baudos

Lietuvos radijo ir televizijos komisija skyrė baudas 25 asmenims, neteisėtai atsisiuntusiems filmus iš autorių teises pažeidžiančios interneto svetainės linkomanija.net. Komisija teigia atlikusi stebėseną ir nustačiusi, kad iš pažeidėjų  IP adresų be autorių teisių sutikimo interneto svetainėje linkomanija.

Policija nustatė 200 pažeidėjų dėl neatsakingo elgiasi keliuose ir chuliganiško vairavimo. Buvo organizuojami reidai tiek nežymėtais automobiliais, tiek peržiūrint gyventojų atsiųstą informaciją apie nelegalias lenktynes. Policija pastebi, kad ir patys vairuotojai dalijasi chuliganiško vairavimo vaizdo įrašais socialiniuose tinkluose.

Viena pagrindinių darbuotojo pareigų yra atlikti savo darbo funkcijas, darbdavio – mokėti atlyginimą. Vis tik prie atlyginimo darbovietė privalo ne rečiau kaip kas mėnesį darbuotojams teikti ir algalapius. Viena lietuvė socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino, kad dirba jau pusantrų metų, o tokio „daikto“, kaip algalapis, nėra akyse mačiusi. „Ar turi teisę darbdavys neduoti algalapių? <...> Prašėme su kolegomis – nesiunčia“, – teiravosi gyventoja.

Griežtesnė nelegalaus darbo kontrolė ir didesnės baudos, galimybė naudotis iki 12 mėn. „skolų atostogomis“, mažesnės ir labiau diferencijuotos skolų išskaitos iš darbo užmokesčio bei kitos papildomos paskatos dirbti legaliai – tokiems Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) siūlymams pritarė Vyriausybė. Legalų darbą skatinantiems Užimtumo įstatymo, Civilinio proceso kodekso bei kitų įstatymų pakeitimams dar turės pritarti Seimas. Šiuo metu Lietuvoje yra apie 200 tūkst.

Palyginti su kitomis šalimis, Lietuvoje šiuo metu numatytos sankcijos už aviacijos taisyklių pažeidimus yra gerokai per mažos ir neatgraso nuo jų. Dėl to baudas reikia didinti tiek gyventojams, tiek įmonėms. Kaip teigia atitinkamus įstatymų projektus parengusi Susisiekimo ministerija, lietuviškų baudų menkumą atskleidė JAV Federalinės aviacijos administracijos pavasarį atliktas Lietuvos civilinės aviacijos priežiūros sistemos auditą.

Ruduo – itin lietingas metų laikas. Net ir turint skėtį galima gerokai peršlapti, o net ir jis negali apsaugoti nuo nekultūringų vairuotojų. Tad ką daryti, jei pravažiuodamas pro balą automobilis jus stipriai aptaško ir apgadina drabužius ar daiktus? Studentė Evelina (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinomi) iš Vilniaus su tv3.lt skaitytojais nusprendė pasidalinti nemalonia patirtimi.

Lietuva Europos kontekste išsiskiria itin dideliu mirtingumu darbo vietoje – 2021 m. Lietuva tarp 27 Europos valstybių užėmė antrą vietą po Latvijos – pasitaikė 37 mirties atvejai. Nors praėjusiais metais mirties atvejų pasitaikė mažiau, iki lyderių dar toli – tokiose šalyse kaip Vokietija, Švedija ar Suomija mirtinų nelaimingų atsitikimų darbo vietoje gali ir nepasitaikyti. Kaip ir anksčiau, mirčių atvejų daugiausiai pasitaiko statybų sektoriuje.

Sveikatos apsaugos ministerija siūlo iki 5 tūkst. eurų bauda bausti už vaistų įsigijimo, laikymo, apskaitos pažeidimus atsakingus asmenis. Baudos taip pat grėstų medicinoms įstaigoms ir vaistinėms. Tai numatančias Administracinių nusižengimų kodekso pataisas trečiadienį svarstys Vyriausybė.  Ministerija teigia, kad dabar tokios atsakomybės nėra numatyta, todėl gana dažnai pažeidimus nustačiusi Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba negali taikyti baudų.

