covid-19

Po daugiau nei trejus metus trukusių derybų antradienį Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) sprendimus priimančioje metinėje asamblėjoje buvo priimtas istorinis nutarimas dėl kovos su būsimomis pandemijomis. „Nematau jokių prieštaravimų. Rezoliucija priimta“, – nurodė posėdžiui pirmininkavęs Filipinų sveikatos apsaugos ministras Tedas Herbosa.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) metinėje asamblėjoje antradienį tikimasi priimti svarbų susitarimą dėl kovos su būsimomis pandemijomis po to, kai JT agentūros vyriausiasis komitetas vienbalsiai jam pritarė. Susitarimo tekstas buvo sudarytas balandį po trejus metus trukusių įtemptų derybų. Jo priėmimas reikštų sėkmę PSO, kuri stengiasi suderinti drastišką biudžeto mažinimą ir pareigą reaguoti į daugybę sveikatos krizių visame pasaulyje.

Seimo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narys Rimas Jonas Jankūnas siūlo numatyti galimybę gyventojams atgauti jų sumokėtas baudas už karantino ir ekstremaliosios situacijos ribojimų nesilaikymą per COVID-19 epidemiją. Jis įregistravo tokią vienkartinę piniginę kompensaciją numatantį įstatymo projektą.

Kinija pakartojo savo poziciją, kad COVID-19 galėjo kilti JAV, trečiadienį paskelbtoje baltojoje knygoje apie pandemijos atsaką, po to, kai JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija apkaltino Kinijos laboratoriją, rašoma „Reuters“. Baltieji rūmai balandžio 18 d. sukūrė COVID-19 internetinę svetainę, kurioje teigiama, kad koronavirusas kilo iš Kinijos laboratorijos, ir kritikuojamas buvęs JAV prezidentas Joe Bidenas, buvęs JAV sveikatos apsaugos pareigūnas Anthony Fauci ir Pasaulio sveikatos ...

Šis peršalimo ligų sezonas neeilinis – nuo gripo jau mirė daugiau žmonių nei nuo COVID-19 ligos. Šie metai apskritai fiksuoti kaip rekordiniai – gripas nusinešė net 67 žmonių gyvybes. Kas galėjo tai nulemti? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja šeimos gydytoja Jurga Dūdienė ir NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Greta Gargasienė. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Prabėgo penkeri metai nuo COVID-19 pandemijos pradžios Lietuvoje. Gyventojai vardija labiausiai įstrigusius atsiminimus ir skaudžias pasekmes, kurios lydi juos ir šiandien. Pasak sociologų, dalis žmonių per pandemiją išmoko gyventi vieni, dirbti nuotoliniu būdu, dėvėti kaukes ir prisitaikyti prie karantino sąlygų. Skaičiuojama, kad nuo pandemijos pradžios iki šiandien nuo COVID-19 Lietuvoje mirė beveik 10 tūkstančių žmonių.

Pasirodžius pranešimams, kad Vokietijos žvalgybos agentūra BND surinko patikimų įrodymų, jog koronaviruso pandemija prasidėjo dėl nuotėkio iš laboratorijos Kinijos Uhano mieste, Kinija ketvirtadienį paragino laikytis atsargumo ir politinio santūrumo. „Kalbant apie koronavirusą, Kinija griežtai atmeta bet kokios formos politinį pozavimą“, – Pekine pareiškė užsienio reikalų ministerijos atstovė Mao Ning.

Vokietijos žvalgybos agentūra BND surinko patikimų įrodymų, kad koronaviruso pandemija prasidėjo dėl nuotėkio iš laboratorijos Kinijos Vuhano mieste, teigiama trijuose dienraščiuose trečiadienį pasirodžiusiuose straipsniuose.

Covid-19 pandemija buvo nepaprastai įtemptas ir neaiškus metas didžiajai planetos daliai. Tačiau visi suvaržymai paaugliams galėjo sukelti fizinį poveikį jų smegenų struktūroms, rašoma „The Independent“ grupės portale „Indy 100“. 2020-2021 m. daugelyje pasaulio vietų buvo taikomos ribojamosios priemonės, įvestos siekiant pažaboti viruso plitimą. Šios priemonės apribojo galimybę bendrauti akis į akį, o tai, kaip dabar paaiškėjo, ypač pakenkė paaugliams.

