dienos pjūvis

Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje – naujas migracijos krizės etapas. Daugiau nei du tūkstančiai užsieniečių bando patekti į Lenkijos teritoriją per Baltarusijos miškus. Žmonių kolona atrodė puikiai koordinuota ir pasiruošusi nelegaliam sienos kirtimui – įskaitant atsineštas žnyples, kastuvus ar bandymą nupjautais rąstais pralaužti įtvirtinimus.

Alkoholis kelia sumaištį valdančių partijų koalicijoje. Nors liberalų, laisviečių ir konservatorių darbo grupėje buvo sutarta, kad 18-mečiams galima leisti parduoti tik silpną alkoholį, Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė sugebėjo įtikinti visą ministrų kabinetą, kad 18-mečiams būtų parduodamas ir stiprus alkoholis.

Valdantieji garsiai kalba apie vertybėmis grįsta užsienio politiką. Vienas ryškiausių naujos Lietuvos krypties momentų – draugystė su Taivanu ir iš to kylantys pykčiai su Kinija. Konservatoriai tikina, kad Kinijos rinka Lietuvai yra užsivėrusi, o mes – per maži ir neįdomūs Pekinui, tad stiprėjantys ryšiai su Taivanu gali atverti naujas milžiniškas galimybes. Tuo metu opozicija tvirtina, kad „viščiukus“ skaičiuoti dar anksti, o pašliję santykiai su Kinija jau atnešė žalos.

Valdančiosios koalicijos ir prezidento Gitano Nausėdos įtemptų santykių istorijos epicentre – mokamas darbuotojų testavimas. Prezidentas vetavo pataisas, kuriomis finansinė testavimo našta būtų permesta ant skiepytis atsisakančių dirbančiųjų, tačiau valdantieji telkia balsus, kad pasipriešintų G. Nausėdos valiai. Valdantiesiems šalies vadovo argumentai kelia klausimą, o štai opozicija stoja į G. Nausėdos pusę.

Įtariama, kad vienoje Vilniaus poliklinikoje už kyšius buvo klastojami įrašai, kad asmenys pasiskiepijo nuo COVID-19. Policija ir prokuratūra pranešė, kad dauguma įtariamųjų yra medikai. Ši situacija privertė susimąstyti, kiek dar suklastotų dokumentų egzistuoja šalyje ir ar patys medikai neprisideda prie pandemijos plitimo.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija planuoja kardinalią vidurinio ugdymo sistemos pertvarką. Nors planuojama sumažinti brandos egzaminų reikšmę, moksleivių lauks daug daugiau privalomų atsiskaitymų. Brandos atestate nuguls ne tik egzaminų rezultatai, bet ir privalomo brandos darbo ir savarankiškos pilietinės ar socialinės veiklos įvertinimas. Ir nors moksleivių pažanga bus tikrinama dažniau, ministerija ketina didesnį dėmesį skirti ir pagalbai nepažangiems mokiniams.

Moksleivių laukia nemažai permainų – Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) rengia vidurinio ugdymo sistemos pertvarką. Ketinama įvesti ne tik daugiau atsiskaitymų, kurių rezultatai nuguls brandos atestate, bet ir vertinti mokinių pilietinę bei socialinę veiklą, įvesti privalomą brandos darbą.

Prezidentas vetavo mokamą nepasiskiepijusių darbuotojų testavimą. Šis projektas ketvirtadienį grįžta į Seimą ir tam, kad parlamentarai atmestų šalies vadovo veto, jiems reikia bent 71 balso.

Šalyje siaučiant pandemijai, atsiranda asmenų, norinčių „apeiti“ sistemą. Įtariama, kad vienoje Vilniaus poliklinikoje už kyšius buvo klastojami įrašai, esą asmuo pasiskiepijo nuo COVID-19 ligos.

Artimiausiu metu Seimą pasiekti turėtų pakoreguotas Partnerystės įstatymas. Projekto oponentai anksčiau jį kritikavo už tai, kad jame partnerystės apibrėžimas yra per arti santuokos sampratos. Prezidentas Gitanas Nausėda taip pat peikė įstatymo rengėjus, kad šie gudravo Konstitucijos atžvilgiu. Tačiau nors Konstitucijoje santuoka yra apibrėžiama kaip vyro ir moters sąjunga, Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad šeima lyties požiūriu yra neutrali.

