covid-19

Nors rudeniški darganoti orai įsivyrauti neskuba, Lietuvoje jau nuo rugpjūčio pabaigos stebimas susirgimų COVID-19 augimas. Plintantis variantas nėra labiau grėsmingesnis,  tačiau užkrečiamumas nemažas, mat daugelio imunitetas šiam virusui yra išblėsęs. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, sergamumo COVID-19 liga rodiklis Lietuvoje 37-ąją, tai yra praėjusią, savaitę siekė 181 atvejų 100 tūkst. gyventojų skaičius.

Pastaruoju metu visose pasaulio šalyse šeimos gydytojai pastebi didėjantį skaičių pacientų, kuriems nustatomas užsikrėtimas nauju SARS-CoV-2 Omicron atmainos variantu NB.1.8.1, įvardintu kaip „Nimbus“. Nuo 2025 metų pradžios Nimbus iš Azijos šalių greitai išplito į kitus pasaulio regionus ir kai kuriose šalyse jau tvirtai dominuoja tarpe kitų viruso variantų.

Rugpjūtį mirčių nuo COVID-19 nefiksuota, tačiau virusas vis labiau siautėja – šį rudenį jau pasiglemžė dvi aukas. Vien pirmadienį nustatyta per 800 naujų ligos atvejų – tai yra du kartus daugiau nei prieš savaitę. Ligos piką medikai prognozuoja dar šį mėnesį, ypač jei žmonės elgsis aplaidžiai. Simptomai Vilnietis Danila su mama kreipėsi į gydytojus, nes berniuką vargino temperatūra, galvos skausmai ir vangumas. „Namuose vakar padarėme testą – teigiamas.

Pastarosiomis savaitėmis koronaviruso atvejų šalyje daugėja, tačiau liga daliai pacientų nesibaigia kartu su nukritusia temperatūra ar neigiamu testo rezultatu. Pastebima, kad vis daugiau žmonių į vaistininkus kreipiasi ne tik dėl ūmių simptomų – slogos, kosulio, galvos ar raumenų skausmų, bet ir dėl kitų užsitęsusių negalavimų.

Skelbiant apie naują COVID-19 pakilimą Lietuvoje gyventojai skuba apsirūpinti ne tik medicininėmis kaukėmis, greitaisiais testais, bet ir peršalimo ligų simptomams malšinti skirtais preparatais. Specialistai įspėja, kad vien savigyda užsiimti nereikėtų ir įvertinus būklę kreiptis pagalbos į gydytojus.

Augant susirgimams COVID-19 vis daugiau sveikatos priežiūros įstaigų rūpinasi prevencinėmis priemonėmis. Pranešimu apie rekomendaciją dėvėti kaukes pirmadienį išplatino ir Kauno poliklinika. Žinia apie tai įstaiga pasidalino socialiniame tinkle. „Apsaugokime vieni kitus! Šiuo metu daugėja gripo ir peršalimo ligų, todėl pasirūpinkime savo ir bendruomenės sveikata. Rekomenduojame atvykus į polikliniką dėvėti veido kaukę ar respiratorių.

Pastaruoju metu vis daugiau žmonių skundžiasi sloga, kosuliu ar gerklės skausmu. Nors šie simptomai būdingi peršalimui, dažnai jie gali reikšti ir koronaviruso infekciją. „Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė primena, kad svarbu ne tik pasirinkti tinkamą gydymą, bet ir imtis apsaugos priemonių.

Nors oras už lango labiau primena vidurvasarį, o ne rudens pradžią, sveikatos specialistai sako jau stebintys pirmus naujo sergamumo COVID-19 pakilimo ženklus. Tą patvirtina ir grįžtantys gydymo įstaigų skelbiami ribojimai dėl pacientų lankymo ar medicininių kaukių dėvėjimo. Medikai įspėja, kad virusas darosi „piktesnis“, nes žmonės nebesiskiepija. Apie padaugėjusius COVID-19 atvejus skelbia ne tik įstaigos, bet ir patys gyventojai.

Nors už lango oras dar vasariškas, dėl augančių virusinių infekcijų atvejų gydymo įstaigos jau pradeda skelbti pirmus ribojimus lankytojams. Šįkart apie privalomas dėvėti medicinines kaukes paskelbė Vilniaus rajono poliklinika. Žinia apie pasikeitimus kai kuriuose padaliniuose įstaiga pasidalino socialinio tinklo paskyroje.

