būsto kaina

Ilgą laiką gyventojai mieliau pirko nuosavą būstą, nes būsto paskolų įmokos buvo mažesnės už mėnesinę nuomą. Šiuo metu, pakilus palūkanoms, situacija pasikeitė. Mėnesinė nuomos kaina yra mažesnė nei paskolos įmoka. Nekilnojamo turto (NT) specialistai tvirtina, kad taip ir turi būti, nes įsigydami savo būstą žmonės jį labiau vertina negu nuomodamiesi. Patys gyventojai mano skirtingai.

Šiuo metu brangiausias parduodamas gyvenamasis namas laikinojoje sostinėje kainuoja beveik 2 mln. eurų. Tokios sumos pardavėjai prašo ne tik už atsiveriančią Kauno miesto panoramą ar iš terasos matomą upių santaką, bet ir už įvairiausius patogumus – tokius, kaip sauna, telefonu valdomas šildymas ar net maisto rūkykla. Nuo skardžio atsiveria miestas Šis 1 950 000 eurų kainuojantis nekilnojamasis turtas (NT) yra ne kur kitur, o Kauno širdyje – senamiestyje, Benediktų gatvėje.

Būsto kainos Latvijoje trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pat laikotarpiu metais anksčiau, pakilo vidutiniškai 3,2 proc., parodė nacionalinės statistikos tarnybos ketvirtadienį paskelbti išankstiniai duomenys. Naujos statybos būstas pabrango 15,6 proc., o antrinėje būsto rinkoje vidutinis kainų lygis nepakito. Per ketvirtį – trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su antruoju – būsto kainos smuko 0,9 procento. Pirminėje būsto rinkoje kainos sumenko vidutiniškai 0,2 proc.

Daugeliui lietuvių, kurie planavo pirkti gyvenamą būstą ar jį išsinuomoti ir ilgesnį laiką sekė jų kainas, veikiausiai susidarė įspūdis, kad jos auga gerokai sparčiau nei algos. Toks pastebėjimas turi pagrindo, daugiau nei dvigubą brangimą fiksuoja ir oficialioji statistika. Būtų ir namų pirkimo, taip pat jų nuomos kainos nuo 2010 m. iki praėjusių metų pabaigos Lietuvoje išaugo bene labiausiai iš visų Europos Sąjungos šalių, rodo neseniai paskelbti „Eurostat“ duomenys.

Daugelis žmonių Lietuvoje būstą nuomojasi, kol sukaupę pradiniam įnašui su banko paskola įsigyja nuosavus namus. Tačiau norintiems kažko per vidurį yra alternatyva – nuomotis savo išsirinktą būstą tol, kol pavyks jį nusipirkti. Išperkamosios nuomos specialistai detaliai papasakojo, kokia tai paslauga, kas ja gali pasinaudoti, kokie yra jos trūkumai ir privalumai.

Būsto nuomos kainos Lietuvoje kiekvienais metais augo palaipsniui, tačiau šiais – rekordiškai šoktelėjo į viršų vos per keletą mėnesių. Ir jeigu prieš trejus metus sostinėje vidutinė 1 kv. m. kaina buvo 9,9 euro, per 2022 m. piką ji siekė net 15,8 euro. Šiemet kainos didžiuosiuose miestuose jau padidėjo nuo 11 iki 28 proc. O kai kurie būstai pabrango pusantro šimto eurų. Šiuo metu kainos šiek tiek krenta, tačiau iki praėjusių metų lygio dar toli.

Vilniuje vidutinės butų kainos jau senokai perkopė 100 tūkst. eurų. Tuo metu regionuose, mažesniuose miesteliuose butą galima įsigyti penkis kartus pigiau. Tačiau pasirinkimo trūksta, gyventojai pirktų ir naujos statybos butus, tik vystytojams jų statyti neapsimoka.  Tuo metu ekonomistas tikina, kad plėsis didžiųjų miestų priemiesčiai, žmonės kelsis gyventi ir į mažesnius miestuose, ypač jeigu ten ras ne tik būstą, bet ir darbą.

Finansų ministerija siūlo, kad ateityje nekilnojamojo turto (NT) mokestį mokėtų daugelis jo turinčių gyventojų. NT specialistai kritiškai vertina ministerijos siūlymus. Anot jų, mokestis turi būti taikomas visiems, taip pat ir valstybei. Specialistų teigimu, norint matyti konkrečius pokyčius, pavyzdžiui, mažesnes būsto kainas, mokestį reikia didinti labiau, nei siūlo ministerija. Tačiau kol kas tenka laukti, nes mokestis bus įvestas tik 2026 metais.

Išsirinkus būstą iš brėžinio šis per kelis mėnesius nuo 130 tūkst. eurų pabrango iki 199 tūkst. eurų. Tokioje situacijoje atsidūrė vilnietė, su kuria nekilnojamo turto (NT) vystytojas vienašališkai nutraukė sutartį. Vystytojas tikino, kad nutrūkusios sutartys yra normalus reiškinys ypač, jeigu tenka susidurti su „probleminiais klientais“. Tuo metu NT ekspertai įspėja, kad gyventojai visada rizikuoja pirkdami būstą iš brėžinių, tad prieš renkantis tokį būstą siūlo gerai apsvarstyti.