Grupė Seimo narių kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT) prašydami įvertinti, ar Vyriausybės nutarimas dėl galimybių paso neprieštarauja Konstitucijai. Teisininkams taip pat kyla abejonių dėl valdančiųjų įvestų ribojimų.

„Atėjo laikas laisvės ir demokratijos darbotvarkę paversti vienu pagrindinių Lietuvos užsienio politikos principų“ – taip skelbia šios Vyriausybės programa. Nors Vakaruose Lietuvos laikysena sulaukia pagyrų, namuose konservatorių vertybinė užsienio politika sulaukia kritikos dėl aštrios ir provokuojančios retorikos, pavyzdžiui, Kinijos atžvilgiu ir Taivano klausimu.

Pensijų pertvarka jau atkeliauja. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė tvirtina, kad pensijų laukiantys pokyčiai užtikrins, jog pensijoms daugiau įtakos turėtų tai, kokias įmokas per gyvenimą moka asmenys.  Tačiau, kam iš tiesų bus naudinga pensijų pertvarka, o kas nukentės, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja SADM pensijų skyriaus vadovė Inga Buškutė, Seimo narys Tomas Tomilinas ir ekonomikos profesorius Romas Lazutka.

Seimas pradėjo svarstyti dar vieną naujovę Lietuvoje – 4 dienų darbo savaitę. Tiesa, valdantieji kol kas ją siūlo tik viešajame sektoriuje ir tik mažamečių tėvams, turintiems atžalų iki 3 metų. Taip esą tėvams bus lengviau suderinti tėvystę ir darbą. Profsąjungos jau reikalauja tokių pat lengvatų ir privačiame sektoriuje.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį susitiko su mama Rasa Račiene, kovojančia už savo vaiko ir kitų žmonių, priklausančių LGBTQ bendruomenei, teises. Susitikimo metu buvo aptarta, kaip turėtų veikti Partnerystės įstatymas, kad jį priimtų visuomenė. Prezidentas taip pat atskleidė turintis asmeniškų pažinčių su LGBTQ bendruomenės nariais.

Pirmadienį Lietuvoje minima Konstitucijos diena. Viešojoje erdvėje ne vienas visuomenę audrinantis klausimas aptariamas ir per svarbiausio Lietuvos įstatymo prizmę.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad vasarą vakcinavimo tempas galėjo būti sulėtintas tikslingai, bandant neleisti pasiekti prezidento užsibrėžto tikslo paskiepyti 70 proc. žmonių. Bet ar išties vasara buvo tokia pramiegota? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su politologais Bernaru Ivanovu ir Vytautu Dumbliausku.

Latvija užsidaro – šalyje keturioms savaitėms skelbiamas karantinas, įvedama komendanto valanda. Latvijos ekspertai puse lūpų užsimena, kad keturių savaičių nepakaks stabilizuoti padėtį labiausiai Europoje dėl koronaviruso „degančioje“ šalyje. Visgi Lietuva bent kol kas kaimynės pavyzdžiu neseks, nors specialistams nerimą kelia artėjantis ilgasis Vėlinių savaitgalis.

Prastėjant koronaviruso situacijai Latvijoje, šalies Vyriausybė nuo šiandien įveda karantiną keturioms savaitėms – iki lapkričio 15 dienos. Tokios priemonės neturėtų stebinti, nes dabar Latvija yra pirmoje vietoje pasaulyje pagal sergamumo koronavirusu augimą. Lietuvoje, nors užsikrėtimų skaičius per dieną jau viršija 3 tūkst., apie naujus griežtesnius ribojimus nekalbama.

Grasinimų susidoroti sulaukia vis daugiau politikų. Visai neseniai į teisėsaugą kreipėsi sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, sakydamas, kad grėsmingo pobūdžio žinučių sulaukia ir jo vaikai. Tiesa, kai kurie grasinimų sulaukiantys Seimo nariai sako, kad stipriausias ginklas prieš tokius nusikaltimus yra viešumas.

