fukušimos ae

Jungtinių Tautų branduolinės energetikos priežiūros institucijos vadovas antradienį pranešė, kad tričio koncentracija Fukušimos „Daiichi“ atominės elektrinės vandenyje, kurį Japonija pradėjo išleidinėti į aplinką, neviršija numatyto lygio ir nekelia pavojaus gyventojams. „Iki šiol galėjome patvirtinti, kad pirmiausiai išleistuose vandenyse nėra kenksmingo radionukleido kiekio“, – naujienų agentūrai AFP sakė Stokholme viešintis Rafaelis Grossi.

Pietų Korėjos ministras pirmininkas Han Duck-soo ketvirtadienį pareiškė, kad Japonija privalės per ateinančius dešimtmečius nuolat pateikti duomenis apie iš avariją prieš 12 metų patyrusios Fukušimos atominės elektrinės į Ramųjį vandenyną išleidžiamo vandens poveikį.

Kinija ketvirtadienį pasmerkė Japonijos sprendimą pradėti išleidinėti aušinimo vandenį iš avariją prieš 12 metų patyrusios Fukušimos atominės elektrinės į Ramųjį vandenyną ir pavadino jį itin savanaudišku bei neatsakingu. Ketvirtadienį užterštą vandenį pradėjusi išleidinėti Japonija tvirtina, kad ši operacija yra saugi, tačiau sulaukė aršaus Kinijos pasipriešinimo.

Pagal nepalankiausią Astravo atominės elektrinės (AE) avarijos scenarijų radioaktyvūs debesys Lietuvos pasienį pasiektų viso labo per valandą, įspėja radiacinės saugos specialistai. Jie atkreipia dėmesį, kaip reikėtų gelbėtis per kelias valandas nuo avarijos pradžios, ir kodėl gyvybiškai svarbu gerti jodo tabletes.

Pateikiame geriausias užsienio naujienų agentūrų fotografijas, publikuotas kovo 9–15 dienomis:          ...

Dideli užmojai iš esmės keisti ekonominę politiką nusipelno ir atitinkamo termino. Čia galima paminėti reiganomikos, klintonomikos ar rodžernomikos pavyzdžius. Na, o prieš metus apžvalgininkai Japonijos premjero Shinzo Abe ekonomikos išjudinimo planą pavadino abenomika. Ar šis terminas į istoriją bus įrašytas kaip sėkmingas ekonomikos skatinimo pavyzdys, nulems Sh. Abe ryžtas pagaliau imtis struktūrinių reformų. Pokariu spartus Japonijos ekonomikos augimas siekė vidutiniškai 10 proc.

Europos geomokslų sąjungos žurnale „Biogeosciences discussions“ paskelbto tyrimo išvadose teigiama, kad dėl avarijos Fukušimos AE (Japonija) į Ramųjį vandenyną išmesto radioaktyvaus cezio-137 izotopo apimtys 50 kartų viršija pirminius Tokijo energetinės kompanijos, valdančios šią AE, vertinimus. Cezio-137 skilimo pusperiodis yra 30,17 metų. Skelbiama, kad po avarijos Fukušimos AE iš pažeistų reaktorių į Ramųjį vandenyną patekusi radiacija siekė nuo 6 iki 47 petabekerelių.

Japonijos atominės elektrinės „Fukušima 1“ avarijos likvidatoriams tenka kęsti ne tik nuo radiacijos ir jėgų išsekimo, bet ir nuo vietos bendruomenės kritikos. „Susidūrę su nematoma radiacijos grėsme, išgąsdinti japonai pavertė Fukušimos AE darbuotojus „matomu“ branduolinės krizės kaltininku, mano psichiatras, konsultuojantis elektrinės darbuotojus“, - rašo „The Guardian“. „Juos kritikuoja už tai, kad jie – TEPCO (kompanijos- AE operatoriaus) darbuotojai.

Japonijos branduolinės energetikos nuostoliai po avarijos Fukušimos atominėje jėgainėje 2011 m. kovą siekė 46 mlrd. dolerių. Bendra nuostolių suma, kurią patyrė elektros ir šiluminės energijos gamintojai, prilygsta visam pelnui, šių kompanijų uždirbtam 2004-2010 m. laikotarpiu. 70 proc. Japonijos vyriausybės valdininkų pasisako už visišką branduolinių programų nutraukimą.