Beveik 1 tūkst. suaugusiųjų britų smegenų skenavimo analizė atskleidė, kad pandemija pagreitino smegenų senėjimą vidutiniškai 5,5 mėnesio, nepriklausomai nuo to, ar žmonės sirgo COVID-19. Didžiausi pokyčiai užfiksuoti vyrams ir socialiai pažeidžiamiems asmenims, rašo „Study Finds“. Naujausi tyrimai, paskelbti žurnale „Nature Communications“, rodo, jog platesnė pandemijos patirtis – karantinai, socialinė izoliacija, ekonominis stresas ir nerimas dėl sveikatos – paliko matomus pėdsakus smegenų st...

Kinijos valdžios institucijos pradėjo tyrimą dėl buvusio centrinėje šalies dalyje esančio Uhano miesto mero veiksmų, antradienį pranešė aukščiausios Pekino kovos su korupcija agentūros. Nuo 2018 m. iki 2021 m. pradžios Zhou Xianwangas buvo aukščiausias komunistų partijos pareigūnas šiame Kinijos didmiestyje ir atliko svarbų vaidmenį reaguojant į pirmąjį žinomą COVID-19 protrūkį.

Po daugiau nei trejus metus trukusių derybų antradienį Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) sprendimus priimančioje metinėje asamblėjoje buvo priimtas istorinis nutarimas dėl kovos su būsimomis pandemijomis. „Nematau jokių prieštaravimų. Rezoliucija priimta“, – nurodė posėdžiui pirmininkavęs Filipinų sveikatos apsaugos ministras Tedas Herbosa.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) metinėje asamblėjoje antradienį tikimasi priimti svarbų susitarimą dėl kovos su būsimomis pandemijomis po to, kai JT agentūros vyriausiasis komitetas vienbalsiai jam pritarė. Susitarimo tekstas buvo sudarytas balandį po trejus metus trukusių įtemptų derybų. Jo priėmimas reikštų sėkmę PSO, kuri stengiasi suderinti drastišką biudžeto mažinimą ir pareigą reaguoti į daugybę sveikatos krizių visame pasaulyje.

Seimo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narys Rimas Jonas Jankūnas siūlo numatyti galimybę gyventojams atgauti jų sumokėtas baudas už karantino ir ekstremaliosios situacijos ribojimų nesilaikymą per COVID-19 epidemiją. Jis įregistravo tokią vienkartinę piniginę kompensaciją numatantį įstatymo projektą.

Kinija pakartojo savo poziciją, kad COVID-19 galėjo kilti JAV, trečiadienį paskelbtoje baltojoje knygoje apie pandemijos atsaką, po to, kai JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija apkaltino Kinijos laboratoriją, rašoma „Reuters“. Baltieji rūmai balandžio 18 d. sukūrė COVID-19 internetinę svetainę, kurioje teigiama, kad koronavirusas kilo iš Kinijos laboratorijos, ir kritikuojamas buvęs JAV prezidentas Joe Bidenas, buvęs JAV sveikatos apsaugos pareigūnas Anthony Fauci ir Pasaulio sveikatos ...

Šis peršalimo ligų sezonas neeilinis – nuo gripo jau mirė daugiau žmonių nei nuo COVID-19 ligos. Šie metai apskritai fiksuoti kaip rekordiniai – gripas nusinešė net 67 žmonių gyvybes. Kas galėjo tai nulemti? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja šeimos gydytoja Jurga Dūdienė ir NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Greta Gargasienė. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Prabėgo penkeri metai nuo COVID-19 pandemijos pradžios Lietuvoje. Gyventojai vardija labiausiai įstrigusius atsiminimus ir skaudžias pasekmes, kurios lydi juos ir šiandien. Pasak sociologų, dalis žmonių per pandemiją išmoko gyventi vieni, dirbti nuotoliniu būdu, dėvėti kaukes ir prisitaikyti prie karantino sąlygų. Skaičiuojama, kad nuo pandemijos pradžios iki šiandien nuo COVID-19 Lietuvoje mirė beveik 10 tūkstančių žmonių.

Pasirodžius pranešimams, kad Vokietijos žvalgybos agentūra BND surinko patikimų įrodymų, jog koronaviruso pandemija prasidėjo dėl nuotėkio iš laboratorijos Kinijos Uhano mieste, Kinija ketvirtadienį paragino laikytis atsargumo ir politinio santūrumo. „Kalbant apie koronavirusą, Kinija griežtai atmeta bet kokios formos politinį pozavimą“, – Pekine pareiškė užsienio reikalų ministerijos atstovė Mao Ning.