Lietuvoje toliau didėjant sergamumui COVID-19 liga ir ligoninių užimtumui, įvedamas papildomas reikalavimas prekybos vietoms, kuriose aptarnaujami gyventojai be galimybių paso. Tokiose parduotuvėse ir turgavietėse turės būti užtikrinamas minimalus 30 kv. m prekybos plotas vienam klientui. Toks reikalavimas įsigalios penktadienį, spalio 22 dieną.

Vis daugiau aukščiausio rango asmenų sulaukia grasinimų ir bauginimų iš žmonių. Štai sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys dėl sulaukiamų grasinimų jau kreipėsi į policiją ir tikina, kad tokių dalykų jis netoleruos. Tad kodėl vis daugiau žmonių baugina aukščiausio rango asmenis? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su Seimo nariais Tomu Vytautu Raskevičiumi, Dovile Šakaliene ir Generalinės prokurorės pavaduotoju Sauliumi Versecku.

Praėjusią parą nustatyti 1468 nauji COVID-19 atvejai, mirė 14 žmonių, pirmadienį pranešė Statistikos departamentas. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1699 COVID-19 sergantys žmonės – per pusšimtį daugiau nei ankstesnę parą, 161 iš jų – reanimacijoje. Ar taip sparčiai blogėjant COVID-19 situacijai Lietuvos valdžia paspaus stabdį? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su Seimo nariu Antanu Matulu ir užkrečiamųjų ligų specialistu Sauliumi Čaplinsku.

Lenkijos Konstituciniam Teismui užginčijus Europos Sąjungos (ES) teisės viršenybę šalyje, vėl garsiau pradėta kalbėti apie kaimynų pasitraukimą iš Bendrijos – „Polexitą“. Lietuvos politikai sutartinai tvirtina, kad Lenkijos pasitraukimas iš ES būtų žalingas tiek Lenkijai, tiek Lietuvai, tiek visai Bendrijai. Visgi nesutariama, kokią poziciją turėtų užimti mūsų šalis.

Regis, dauguma ekspertų vienbalsiai sutinka, kad viena pagrindinių misijų kovoje su COVID-19 yra senjorų vakcinacija. Skiepytis vyresnio amžiaus asmenis žadama skatinti piniginėmis išmokomis, tačiau komunikacijos specialistas Arijus Katauskas sako, kad senjorus skiepytis labiau pastumėtų geresnė informacinė kampanija.

Lietuvos darbo rinkoje susiklostė paradoksali situacija – nors šalyje yra daugiau nei 200 tūkst. registruotų bedarbių, verslininkai skundžiasi darbuotojų trūkumu ir siūlo daugiau nei 60 tūkst. laisvų darbo vietų. Ekonomistas perspėja, kad darbdaviams didesniais atlyginimais viliojant darbuotojus, tai reikš neišvengiamą prekių ir paslaugų kainų augimą. Tačiau, specialisto nuomone, ne didesnė alga, o pašalpos panaikinimas priverstų ilgalaikius bedarbius dirbti.

Griežtesni ribojimai su galimybių pasu galioja mėnesį, tačiau epidemiologinė padėtis Lietuvoje nepavydėtina. Lietuva lyderiauja pagal užsikrėtimų ir mirčių statistiką Europos Sąjungoje, šalies ligoninės skelbia apie kovidinių lovų trūkumą. Valdžia ėmėsi naujų priemonių valdant pandemiją – mokamo darbuotojų testavimo ir 100 eurų išmokų senjorams.

Lenkijos ir Europos Sąjungos konflikte – nauja kaktomuša. Lenkijos Konstitucinis Tribunolas (KT) nusprendė, kad dalis sutarties su ES nuostatų prieštarauja šalies Konstitucijai. Taip Lenkijos KT užginčijo ES teisės viršenybę. Nors Lenkijos valdantieji tikina, kad šalis neketina pasitraukti iš Bendrijos, Briuselis grūmoja pirštu ir kalba apie skaudžias pasekmes.

Maistas, kuras, dujos, elektra ir net malkos – tai tik dalis to, kas brangsta Lietuvoje. Anot ekspertų, numatomas energijos kainų šuolis nuo 2022 metų paveiks gyventojų perkamąją galią, nepaisant Vyriausybės planuojamų amortizacinių priemonių ir augsiančių atlyginimų bei išmokų. Tad kokia žiema mūsų laukia? Ar užteks pinigų sąskaitoms? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su „Pricer.

