eglė radėnienė

Šiemet mokyklas baigiantys abiturientai jau žvalgosi, kur studijuoti. Dauguma jaunuolių negali sau leisti mokytis užsienyje, tačiau iš kai kurių aukštųjų mokyklų paskelbtų studijų kainų matyti, kad siekti išsilavinimo ir Lietuvoje tampa tikra prabanga. Praėjusios savaitės pabaigoje prezidentas Valdas Adamkus pasirašė nesantaiką tarp studentų ir valdžios pasėjusį Mokslo ir studijų įstatymą. Nuo jo įsigaliojimo įvedama ir vadinamojo studijų krepšelio bei valstybės remiamų paskolų sistema.

Vyriausybė trečiadienį svarstys, ar skirstant lėšas mokslo ir studijų institucijoms labiau atsižvelgti į jų pasiektus rezultatus. Švietimo ir mokslo ministerijos Vyriausybei teikiamu projektu siūloma, kad suma, kuri mokslinei ir meninei veiklai paskirstoma atsižvelgiant į rezultatus, didėtų nuo 20 iki 30 proc. Pagal šiuo metu galiojančias nuostatas, tarp mokslo ir studijų institucijų pagal mokslinės ir meninės veiklos rezultatus perskirstoma 20 proc. visų mokslui ir menui skiriamų lėšų.

Pusmetį pasidžiaugę prezidento ar premjero darbo užmokestį viršijančiais atlyginimais, mokslo institutų direktoriai nuo Naujųjų metų turėtų gyventi kukliau, antradienį rašo dienraštis „Lietuvos žinios“.Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) parengė ir netrukus Vyriausybei teiks nutarimo, reglamentuojančio mokslo ir studijų institucijų vadovų, jų pavaduotojų, mokslo darbuotojų, tyrėjų bei dėstytojų darbo mokėjimą, pataisas.

Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas svarstė Seimo narės Dalios Teišerskytės parengtą  Aukštojo mokslo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, kuriame siūloma leisti aukštosiose mokyklose organizuoti mokymą pagal švietimo programas, kad profesinių mokyklų absolventai galėtų nepertraukiamai tęsti profesines studijas aukštosiose mokyklose.