Trečiadienį naujienų portalo „Kas vyksta Kaune“ redakciją pasiekė informacija apie ūminių virusinių kvėpavimo takų infekcijų, tokių kaip gripas ir COVID-19, plitimą Kauno „Varpelio“ pradinėje mokykloje. Informuojama, jog šiomis virusinėmis ligomis susirgo beveik visa pradinukų klasė, pačioje mokykloje įvestas infekcijų plitimą ribojantis režimas.

Ketvirtąją metų savaitę sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) toliau auga, sako Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamojo ligų valdymo skyriaus vedėja Orinta Ivanauskienė. Jos teigimu, daugiau nei puse savivaldybių yra pasiekusios epideminį lygį. „Sergamumas ketvirtąją metų savaitę yra pasiekęs 1847 atvejus 100 tūkst. gyventojų per savaitę. Lyginant su praėjusia savaite, stebime sergamumo padidėjimą, pakilimas tikrai yra.

Kinija pirmadienį atmetė teiginius, kad COVID-19 pandemija kilo virusui nutekėjus iš laboratorijos, JAV žvalgybai pareiškus nuomonę, kad šis koronavirusas yra „su moksliniais tyrimais susijusios kilmės“, o ne perduotas gyvūnų. „Kinijos ir PSO jungtinė ekspertų grupė, remdamasi vizitais į atitinkamas laboratorijas Uhane, padarė išvadą, kad laboratorinis nutekėjimas yra labai mažai tikėtinas“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Mao Ning.

Šį sezoną padaugėjo mirčių nuo gripo, nors gyventojai gana aktyviai skiepijasi nuo šios užkrečiamosios ligos, tuo metu nuo COVID-19 mirė 47 žmonės, o pasiskiepijo mažiau nei procentas gyventojų, rodo Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) duomenys.

Vilniaus miesto apylinkės teismas greitųjų COVID-19 testų įsigijimo byloje antradienį planuoja apklausti Seimo kanclerį Algirdą Stončaitį, energetikos viceministrą Arnoldą Pikžirnį bei ekonomikos ir inovacijų ministrą Luką Savicką. Šioje byloje piktnaudžiavimu kaltinama buvusi sveikatos apsaugos viceministrė Lina Jaruševičienė.

Vyraujant drėgnesniems orams ar spustelėjus šaltukui vaistinėse apsilanko vis daugiau sunegalavusių žmonių, kurie ne visada pajėgūs atskirti, ar juos aplankė eilinis peršalimas, ar užklupo pavojingesnės ligos, tokios kaip COVID-19 ar gripas. Nors visų šių ligų simptomai labai panašūs, svarbu žinoti, kad ligos skiriasi ir gali turėti skirtingų pasekmių.

Lietuvoje įsisiautėjo gripas – sergantieji plūsta į ligonines, poliklinikas ar vaistines. Praėjusią savaitę nuo šios ligos mirė trys žmonės. Medikai neabejoja – gripas išplito žmonėms besėdint prie Kūčių ir Kalėdų stalo. Virusas išguldė ištisas šeimas. Po kelių dienų, kaip prognozuoja gydytojai, ligonių gretas papildys tie, kurie užsikrės Naujųjų sutikimo vakarėliuose. Daugiau – reportaže.

Pekinas antradienį pareiškė tvirtinantis, kad dalijosi informacija apie COVID-19 „nieko neslėpdamas“, Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO) paraginus Kiniją suteikti daugiau duomenų ir prieigos, kad būtų galima ištirti viruso kilmę. COVID-19, kuris pirmą kartą buvo aptiktas centriniame Kinijos Uhano mieste, pražudė milijonus žmonių, sugriovė ekonomiką ir sužlugdė sveikatos apsaugos sistemas.

49-ąją savaitę (2024 m. gruodžio 2–8 d.) sergamumas gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) (COVID-19 liga) – padidėjo, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Bendras sergamumo šiomis ligomis rodiklis praėjusią savaitę buvo 1320,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų, savaitę prieš tai – šiek tiek mažesnis – 1300,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Specialiai JAV Kongreso komisijai dėl COVID-19 paskelbus galutinę ataskaitą ir pateikus vertinimą apie galimą viruso kilmę ir karantino metu taikytas priemones, ji spėjo sulaukti ne vienos reakcijos. Apie tai pasisakė ir lietuvių mokslininkas Gytis Dudas. Pasak jo, šis tyrimas neturi nieko bendro su tiesos paieškomis.

Speciali JAV Kongreso komisija dėl COVID-19 paskelbė galutinę ataskaitą, kurioje apibendrinamas dvejus metus trukęs jos darbas. 520 puslapių dokumente analizuojama viruso kilmė, o taip pat veiksmų, kurių valstybė ėmėsi kovai su pandemija, teisėtumas ir tinkamumas. Pagrindinės komiteto išvados: SARS-CoV-2 virusas, sukeliantis COVID-19, greičiausiai atsirado laboratorijoje Uhane, Kinijoje.