Kol Lietuvoje draudžiamas vaikiškas šampanas, cigaretes imituojantys saldainiai, elektroninių cigarečių skoniai ir net alkoholio reklama, už šalies ribų atsiranda tokios prekės, kurios vaizduoja „veipinančius“ vaikus. Nors prekė pateikiama kaip pokštas, lietuvių ji nepralinksmino, priešingai – sukėlė pyktį. Internete tokių žaislų juokelių prikurta ir daugiau, pavyzdžiui, pirmasis vaiko kaljanas, bongas ar plastinė operacija.

Vieni gyventojai džiaugiasi turėdami šunį ar katę, kiti mėgsta egzotiką ir augina roplius ar paukščius. Yra ir tokių, kurie laiko žiurkėnus ar alpakas. Vis tik daliai gyvūnų reikia leidimų, vieni – išvis draudžiami, o kiti greitai bus uždrausti. Taisyklių nepaisymas gali baigtis tūkstantinėmis baudomis ir gyvūno konfiskavimu. Įdomu tai, kad, pavyzdžiui, kiaulė – naminis gyvūnas, o šerno laikymui, kaip ir įvairiems elniams, ožiams ar net šunims, privaloma gauti leidimą.

Augintinio turėjimas, jo maitinimas ar vedžiojimas – dar ne viskas. Šeimininkai privalo po jų susitvarkyti tiek lauke, tiek laiptinėse, o palikę namie turi užtikrinti, kad gyvūnas netriukšmautų.  Viešosios tvarkos specialistai neslėpė, kad be įrodymų – nuotraukų, vaizdo ar garso įrašų – nusižengimo nustatyti nepavyks. Siekiant išspręsti priterštų laiptinių, kiemų ar triukšmo problemą gyventojai skatinami ne tik filmuoti, bet ir kalbėtis su kaimynais, burtis į grupes.

Kad ir koks mielas būtų jūsų bute gyvenantis augintinis, kaimynams gali atrodyti visiškai kitaip. Juos gali erzinti ar alergiją kelti gyvūno kvapai, plaukai, skleidžiami garsai. Svarbu nepamiršti, kad kiekviename mieste galioja taisyklės, ką ir kaip galima laikyti gyvenant daugiabutyje. Pašnekovų teigimu, gyvenant bendroje patalpoje su keliomis šeimomis ir norint įsigyti augintinį, privaloma gauti raštišką visų pilnamečių sutikimą.

Seimo nariai konservatoriai Vilius Semeška ir Andrius Vyšniauskas siūlo skirti baudas vairuotojams, palikusiems automobilį svetimoje stovėjimo vietoje. Pasak iniciatorių, pirkdami būstą Lietuvos gyventojai kartu dažnai įsigyja ir transporto priemonės stovėjimo vietą, bet priversti taikytis su piktybiškais veiksmais, jei ją užima kitas vairuotojas.

Kauniečiai dalijasi nauja policijos prevencijos priemone – judriame Taikos prospekte pareigūnai pasitelkė dronus, jog galėtų užfiksuoti taisykles pažeidžiančius vairuotojus. „Naujas levelis – su dronais stebi A juostą Taikos pr. – A.Basanavičiaus g.“, – „Kas vyksta Kaune“ grupėje dalijosi kauniečiai.

Nors vasara jau pasibaigė, tačiau lauko darbai dar nėra pasibaigę. Pjaunama žolė, genėjamos nudžiūvusios šakos, raunamos piktžolės. Taip susidaro biologiškai skaidžios atliekos dar vadinamos žaliosiomis atliekomis. Aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį, ką apie bioskaidžių atliekų tvarkymą reikia žinoti ir kokia atsakomybė laukia tų, kurie nesilaiko reikalavimų.

It pasiutę ėmę dygti grybai į miškus vilioja ir Kėdainių rajono grybautojus. Pernaravos seniūnijos Pelutavos kaimo gyventoja Lorita Brigienė irgi patraukė į mišką grybų ieškoti, tačiau tai, ką ji rado miške, ją, švelniai tariant, šokiravo. Moteris aptiko tikrą padangų sąvartyną – ne vieną dešimtį padangų ir kitokių automobilio dalių. „Graudžiai graudu“, – ištarė Pelutavos kaimo seniūnaitė L. Brigienė.