Vokietijos žvalgybos agentūra BND surinko patikimų įrodymų, kad koronaviruso pandemija prasidėjo dėl nuotėkio iš laboratorijos Kinijos Vuhano mieste, teigiama trijuose dienraščiuose trečiadienį pasirodžiusiuose straipsniuose.

Covid-19 pandemija buvo nepaprastai įtemptas ir neaiškus metas didžiajai planetos daliai. Tačiau visi suvaržymai paaugliams galėjo sukelti fizinį poveikį jų smegenų struktūroms, rašoma „The Independent“ grupės portale „Indy 100“. 2020-2021 m. daugelyje pasaulio vietų buvo taikomos ribojamosios priemonės, įvestos siekiant pažaboti viruso plitimą. Šios priemonės apribojo galimybę bendrauti akis į akį, o tai, kaip dabar paaiškėjo, ypač pakenkė paaugliams.

Trečiadienį naujienų portalo „Kas vyksta Kaune“ redakciją pasiekė informacija apie ūminių virusinių kvėpavimo takų infekcijų, tokių kaip gripas ir COVID-19, plitimą Kauno „Varpelio“ pradinėje mokykloje. Informuojama, jog šiomis virusinėmis ligomis susirgo beveik visa pradinukų klasė, pačioje mokykloje įvestas infekcijų plitimą ribojantis režimas.

Ketvirtąją metų savaitę sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) toliau auga, sako Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamojo ligų valdymo skyriaus vedėja Orinta Ivanauskienė. Jos teigimu, daugiau nei puse savivaldybių yra pasiekusios epideminį lygį. „Sergamumas ketvirtąją metų savaitę yra pasiekęs 1847 atvejus 100 tūkst. gyventojų per savaitę. Lyginant su praėjusia savaite, stebime sergamumo padidėjimą, pakilimas tikrai yra.

Kinija pirmadienį atmetė teiginius, kad COVID-19 pandemija kilo virusui nutekėjus iš laboratorijos, JAV žvalgybai pareiškus nuomonę, kad šis koronavirusas yra „su moksliniais tyrimais susijusios kilmės“, o ne perduotas gyvūnų. „Kinijos ir PSO jungtinė ekspertų grupė, remdamasi vizitais į atitinkamas laboratorijas Uhane, padarė išvadą, kad laboratorinis nutekėjimas yra labai mažai tikėtinas“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Mao Ning.

Šį sezoną padaugėjo mirčių nuo gripo, nors gyventojai gana aktyviai skiepijasi nuo šios užkrečiamosios ligos, tuo metu nuo COVID-19 mirė 47 žmonės, o pasiskiepijo mažiau nei procentas gyventojų, rodo Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) duomenys.

Vilniaus miesto apylinkės teismas greitųjų COVID-19 testų įsigijimo byloje antradienį planuoja apklausti Seimo kanclerį Algirdą Stončaitį, energetikos viceministrą Arnoldą Pikžirnį bei ekonomikos ir inovacijų ministrą Luką Savicką. Šioje byloje piktnaudžiavimu kaltinama buvusi sveikatos apsaugos viceministrė Lina Jaruševičienė.

Vyraujant drėgnesniems orams ar spustelėjus šaltukui vaistinėse apsilanko vis daugiau sunegalavusių žmonių, kurie ne visada pajėgūs atskirti, ar juos aplankė eilinis peršalimas, ar užklupo pavojingesnės ligos, tokios kaip COVID-19 ar gripas. Nors visų šių ligų simptomai labai panašūs, svarbu žinoti, kad ligos skiriasi ir gali turėti skirtingų pasekmių.

Lietuvoje įsisiautėjo gripas – sergantieji plūsta į ligonines, poliklinikas ar vaistines. Praėjusią savaitę nuo šios ligos mirė trys žmonės. Medikai neabejoja – gripas išplito žmonėms besėdint prie Kūčių ir Kalėdų stalo. Virusas išguldė ištisas šeimas. Po kelių dienų, kaip prognozuoja gydytojai, ligonių gretas papildys tie, kurie užsikrės Naujųjų sutikimo vakarėliuose. Daugiau – reportaže.

Pekinas antradienį pareiškė tvirtinantis, kad dalijosi informacija apie COVID-19 „nieko neslėpdamas“, Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO) paraginus Kiniją suteikti daugiau duomenų ir prieigos, kad būtų galima ištirti viruso kilmę. COVID-19, kuris pirmą kartą buvo aptiktas centriniame Kinijos Uhano mieste, pražudė milijonus žmonių, sugriovė ekonomiką ir sužlugdė sveikatos apsaugos sistemas.

