos atstovai savo tyrimą žada baigti per dvi savaites.