ESPN šaltiniai praneša, kad NBA turėtų priimti griežtesnes taisykles ir bausmes, jog būtų apribotas žvaigždžių poilsis nacionalinių transliacijų ir naujojo sezono vidurio turnyro metu. NBA konkurencijos komitetas rekomendavo planą, kurį trečiadienį turėtų patvirtinti lygos valdytojų taryba. Pagal jį lygos biurui būtų suteikta teisė skirti drausmines nuobaudas už praleistas rungtynes ir galimybė skirti komandoms daugiau kaip 1 mln.

Rugsėjį gamta lepina spanguolių ir grybų mėgėjus. Tad Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai dalinasi rekomendacijomis kaip atsakingai elgtis gamtoje spanguoliaujant ir grybaujant.

Net ir toks paprastas dalykas, kaip zefyrų ar šašlykų kepimas terasoje ar nuosavame kieme, laužas savo sode ar gesintuvo neturėjimas gali prišaukti nemažas baudas. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas neslepia, kad vien dėl neatsargaus elgesio pernai kilo beveik 600 gaisrų. Pareigūnų teigimu, dažniausia to priežastis – privalomų atstumų nesilaikymas. O už tai gali grėsti baudos iki 600 eurų.

Rugsėjį gamta lepina spanguolių ir grybų mėgėjus. Tad Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai dalinasi rekomendacijomis kaip atsakingai elgtis gamtoje spanguoliaujant ir grybaujant. Pažymima, kad už tam tikrų taisyklių nesilaikymą gresia baudos.

Daugeliui lietuvių nuosavame kieme kurti kepsnines ar šašlykines vasarą yra įprastas dalykas. Vis tik pasitaiko ir tokių atvejų, kuomet po metai iš metų kepant dešreles ar šašlykus sužinoma, kad tą daryti – draudžiama. Ne paslaptis, kad reikalavimai laužavietėms yra itin griežti – jas kurti galima tik tam skirtose vietose, laikantis 30 metrų atstumo nuo pastatų dėl liepsnų keliamo pavojaus. Vis tik kepsninės, šašlykinės ar rūkyklos taip pat turi būti kūrenamos bent 6 metrai nuo pastato.

Mokslo ir žinių dieną Lietuvoje alkoholį pardavinėti draudžiama – gali grėsti baudos, siekiančios beveik 1,5 tūkst. eurų. Dėl to prieš rugsėjo 1-ąją alkoholinių gėrimų pirkimai kartais išauga beveik dvigubai. Prekybos tinklai papasakojo, kaip keičiasi alkoholio vartojimo įpročiai ir kada kils jo kainos. Prekybininkai spėja, kad rugsėjo 1 d. sutapus su penktadieniu alkoholinių gėrimų pardavimai dieną prieš ir dieną po galimai bus didesni nei įprastai.

Kaimynystėje gyvenantys žmonės dažnai nesutaria dėl įvairiausių dalykų. Šįkart kaimynų konfliktas kilo dėl kieme kepamos mėsos. Veganai tikina, kad mėsos kvapas juos vimdo, tuo metu visavalgiai kaimynai tikina, kad kepsninėje nori kepti ne tik daržoves, bet ir mėsą. Savivaldybė primena apie kepsninių naudojimo taisykles ir įspėja apie baudas. Socialiniame tinkle kilo diskusija dėl kepsninių naudojimo.

Padaugėjus nusiskundimų dėl riboženklių sunaikinimo arba savavališko jų perkėlimo, Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) primena apie teisės aktuose numatytą atsakomybę už tokias veikas. Žemės sklypų riboženklių apsaugos ir jų priežiūros taisyklės yra nustatytos ir patvirtintos NŽT direktoriaus įsakymu „Dėl Žemės sklypo ribų ženklinimo taisyklių ir riboženklių standartų patvirtinimo“. Šiame įsakyme nustatyta, kad už riboženklių apsaugą ir priežiūrą yra atsakingas žemės sklypo savininkas.

