gama spinduliai

Šiandien Paukščių Takas – gana rami vieta. Mūsų galaktika subrendo, o aktyvumas, stebimas kitose galaktikose, tapo praeities dalyku. Tačiau mokslininkai ilgą laiką manė, kad ši praeitis buvo neramesnė. Naujas tyrimas atrado praeities vaiduoklius, kurie pasireiškia dviem srautais, į kosmosą išsiveržusiais iš Paukščių Tako centre esančios juodosios skylės, rašo LiveScience.com.

Paslaptis, gaubiantis didžiausios energijos dalelių Visatoje šaltinius, dabar dar pagilėjo, mat mokslininkai vieną jų atmetė, praneša BBC. Dalelių, vadinamų kosminiais spinduliais, energija kartais būna milijonus kartų didesnė nei pasiekiama didžiausiuose dalelių greitintuvuose Žemėje. Astrofizikai mano, kad tokie spinduliai gali sklisti tik iš dviejų šaltinių – supermasyvių juodųjų skylių aktyviose galaktikose ar taip vadinamų gama spindulių pliūpsnių.

Panevėžio rajone rastas tarybinių laikų pramoninis gama spindulių spinduliuotuvas, kurio maitinimo šaltinis skleidžia radiaciją, viršijančią leistiną normą 4,5 karto. Sekmadienį jis buvo rastas užkastas Gitėnų miške. Pradžioje įtarta, kad tai – sprogmuo. Paskelbtas planas „Skydas“. 22.00 val.

Astronomai aptiko ypatingai retą – tokių iki šiol buvo aptikta vos keturios – žvaigždžių sistemą, kurią sudėtinga ne tik stebėti, bet ir pastebėti. Nieko stebėtino, jog anksčiau atrastosios sistemos buvo aptiktos atsitiktinai. Penktasis iš visų žmonijai žinomų „gama tandemų“ aptiktas tikslingai. Astronominę retenybę kebliu pavadinimu 1FGL J1018.6-5856 dangaus stebėtojai rado už maždaug 15 tūkst. šviesmečių.

Žūstančių žvaigždžių spiečiaus generuota mirtinos gama spinduliuotės dozė kadaise galėjo nulemti vieną iš masinių gyvybės išmirimų Žemėje, rašo „NewScientist.com“. Dar 2003 m. Kanzaso universiteto mokslininkų kolektyvas, vadovaujamas Adrijano Meloto (Adrian Melott), suformulavo prielaidą, jog galingas gama spindulių žybsnis, kilęs už keleto tūkstančių šviesmečių buvusiame žvaigždžių spiečiuje, galėjo sukelti masinį gyvybės išmirimą Žemėje. Taip galėjo nutikti prieš 443 mln. metų.

Vienas iš geriausiai žinomų Visatos objektų – Jaučio žvaigždyne už maždaug 6000 šviesmečių nuo Žemės  esantis Krabo ūkas – pateikė mokslininkams staigmeną, praneša „Space.com“. Ilgai laikytas vienu stabiliausių kosminės šviesos šaltiniu, pagal kurį net buvo atliekamas kitų šviesos šaltinių stebėjimų kalibravimas, Krabo ūkas netikėtai sugeneravo tris gama spindulių žybsnius, kurių kiekvienas truko po kelias dienas. „Mūsų įsivaizdavimas, jog Krabo ūkas stabilus, dabar visiškai pasikeitė.