Prezidentas Gitanas Nausėda viešai sukritikavo sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį, sakydamas, kad jam reikia persilaužti dorojantis su pandemija arba trauktis. Pats ministras sakė prisiimantis atsakomybę už pandemijos valdymą, tačiau palikti posto neketina. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo Seimo narys Paulius Saudargas.

Pirmadienį Vyriausybėje pristatytas svarbiausias 2022 m. finansinis dokumentas – biudžetų rodiklių įstatymo projektas. Nuo to, koks galutinis įstatymas bus priimtas, priklausys, kiek sumokėsime mokesčių ir kiek, kokioms sritims pinigų bus skirta kitais metais. Tad kam klius daugiau, o kam teks susiveržti diržus? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininku Mykolu Majausku ir „Swedbank“ ekonomistu Vyteniu Šimkumi.

Siūlymą mokėti vienkartines 100 eurų išmokas pasiskiepijusiems 75-erių ir vyresniems senjorams, dalis į ją pretenduojančiųjų ir ekspertai pasitiko skeptiškai. Visuomenę audrina ir siūlymas, kad valstybė daugiau nefinansuotų COVID-19 testų nevakcinuotiems darbuotojams.

Lietuvoje blogėjant koroaviruso situacijai, valdžia imasi ir „botago“, ir „meduolio“ – testų darbuotojams valstybė nebekompensuos, tačiau išmokės po 100 eurų senjorams už skiepą. Valdantieji teigia, kad kol kas sunku pasakyti, kiek šios priemonės suveiks, o opozicija negaili kritikos ir tvirtina, kad tai dar vienas visuomenę skaldantis sprendimas, kuris turės ilgalaikių pasekmių.

Ministras Arūnas Dulkys turi du kelius – persilaužti dorojantis su pandemija arba trauktis. Tokį griežtą perspėjimą jam rėžė prezidentas Gitanas Nausėda. Negana to, visai neseniai pasirodė informacija, kad Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) laidos „Kitokie pasikalbėjimai“ kūrėjams atseikėjo 12 tūkst. eurų, kad laidoje pasirodytų A. Dulkio visuomeninis patarėjas Edgaras Kulikauskas.

Darbo rinkoje susiklostė įdomi situacija. Nors šalyje yra virš 200 tūkst. bedarbių, verslininkai skundžiasi darbo jėgos trūkumu ir siūlo daugiau nei 60 tūkst. darbo vietų.

Nesuprantu, kodėl turėtume mokėti 100 eurų išmoką pasiskiepijusiems virš 75 metų, teigė Santaros klinikų 3-jo Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus vedėjas gydytojas anesteziologas-reanimatologas Mindaugas Šerpytis. Pasak mediko, skiepas pats savaime yra gėris.  O kodėl žmonės vis dar priešiškai nusiteikė prieš skiepus, tv3.lt naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ atsakė ir Kauno klinikų Vaikų ligų klinikų vadovas profesorius Rimantas Kėvalas.

Prastėjant koronaviruso situacijai šalyje, vis daugiau kritikos sulaukia ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, ir premjerė Ingrida Šimonytė. Pasigirsta kalbos apie interpeliaciją ne tik A. Dulkiui, bet ir pačiai Vyriausybės vadovei.

Vyriausybė ėmėsi naujos taktikos kovoje su pandemija – senjorams siūlys 100 eurų išmoką už skiepą, o nesiskiepijantys darbuotojai už testą turės susimokėti iš savo kišenės arba tai turės padaryti darbdavys. Nors kol kas atsitraukė, tačiau ministrų kabinetas neatmeta galimybės įvesti ir privalomą skiepijimą tam tikrų profesijų atstovams.

Praėjusią parą nustatyti 2556 nauji COVID-19 atvejai, mirė 14 žmonių. Tai didžiausias naujų atvejų skaičius nuo gegužės pradžios. Kodėl Lietuvoje mušami užsikrėtimų rekordai? Kaip gydytojams sekasi kovoti su koronavirusu? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su Kauno klinikų Vaikų ligų klinikų vadovu profesoriumi Rimantu Kėvalu ir Santaros klinikų 3-jo Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus vedėju gydytoju anesteziologu-reanimatologu Minda...