Kasmet rugpjūtį vis labiau geltonuojantys laukai, pievos ir pakelės kelia susirūpinimą aplinkosaugininkams – invaziniai augalai rykštenės Lietuvoje užima vis didesnius žemės plotus. Dar pasitaiko žmonių, kurie neatpažįsta šių invazinių augalų ir susivilioję geltonais žiedynais sodina darželiuose, taip prisidėdami prie jų plitimo. Aplinkos ministerija primena apie rykštenių daromą žalą gamtai ir ragina jas naikinti.

Šiltuoju metų sezonu daugelis iš mūsų laisvalaikį leidžiame gamtoje – automobiliais skubame aplankyti miškus, vandens telkinius ir kitas unikalias šalies vietas. Tačiau kiekvienas poilsiautojas turėtų atkreipti dėmesį, kad automobilius galima statyti tik tam skirtose vietose, kad nebūtų niokojama aplinka. Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai primena, kad miškuose galima važinėtis tik keliais.

Triukšmas Lietuvoje sudaro didžiąją dalį pranešimų dėl viešosios tvarkos pažeidimų. Vis tik, jei anksčiau už kitų žmonių ramybę, poilsį ar darbą trikdantį triukšmą asmenims buvo skiriama 20–80 eurų bauda, nuo š. m. vasaros ji siekia 80–200 eurų. Policija nurodė, kad dažniausiai žmonės skambina dėl garsios muzikos, šūkavimų, motociklų garsų, triukšmo gyvenamosiose patalpose, renginiuose, baruose, paplūdimiuose ar net dėl per garsiai sportuojančio jaunimo.

Menka paslaptis, kad vairavimo egzaminuose pasitaiko žmonių, kurie mėgina sukčiauti. Tačiau gudraujantiems už neleistinus susitarimus, kyšius, kameras ar ausines kviečiama policija, skiriamos bausmės, egzaminų rezultatai panaikinami ir juos perlaikyti galima tik po vienerių metų.  „Regitros“ atstovas neslėpė, kad pasitaiko atvejų, kai egzaminą laiko ne tas asmuo arba su savimi turi draudžiamą įrangą. O pabėgimas nuo policijos gudravimą tik patvirtina.

Turite konteinerį, bet nerūšiuojate atliekų? Darote pažeidimą ir gausite pranešimą. Vėliau tūkstančių gyventojų gali laukti ir bauda. O už kiekvieną pažeidimą yra numatyta atsakomybė. Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo dvidešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų, padarytas pakartotinai – baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt iki šešių šimtų eurų, praneša Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras.

Liepą pradedama aplinkosauginė akcija „Poilsiauk atsakingai“, kuri tęsis iki vasaros pabaigos. Per akciją Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai aktyviai tikrins vandens telkinius, kaip poilsiautojai laikosi aplinkosauginių reikalavimų plaukiodami plaukiojimo priemonėmis. Be to, ypatingas dėmesys bus skiriamas vandens telkinių pakrantėms, miškams ir saugomoms teritorijoms.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijai tvirtinant, kad prekybos tinklai beveik atsisakė nepagrįstų baudų tiekėjams, Seimo Kaimo reikalų komitetas siūlo įstatymu uždrausti prekybininkams taikyti baudas, kai tiekėjai negali pristatyti sutartimis neapibrėžtos produkcijos per labai trumpą laiką.

Lietuvoje draudžiama pardavinėti elektronines cigaretes su skoniais. Nepaisant to, jos pardavinėjamos iki šiol, nes verslininkai įsigudrino keisti jų sudėtį. Vis dėlto Seimas pasiryžęs dar labiau griežtinti draudimą ir rūkalų kontrolę – specialistai galės nepranešę tirti pardavinėjamus el. cigarečių produktus. Prekeiviai tikina, kad nei seni, nei nauji draudimai problemos nesprendžia – esą el. cigarečių su skoniais gyventojai nusiperka nelegaliai internetu.