Dėl sukčiavimo ir piktnaudžiavimo išteisintam buvusiam Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) vadovui Šarūnui Narbutui Lietuva turės sumokėti daugiau nei 21 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų. Šias išlaidas sudaro teisinės paslaugos išteisintajam trijų instancijų teismuose.

Praėjusią savaitę Lietuvoje išaugo sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI). Kaip praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), minėtu laikotarpiu dėl gripo į ligonines buvo paguldyta 12 asmenų. NVSC teigimu, mirčių pavyko išvengti. Į gydymo įstaigas buvo paguldyta 6 kartus daugiau gripu sergančių asmenų nei ankstesnę savaitę, tačiau mirčių išvengta.

Pastarąją savaitę  Lietuvoje bendras sergamumo gripu, koronavirusu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis sumažėjo ir siekė 878,1 atvejo 100 tūkst. šalies gyventojų. Sergamumo šiomis ligomis sumažėjimą specialistai sieja su moksleivių rudens atostogomis. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, spalio 28–lapkričio 3 dienomis mažiausias rodiklis registruotas Utenos apskrityje (604,6 atv. 100 tūkst.

Lietuvoje spalio 21–27 d. (43-ąją savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis šiek tiek padidėjo lyginant su ankstesne savaite, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Jis ir siekė 1263 atvejus 100 tūkst. gyventojų (prieš savaitę jis buvo 1252,2atvejo 100 tūkst.

Vis dar pasitaiko tokių, kurie gripą linkę laikyti įprasta, ne itin pavojinga infekcija. Medikai gi primygtinai griauna tokius įsitikinimus. Vaikų gydytoja Inga Ivaškevičienė įspėja, kad sunkiai gripu suserga ir net nuo jo miršta ir visiškai sveiki vaikai. Nors pandemijos metu galėjo pasirodyti, kad gripas kažkur „dingo“, taip anaiptol nėra. Taip pat toli gražu nereikėtų numenkinti jo pavojaus, kuris neaplenkia ir vaikų.

Augantis sergamumas įvairiomis užkrečiamosiomis kvėpavimo takų infekcinėmis ligomis, gripu ir COVID-19 toliau kelia įtampas sveikatos sistemai. VUL Santaros klinikos skelbia apie laikinus pacientų lankymo ribojimus.

Lietuvoje spalio 14–20 d. (42-ąją savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga rodiklis buvo 1252,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Prieš savaitę jis buvo šiek tiek mažesnis – 1210,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Mažiausias sergamumo rodiklis registruotas Utenos apskrityje, didžiausias išliko Vilniaus apskrityje.

Tyrimas rodo, kad trečdalis vaikų dėl COVID-19 karantino ir dienų, praleistų žiūrint į ekranus, tapo trumparegiais. Remiantis daugiau nei penkių milijonų jaunuolių iš 50 šalių duomenimis, nustatyta, kad nuo 1990 iki 2023 m. trumparegystė išaugo tris kartus, skelbia portalas „The Sun“. Tyrėjai nustatė, kad labiausiai trumparegystė paplitusi Tolimuosiuose Rytuose – 85 proc. vaikų Japonijoje ir 73 proc. vaikų Pietų Korėjoje. Jungtinėje Karalystėje ir JAV trumparegyste sirgo apie 15 proc.

Žmonėms, kurie buvo hospitalizuoti dėl sunkios COVID-19 infekcijos, gali atsirasti smegenų pokyčių, prilygstančių 20 metų senėjimo, ir tai gali turėti didelės įtakos jų pažinimui.

Augantis peršalimo ligų ir COVID-19 atvejų skaičius koreguoja ir vidaus tvarkas ligoninėse. Štai Santaros klinikos jau paskelbė apie pacientų lankymo ribojimus. Informuojama, kad dėl išaugusio COVID-19 ligos atvejų skaičiaus Vidaus ligų diagnostikos skyriuje nuo 2024 m. spalio 15 d. iki spalio 21 d. laikinai stabdomas pacientų lankymas, išskyrus atvejus su skyriaus vedėjo leidimu.