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija registravo įstatymo projektą, kuriuo norima įteisinti vienkartinę piniginę išmoką už skiepą nuo COVID-19 vyresniems nei 75 metų amžiaus asmenims. Ji būtų išmokėta beveik 300 tūkst. gyventojų. Be to, Vyriausybė trečiadienį ketina svarstyti pataisas, numatančias privalomus skiepus nuo COVID-19 daliai darbuotojų ir prievolę darbdaviams mokėti už nenorinčiųjų vakcinuotis testus.

Lietuvoje prastėjant koronaviruso situacijai, Vyriausybė įvedė naujus ribojimus – rekomendacija dėvėti kaukę virto įpareigojimu. Ekspertai pažymi, kad trūko komunikacijos, kad ir vakcinuoti žmonės gali nešioti virusą, o galimybių pasas negali visiškai sugrąžinti į kažkada įprastą gyvenimo kasdienybę.

Lietuvos gyventojų kišenes gali patuštinti naujai atkeliavę mokesčiai. Vyriausybė planuoja, kad turėtų įsigalioti ne tik taršos mokestis, bet ir brangti pats dyzelinas. Taip pat ketinama didinti nekilnojamojo turto mokestį, didinti mokesčius savarankiškai dirbantiems asmenims, naikinti kai kurias mokesčių lengvatas. Ir tai – tik dalis pasiūlymų.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė siūlo į Lietuvą grįžtantiems emigrantams gyventojų pajamų mokesčio lengvatą, taip siekiant pritraukti į šalį kvalifikuotų darbuotojų. Ekonomistas Raimondas Kuodis sako, kad tai gali demoralizuoti šalyje likusius piliečius.

Dėl infliacijos Lietuvoje brangsta ne tik paslaugos, šildymas ar maistas – kainų pasiutpolkė įsisuko ir į šalies degalines. Degalų pardavėjai sako, kad dėl kainų šuolio kalta pasaulio rinkose brangstanti nafta, o ekspertai prognozuoja dar didesnį kainų augimą. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Emilis Cicėnas ir ekonomistas Marius Dubnikovas.

Seimas netrukus imsis alkoholio ribojimų pakeitimų. Dalis valdančiųjų siūlo panaikinti valstiečių įvestus draudimus dėl reklamos, amžiaus ir pardavimo laiko. Tačiau koalicijoje girdisi ir tam prieštaraujančių balsų. Siūloma palikti dabar galiojančius ribojimus, o ateityje galbūt juos net griežtinti ir neleisti alkoholiu prekiauti savaitgaliais.

Norint sumažinti sunkiai sergančių COVID-19 pacientų skaičius ligoninėse ekspertai tikina, kad pirmiausia reikia pilnai vakcinuoti senjorus. Deja, remiantis Lietuvos ir užsienio ekspertų patirtimi, konstatuota, kad tarp nepasiskiepijusių senjorų vyrauja požiūris, jog jiems ir taip liko nebedaug gyventi, todėl skiepytis neverta, arba vyrauja tvirta nuomonė, suformuota skeptiško vakcinų atžvilgiu požiūrio.

Šalyje prastėjant koronaviruso rodikliams, valdžia ėmėsi veiksmų. Nuo spalio 1 d. viduje privaloma dėvėti kaukes, Vyriausybė primygtinai rekomenduoja dirbti nuotoliu.

Infliacija gyventojams smogia vis smarkiau – brangsta ne tik paslaugos, dujos, šildymas, maistas, bet ir degalai. Vairuotojai stebisi, kodėl jų kaina kyla kone kas savaitę. Degalų pardavėjai teisinasi, kad už degalus tenka mokėti brangiau, nes pasaulio rinkose brangsta nafta. O ko gyventojams laukti toliau?  Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentu Emiliu Cicėnu ir ekonomistu Mariumi Dubnikovu.

COVID-19 pacientų skaičius vis auga, dar labiau kurstydamas kalbas apie naujo karantino būtinybę. Ekonomistas Raimondas Kuodis skatina Lietuvą pagaliau tapti suaugusių žmonių visuomene ir prisiimti atsakomybę tuos, kurie nesiskiepijo be rimtos priežasties.