Greičio matuokliai ir vaizdo kameros Lietuvos keliuose jau tapo įprastu dalyku. Tačiau apie šiais prietaisais užfiksuotus pažeidimus vairuotojai kartais sužino po jų padarymo praėjus metams ar dar daugiau. Vis dėlto jau netrukus pranešimai apie tokius pažeidimus ir raginimai susimokėti baudą vairuotojus pasieks vėliausiai per du mėnesius. Ketvirtadienį Seimas priėmė atitinkamus Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimus.

Ne paslaptis, kad kai kurie prabangius automobilius turintys gyventojai mėgsta juos demonstruoti kitiems, taip rodydami savo statusą ir geresnę finansinę padėtį. O taisyklės jiems neva negalioja, nes baudos negąsdina. Vis tik būna taip, kad vietoje baudos jie gauna didelį pažeminimą prieš kitus, kai iš prabangaus restorano juos išlydi policijos pareigūnai.

Seimas ketvirtadienį sutrumpino terminą skirti baudoms už greitį, kai pažeidimą fiksuoja kameros. Administracinių nusižengimų kodekso pataisos numato, kad administracinės baudos už kameromis fiksuotą greičio viršijimą turės būti paskiriamos per 60 kalendorinių dienų. Už tokias pataisas per priėmimą balsavo 111 parlamentarų, keturi susilaikė. Pakeitimai įsigaliotų po prezidento pasirašymo.

Ketvirtadienį Seimas galutinai pritarė Administracinių nusižengimų kodekso pataisoms, kuriomis numatoma griežčiau bausti gyventojus ir įmones už viešosios rimties trikdymą ir triukšmavimą neleistinu paros metu.

Seimas ketvirtadienį apsispręs, ar griežčiau bausti už triukšmavimą viešose vietose ir namuose. Baudos grėstų ir triukšmadariams, ir įmonių vadovams, kai vieša rimtis trikdoma jų patalpose.   Jeigu Seimas tokias pataisas priims, didėtų baudos už triukšmavimą viešose vietose, o vakaro ir nakties metu – gyvenamosiose vietose, įmonėse, įstaigose.

Seime kelią skinasi idėja griežčiau bausti už triukšmavimą viešose vietose ir namuose. Baudos grėstų ir triukšmadariams, ir įmonių vadovams, kai vieša rimtis trikdoma jų patalpose.   Jeigu Seimas tokias pataisas priims, didėtų baudos už triukšmavimą viešose vietose, o vakaro ir nakties metu – gyvenamosiose vietose, įmonėse, įstaigose. Seimas šią savaitę po svarstymo pritarė tokioms Administracinių nusižengimų kodekso pataisoms ir dėl jų balsuos iki atostogų.

Sostinės taryba trečiadienį vienbalsiai pritarė didesnėms baudoms už nukirstus brandžius medžius, jos galės siekti kelis šimtus tūkstančių eurų. Priimtas sprendimas padidinti atkuriamosios vertės įkainius apima brandžius, storesnius nei 80 centimetrų skersmens miesto želdinius. Konkretaus medžio vertė nustatoma pagal jo rūšį, skersmenį, augimo vietą.

Seimas po svarstymo pritarė Administracinių nusižengimų kodekso pataisoms, kuriomis siūloma griežčiau bausti už viešosios rimties trikdymą, rašoma parlamento pranešime spaudai. Numatoma, kad už šauksmus, švilpimą, garsų dainavimą arba grojimą muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kitus triukšmą keliančius veiksmus gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.

Nuo birželio 1-osios pradeda galioti beveik 10 kartų didesnės baudos už atkimštų alkoholio butelių gabenimą automobiliuose – už tai grės baudos iki 140 eurų. Šiomis baudomis siekiama užkirsti kelią situacijoms, kuomet automobilio salone alkoholį vartoja keleiviai. Policija sako, kad toks keleivių elgesys turi įtakos vairuotojo budrumui ir yra išbandymas jo ryžtui atsispirti prie vairo išgerti.