49-ąją savaitę (2024 m. gruodžio 2–8 d.) sergamumas gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) (COVID-19 liga) – padidėjo, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Bendras sergamumo šiomis ligomis rodiklis praėjusią savaitę buvo 1320,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų, savaitę prieš tai – šiek tiek mažesnis – 1300,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Specialiai JAV Kongreso komisijai dėl COVID-19 paskelbus galutinę ataskaitą ir pateikus vertinimą apie galimą viruso kilmę ir karantino metu taikytas priemones, ji spėjo sulaukti ne vienos reakcijos. Apie tai pasisakė ir lietuvių mokslininkas Gytis Dudas. Pasak jo, šis tyrimas neturi nieko bendro su tiesos paieškomis.

Speciali JAV Kongreso komisija dėl COVID-19 paskelbė galutinę ataskaitą, kurioje apibendrinamas dvejus metus trukęs jos darbas. 520 puslapių dokumente analizuojama viruso kilmė, o taip pat veiksmų, kurių valstybė ėmėsi kovai su pandemija, teisėtumas ir tinkamumas. Pagrindinės komiteto išvados: SARS-CoV-2 virusas, sukeliantis COVID-19, greičiausiai atsirado laboratorijoje Uhane, Kinijoje.

Dėl sukčiavimo ir piktnaudžiavimo išteisintam buvusiam Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) vadovui Šarūnui Narbutui Lietuva turės sumokėti daugiau nei 21 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų. Šias išlaidas sudaro teisinės paslaugos išteisintajam trijų instancijų teismuose.

Praėjusią savaitę Lietuvoje išaugo sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI). Kaip praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), minėtu laikotarpiu dėl gripo į ligonines buvo paguldyta 12 asmenų. NVSC teigimu, mirčių pavyko išvengti. Į gydymo įstaigas buvo paguldyta 6 kartus daugiau gripu sergančių asmenų nei ankstesnę savaitę, tačiau mirčių išvengta.

Pastarąją savaitę  Lietuvoje bendras sergamumo gripu, koronavirusu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis sumažėjo ir siekė 878,1 atvejo 100 tūkst. šalies gyventojų. Sergamumo šiomis ligomis sumažėjimą specialistai sieja su moksleivių rudens atostogomis. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, spalio 28–lapkričio 3 dienomis mažiausias rodiklis registruotas Utenos apskrityje (604,6 atv. 100 tūkst.

Lietuvoje spalio 21–27 d. (43-ąją savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis šiek tiek padidėjo lyginant su ankstesne savaite, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Jis ir siekė 1263 atvejus 100 tūkst. gyventojų (prieš savaitę jis buvo 1252,2atvejo 100 tūkst.

Vis dar pasitaiko tokių, kurie gripą linkę laikyti įprasta, ne itin pavojinga infekcija. Medikai gi primygtinai griauna tokius įsitikinimus. Vaikų gydytoja Inga Ivaškevičienė įspėja, kad sunkiai gripu suserga ir net nuo jo miršta ir visiškai sveiki vaikai. Nors pandemijos metu galėjo pasirodyti, kad gripas kažkur „dingo“, taip anaiptol nėra. Taip pat toli gražu nereikėtų numenkinti jo pavojaus, kuris neaplenkia ir vaikų.

Augantis sergamumas įvairiomis užkrečiamosiomis kvėpavimo takų infekcinėmis ligomis, gripu ir COVID-19 toliau kelia įtampas sveikatos sistemai. VUL Santaros klinikos skelbia apie laikinus pacientų lankymo ribojimus.

Lietuvoje spalio 14–20 d. (42-ąją savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga rodiklis buvo 1252,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Prieš savaitę jis buvo šiek tiek mažesnis – 1210,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Mažiausias sergamumo rodiklis registruotas Utenos apskrityje, didžiausias išliko Vilniaus apskrityje.

Tyrimas rodo, kad trečdalis vaikų dėl COVID-19 karantino ir dienų, praleistų žiūrint į ekranus, tapo trumparegiais. Remiantis daugiau nei penkių milijonų jaunuolių iš 50 šalių duomenimis, nustatyta, kad nuo 1990 iki 2023 m. trumparegystė išaugo tris kartus, skelbia portalas „The Sun“. Tyrėjai nustatė, kad labiausiai trumparegystė paplitusi Tolimuosiuose Rytuose – 85 proc. vaikų Japonijoje ir 73 proc. vaikų Pietų Korėjoje. Jungtinėje Karalystėje ir JAV trumparegyste sirgo apie 15 proc.