Atlikus nedidelį 156 COVID-19 virusu sergančių žmonių tyrimą nustatyta, kad mutacijos, suteikiančios atsparumą antivirusiniams vaistams, buvo dažnai aptinkamos, ypač pacientams, kurių imunitetas nusilpęs. Autoriai pabrėžia, kad dauguma šių mutacijų buvo trumpalaikės ir pasireiškė nedideliu dažnumu – rezultatai nereiškia, kad vaistams atsparios SARS-CoV-2 atmainos paplis, tačiau tai įdomus mokslinis atradimas, kurį ekspertai norės atidžiai stebėti.

Didesnės galios smegenų skenavimas leidžia mokslininkams giliau pažvelgti į tai, kaip COVID-19 veikia smegenis, o gauti rezultatai gali paaiškinti daugelį ilgalaikių simptomų, kuriuos patiria kai kurie pacientai.

Prof. seras Chrisas Whitty įspėjo, kad kita tokia pat didelė pandemija, kaip COVID-19, per kurią pasaulyje žuvo 7 mln. žmonių, neabejotinai bus, skelbia portalas „The Guardian“. Britų Nacionalinė sveikatos apsaugos tarnyba (NHS) susidūrė su absoliučiai katastrofiška situacija, kai 2020 m. virusas smogė pirmą kartą, tačiau ji galėjo būti gerokai blogesnė, jei JK nebūtų buvusi uždaryta, tikino Anglijos vyriausiasis gydytojas.

Prasidėjęs ruduo atneša ne tik vėsesnius orus, bet ir įvairias ligas, iš kurių pačios pavojingiausios – gripas ir COVID-19. Pasak gydytojų, ypač suskubti pasiskiepyti nuo šių ligų turėtų priklausantys rizikos grupėms gyventojai. Jiems siūloma abiem skiepais vakcinuotis to paties vizito metu.

Didelis tarptautinis tyrimas teigia, kad COVID-19 savo gyvavimą pradėjo mėsos ir žuvies turguje, kuriame buvo užsikrėtusių gyvūnų. Mokslininkai atmetė teoriją, kad COVID-19 buvo paskleistas iš laboratorijos. Anot jų, viruso istorija prasidėjo turguje Uhane, Kinijoje.

Lietuvoje kaip ant mielių augant sergamumui COVID-19 ir kitomis užkrečiamosiomis ligomis keičiasi ir nedarbingumo išdavimo tvarka – tą bus galima padaryti nuotoliniu būdu. Gydytojai pažymi, kad tvarka, kai karščiuojantys pacientai turi tą pačią dieną gyvai prisistatyti į polikliniką, siutina tiek pačius ligonius, tiek apsunkina darbą gydymo įstaigoms.

Įprastai sergamumo ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI), kurias sukelia gripo, COVID-19 ir kiti virusai, kilimas prasideda kiekvienų metų rudenį, tad šie metai nėra išimtis. Tačiau vertinant sergamumo struktūrą matyti, kad šiuo metu ženkliai didėja sergančiųjų COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) skaičius.

Tarptautinė tyrėjų grupė ketvirtadienį paskelbtame straipsnyje atskleidė, kokios gyvūnų rūšys buvo labiausiai tikėtinos tarpinės viruso, sukėlusio COVID-19 pandemiją, nešiotojos. Tyrimas papildė vis gausėjančius įrodymus, kad pandemiją sukėlė 2019 metų lapkričio mėnesį į Uhanio miesto Huanano jūros gėrybių turgų atvežti užkrėsti gyvūnai.

Neseniai pasirodė nauja COVID-19 atmaina XEC, ir nors ji dar nepradėjo dominuoti, ekspertai teigia, kad į ją tikrai verta atkreipti dėmesį. 2024 m. buvo tarsi „COVID-19 vasara“. Virusas pasireiškė keliuose svarbiausiuose šių metų sporto renginiuose, įskaitant Paryžiaus olimpines žaidynes ir „Tour de France“ lenktynes, o pastarosiomis savaitėmis JAV nuolat daugėjo atvejų.

COVID-19 sergamumo lygis Jungtinėse Amerikos Valstijose yra aukštas ir vis didėja, gripo sezonas taip pat sparčiai artėja, o RSV (respiracinio sincitinio viruso) atvejų jau pradeda daugėti. JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC) prognozės rodo, kad šis kvėpavimo takų ligų sezonas bus panašus į praėjusių metų sezoną, kurio piko metu per vieną savaitę 100 tūkst. gyventojų teko daugiau nei 20 hospitalizacijų, ir gerokai prastesnis nei priešpandeminiais metais.