Pasibaigus visiems ribojimams dėl praėjusios pandemijos, lietuviai, kaip ir kitų šalių gyventojai, vėl patraukė į keliones. Dažnas dabar renkasi kelionę automobiliu – ne tik nuosavu, bet ir vietoje nuomotu. Tačiau net ir minimaliai viršijus leistiną greitį užsienyje, kitaip nei Lietuvoje, galima gerokai nudegti. Tuo galėjo įsitikinti vilnietė Neringa (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinoma), kartu su šeima gana dažnai besilankanti pamėgtoje Italijoje.

Nuo šių metų liepos 1-osios įsigalios ne kartą atidėtas reikalavimas vairuotojams automobiliuose turėti naujos komplektacijos pirmosios pagalbos rinkinius, kitu atveju grės baudos. Vaistinių atstovai nurodė, kuo šios vaistinėlės skirsis nuo senųjų, kiek kainuoja jos ar priemonės atskirai. Jų teigimu, naujose vaistinėlėse atsiras 5 naujos priemonės ir naudojimosi taisyklės, su kuriomis reikėtų atidžiai susipažinti.

Aplinkos apsaugos departamentas primena, kad apribojimai vandens transporto priemonėms taikomi norint mažinti neigiamą poveikį aplinkai. Pavyzdžiui, savaeigės plaukiojimo priemonės trikdo paukščius ir prastina jų mitybą, kelia stresą ne tik žuvims, bet visai vandens gyvūnijai. Be to, į vandenį patenka kuro, tepalų, degimo produktų, korpuso dažų, rašoma departamento pranešime spaudai.

Valstybinių miškų urėdijos, policijos bei Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai visą gegužės mėnesį vykdys reidus miškuose, akylai stebės miškų kelius, kuriuose pavasarį padaugėja motorinių transporto priemonių, ypač keturračių neatsargaus ir aplinką niokojančio vairavimo atvejų. Valstybinių miškų urėdijos (VMU) organizuojami prevenciniai reidai daugiausia bus vykdomi darbo dienomis po darbo valandų bei savaitgaliais, kuomet keturračių vairuotojų aktyvumas miškuose ypač išauga.

Daugiau nei savaitę vykstant žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimui pagal naujas taisykles, žemės ūkio viceministras teigia, kad sankcijos už pažeidimus šiemet yra labai sušvelnintos. Pasak Egidijaus Giedraičio, pavyzdžiui, ūkininkai nebus baudžiami, kitais metais jiems neišmokant išmokų.   „Dėl sankcijų taikymo, visos sankcijos yra sušvelnintos, reglamentas neleidžia visiškai panaikinti sankcijų, tačiau jos sušvelnintos iki žemiausios ribos.

Neteisėtai pastatytus namus Preiloje įsigiję, tačiau apie tai nežinoję žmonės neprivalo mokėti baudų už tai, kad pastatų nenugriauna, galutinai nusprendė teismas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) praėjusią savaitę konstatavo, kad už neteisėtų pastatų griovimą atsakinga Statybų inspekcija, o ne savininkai, nežinoję, kad perka neteisėtai pastatytus namus.

Degalinės kasdien susilaukia begalės klientų, kurie užsuka ne tik įsipilti degalų, bet ir pasiimti kavos, užkandžių ar nueiti į tualetą. Kartais nutinka taip, kad žmogus visai nesąmoningai pamiršta susimokėti už kurą ir išvažiuoja. Būna ir tokių atvejų, kai už kurą nesusimoka planuotai. Degalinių tinklai Lietuvoje papasakojo, kiek tokių situacijų pasitaiko ir kokių priemonių būna imtasi.

Ne paslaptis, kad moksleivių atostogų metu kelionių pasiūla ir paklausa stipriai išauga. Taigi ta pati kelionė gali atsieiti net keliais šimtais eurų daugiau. Siekdami sutaupyti kai kurie tėvai su vaikais pasirenka keliauti praleidžiant pamokas. Specialistai tokį įprotį vertina itin neigiamai ir laiko tai didele problema. Mokinių lankomumu piktnaudžiaujantys tėvai gali susilaukti Švietimo ministerijos, Vaiko teisių apsaugos tarnybos ar policijos dėmesio.