biosfera

Kolorado valstijos universiteto (JAV) Atmosferos ir kosmoso tyrimų laboratorijos mokslininkai apskaičiavo, kad Žemės planetoje gyvybei palankios sąlygos bus dar mažiausiai 1,5 milijardo metų. Mokslininkų tyrimo rezultatai paskelbti žurnale „Geophysical Research Letters“. Tyrimo autoriai parengė kompiuterinį modelį, imituojantį Žemės paviršiuje, vandenynuose ir atmosferoje vykstančius gamtinius procesus. Jie rėmėsi prielaida, kad temperatūra Saulėje didės po 1 proc. kas 110 mln. metų.

Pietų Afrikos aukso kasyklose šliaužioja demonai, turintys į botagą panašią uodegą ir nepasotinamą apetitą. Tačiau kalnakasių jie nebaugina. Šie demonai nuoga akimi vos įžvelgiami. Tačiau Žemės gyvybę tiriantiems žmonėms tai didelė naujiena.

Tarptautinės mokslininkų grupės tvirtinimu, jei žmonija vieningai nesiims ryžtingų priemonių, Žemei gresia katastrofa. Žurnale „Nature“ išspausdintame straipsnyje tyrėjai perspėja, kad pasaulis žengia pražūtinga kryptimi, kurią žymi neregėto masto netikėti pokyčiai, rašo livescience.com. „Labai tikėtina, kad jau šio amžiaus pabaigoje Žemė atrodys visiškai kitaip“, – teigė mokslininkas Anthony Barnosky.

„Gyventojų galia yra daug didesnė nei Žemės pajėgumas sukurti prasimaitinimo šaltinį, tad pirmalaikė mirtis neišvengiamai aplankys žmonių rasę“. Taip esė rašė XVIII amžiaus filosofas Thomas Malthusas, numatęs žmonijai baisų likimą. Dėl žmonių nenumaldomo poreikio daugintis, tvirtino Th. Malthusas, planetoje galiausiai susidarys gyventojų perteklius, jie sunaudos visus išteklius ir mirs dėl masinio bado.

Nors Antarktida neįprastai izoliuota ir šalta, žemynas nuolat sulaukia naujų nepageidaujamų atvykėlių. Sėklos, grybeliai ir vabzdžiai keliauja ten, kur žmonės, o šiuo atveju – turistai, juos gabena, rašo LiveScience.com. Visi šie atvykėliai sukuria galimybes invazinėms rūšims įsitvirtinti mažiausiai paliestame pasaulio žemyne ir jo salose. „Vis dar esame toje stadijoje, kai Antarktidoje yra mažiau nei 10 nečionykščių rūšių ir nė viena jų dar netapo invazine.