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) skelbiant apie šio sezono vakcinacijos nuo gripo ir COVID-19 pradžią, gydytojai pažymi jau matantys gerokai daugiau pacientų. Be to, išskiriami ir būdingi kitokie ligos simptomai. Nors už lango dar vasariškas oras, gydytojai kelintą savaitę skaičiuoja išaugusį sergamumą COVID-19. „Šeimos gydytojai pastebi, kad daugėja COVID-19 viruso atvejų, turime besikreipiančių pacientų jau apie tris savaites, kas yra neįprasta, nes ruduo tik prasideda.

Lietuvoje startuoja naujas peršalimo ligų, gripo ir COVID-19 sezonas. Šalį jau pasiekė naujoms atmainoms pritaikyti skiepai, tad didžiausios rizikos gyventojai raginami paskubėti skiepytis. Pasiskiepyti nuo abiejų ligų galima ir vienu kartu, bet naujovė ta, kad vakciną nuo gripo nemokamai galės gauti ir 2–7 metų amžiaus vaikai.

Netrukus pasirodys naujos kartos COVID-19 vakcinos, kurioms visiškai nereikia adatų. Nauji tyrimai rodo ketverius metus kurtos nosies purškalo pagrindo (intranazalinės) vakcinos potencialą, skelbia portalas „IFL Science“. Šis metodas sukuria imuninį atsaką ten, kur virusas paprastai patenka į organizmą: nosyje.

Ekspertai įspėja – COVID-19 atvejų skaičiai toliau auga, o sergamumo gripu bei kitomis infekcijomis pakilimas dar tik laukia. Kokį sezoną mums žada baigiantis praūžti gripas Pietų pusrutulyje ir kaip saugotis? Pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėjos Gretos Gargasienės, vertinant bendrą viršutinių kvėpavimo takų infekcijų pakilimą, jis yra panašus į buvusius iki pandemijos, tačiau situacija dėl COVID-19 nėra eilinė.

Dar vasarą apie neįprastai išaugusį užsikrėtimo kokliušu atvejų skaičių pranešęs Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) dalijasi atnaujinta statistika. Centro duomenimis, iki rugsėjo 5 dienos kokliušo atvejų Lietuvoje išaugo dar 138, o iš viso šiemet šalyje fiksuoti 463 ligos atvejai. „Iš jų vaikų 0–17 metų amžiaus – 325. Vaikų nuo 0 iki 3 metų – 72“, – nurodoma Eltai raštu perduotame NVSC komentare.

Pastarąją parą koronaviruso infekcija patvirtinta 1090 asmenų, 281 iš jų susirgo pakartotinai, antradienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. Pastarąją parą mirčių nuo koronaviruso nefiksuota. Nuo pandemijos pradžios bendras šalies mirčių skaičius nuo COVID-19 – 9919. Anot Valstybės duomenų agentūros, pirminių naujų atvejų skaičius, per 14 dienų tenkantis 100 tūkst.

Daugiau nei 5,3 tūkst. mokyklinio amžiaus vaikų ir paauglių tyrimas atskleidė, kaip atrodo ilgasis COVID-19 jauniems žmonėms. Nustatyta aiškių skirtumų tarp jaunesnių vaikų ir paauglių, o dabar tyrėjai apibendrino įvairius galimo ilgojo COVID-19 rodiklius kiekvienai grupei, skelbia portalas „IFL Science“. „Mūsų tyrimas yra vienas pirmųjų tokio pobūdžio tyrimų, kuriame apibūdinami ilgojo COVID-19 simptomai įvairių amžiaus grupių vaikams ir sukuriama priemonė, padedanti nustatyti tuos, kurie...

Ekspertai teigia, kad beždžionių raupų protrūkis labai skiriasi nuo koronaviruso pandemijos, tačiau nevertėtų atsipalaiduoti. Nors „b raupų“ protrūkis keliose Afrikos šalyse kelia nerimą, situacija skiriasi nuo tos, kurią pasaulis išgyveno vos prieš ketverius metus, kai buvo užfiksuotas COVID-19 virusas, „Euronews Health“ teigia ekspertai. Vis dėlto būtina skubiai reaguoti į „b raupus“, ypač dėl to, kad toliau plinta labiau užkrečiamos naujos atmainos.

Nors pastaruoju metu skelbiama apie pakilusius COVID-19 susirgimo atvejus, ši infekcija daug kam jau atrodo kaip tolimas baisus sapnas. Vis tik vien per vasaros tris mėnesius ši liga nusinešė 16 žmonių gyvybes: 9 jų fiksuotos per rugpjūtį, 5 – liepos mėnesį.