Žmonėms, kurie buvo hospitalizuoti dėl sunkios COVID-19 infekcijos, gali atsirasti smegenų pokyčių, prilygstančių 20 metų senėjimo, ir tai gali turėti didelės įtakos jų pažinimui.

Augantis peršalimo ligų ir COVID-19 atvejų skaičius koreguoja ir vidaus tvarkas ligoninėse. Štai Santaros klinikos jau paskelbė apie pacientų lankymo ribojimus. Informuojama, kad dėl išaugusio COVID-19 ligos atvejų skaičiaus Vidaus ligų diagnostikos skyriuje nuo 2024 m. spalio 15 d. iki spalio 21 d. laikinai stabdomas pacientų lankymas, išskyrus atvejus su skyriaus vedėjo leidimu.

Atlikus nedidelį 156 COVID-19 virusu sergančių žmonių tyrimą nustatyta, kad mutacijos, suteikiančios atsparumą antivirusiniams vaistams, buvo dažnai aptinkamos, ypač pacientams, kurių imunitetas nusilpęs. Autoriai pabrėžia, kad dauguma šių mutacijų buvo trumpalaikės ir pasireiškė nedideliu dažnumu – rezultatai nereiškia, kad vaistams atsparios SARS-CoV-2 atmainos paplis, tačiau tai įdomus mokslinis atradimas, kurį ekspertai norės atidžiai stebėti.

Didesnės galios smegenų skenavimas leidžia mokslininkams giliau pažvelgti į tai, kaip COVID-19 veikia smegenis, o gauti rezultatai gali paaiškinti daugelį ilgalaikių simptomų, kuriuos patiria kai kurie pacientai.

Prof. seras Chrisas Whitty įspėjo, kad kita tokia pat didelė pandemija, kaip COVID-19, per kurią pasaulyje žuvo 7 mln. žmonių, neabejotinai bus, skelbia portalas „The Guardian“. Britų Nacionalinė sveikatos apsaugos tarnyba (NHS) susidūrė su absoliučiai katastrofiška situacija, kai 2020 m. virusas smogė pirmą kartą, tačiau ji galėjo būti gerokai blogesnė, jei JK nebūtų buvusi uždaryta, tikino Anglijos vyriausiasis gydytojas.

Prasidėjęs ruduo atneša ne tik vėsesnius orus, bet ir įvairias ligas, iš kurių pačios pavojingiausios – gripas ir COVID-19. Pasak gydytojų, ypač suskubti pasiskiepyti nuo šių ligų turėtų priklausantys rizikos grupėms gyventojai. Jiems siūloma abiem skiepais vakcinuotis to paties vizito metu.

Didelis tarptautinis tyrimas teigia, kad COVID-19 savo gyvavimą pradėjo mėsos ir žuvies turguje, kuriame buvo užsikrėtusių gyvūnų. Mokslininkai atmetė teoriją, kad COVID-19 buvo paskleistas iš laboratorijos. Anot jų, viruso istorija prasidėjo turguje Uhane, Kinijoje.

Lietuvoje kaip ant mielių augant sergamumui COVID-19 ir kitomis užkrečiamosiomis ligomis keičiasi ir nedarbingumo išdavimo tvarka – tą bus galima padaryti nuotoliniu būdu. Gydytojai pažymi, kad tvarka, kai karščiuojantys pacientai turi tą pačią dieną gyvai prisistatyti į polikliniką, siutina tiek pačius ligonius, tiek apsunkina darbą gydymo įstaigoms.

Įprastai sergamumo ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI), kurias sukelia gripo, COVID-19 ir kiti virusai, kilimas prasideda kiekvienų metų rudenį, tad šie metai nėra išimtis. Tačiau vertinant sergamumo struktūrą matyti, kad šiuo metu ženkliai didėja sergančiųjų COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) skaičius.

Tarptautinė tyrėjų grupė ketvirtadienį paskelbtame straipsnyje atskleidė, kokios gyvūnų rūšys buvo labiausiai tikėtinos tarpinės viruso, sukėlusio COVID-19 pandemiją, nešiotojos. Tyrimas papildė vis gausėjančius įrodymus, kad pandemiją sukėlė 2019 metų lapkričio mėnesį į Uhanio miesto Huanano jūros gėrybių turgų atvežti užkrėsti gyvūnai.