bankų mokestis

Rekordinius pelnus besikraunančių bankų būtiniausių paslaugų krepšelis kas mėnesį žmonėms turėtų kainuoti ne pusantro, o vieną eurą. Ir šis dydis turėtų būti susietas su minimalia alga. Taip siūlo Lietuvos bankas ir finansų ministerija. Dar jie planuoja įpareigoti bankus būstui skolinti ne tik kintamomis, bet ir fiksuotomis palūkanomis, o šios esą neturėtų būti žvėriškai didesnės už kintamąsias. Bankų asociacija abu siūlymus kritikuoja, esą valdžia ėmėsi reguliuoti kainas.

Prognozuojama, kad šiemet ir kitais metais Lietuvoje veikiantys didieji bankai gali uždirbti rekordinį pelną, viršijantį milijardą eurų. Tačiau bent dalį papildomų pajamų bankai turės pervesti į valstybės biudžetą. Antradienį Seimas galutinai pritarė tai numatančiam Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projektui.

Siūlomas laikinas bankų solidarumo įnašas  neturėtų sutrukdyti į Lietuvą ateiti naujiems bankams, sako prezidento patarėja Irena Segalovičienė.  „Iš tiesų investicinės aplinkos gerinimui yra kitų būdų ir šitas sprendimas neturėtų neigiamai įtakoti investicinės aplinkos. Ir tikrai matydama Vyriausybė galbūt kažkokius pokyčius šitoje vietoje galės imtis neatidėliotinų veiksmų“, – antradienį Žinių radijui sakė prezidento vyriausioji patarėja ekonomikos ir socialiniais klausimais.

Ketvirtadienį Seimas po svarstymo pritarė Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projektui, kuriam įsigaliojus, papildomai bus apmokestintos didžiausi šalyje veikiantys bankai. Iš jų surinktus pinigus žadama skirti karinio mobilumo ir karinės transporto infrastruktūros projektams finansuoti. Pagal įstatymo projektą bus nustatytas 60 proc. laikino solidarumo įnašo tarifas daliai grynųjų palūkanų pajamų, kuri daugiau kaip 50 proc.

Komerciniai bankai Lietuvoje visai nesistengdami uždirba per daug, nes gauna perteklinių pajamų iš palūkanų. Todėl turėtų mokėti ir daugiau mokesčių. Tai numatančiam įstatymo projektui ketvirtadienį po pateikimo pritarė Seimas. Už jį balsavo 107 Seimo nariai, prieš buvo 6, o susilaikė 14. Parlamentarai taip pat pritarė, kad Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projektas būtų svarstomas skubos tvarka.

Europos Centrinis Bankas (ECB) pareiškė, kad Vyriausybės siūlomas laikinas bankų solidarumo mokestis gali turėti neigiamų padarinių ekonomikai – bankai taptų mažiau atsparūs ekonomikos sukrėtimams. Finansų ministerijos prašymu ECB pateikė nuomonę dėl solidarumo įnašo – manoma, kad didesnės išlaidos ir sumažėjusi kreditų pasiūla gali daryti neigiamą poveikį ekonomikos augimui, rašoma ECB išvadoje.

Vyriausybei ir Lietuvos bankui siūlant laikiną, dvejus metus galiosiantį bankų solidarumo mokestį, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad juo būtų siunčiamas signalas apie galimą Lietuvoje sėkmingai veikiančio verslo „netikėtą“ apmokestinimą.  Pasak jos, šią idėją Liberalų sąjūdis vertina skeptiškai.

Mantas Zalatorius pasitraukė iš pareigų Lietuvos bankų asociacijoje (LBA). Pradedamas naujo asociacijos vadovo atrankos procesas, praneša asociacija. LBA ir M. Zalatoriaus sutarimu, šių metų liepos 31 d. yra jo paskutinė darbo diena organizacijoje. Sprendimas priimtas atsižvelgiant į susiklosčiusias aplinkybes, ribojančias M. Zalatoriaus galimybes vykdyti LBA veiklai būtinas funkcijas.

Europos Centrinis Bankas (ECB), įvertinęs Lietuvos Seimo jau priimtą sprendimą nuo kitų metų labiau apmokestinti bankų ir kredito unijų pelną, rekomenduoja atlikti išsamų šio mokesčio poveikio vertinimą. Tuo metu Seime taip pat svarstytas, bet atidėtas siūlymas apmokestinti didesnį kaip 300 mln. eurų bankų turtą, anot ECB, turėtų esminį neigiamą poveikį Lietuvos finansų sistemai. ECB taip pat neigiamai vertina finansų įstaigų mokesčių pajamų naudojimą bendriems biudžeto tikslams.

Ketvirtadienį Seimas priėmė prieštaringai vertinamą vadinamą bankų mokesčio įstatymą. Jeigu įstatymas įsigalios, bankai ir kredito unijos turėtų mokėti papildomą pelno mokestį. Už mokesčio bankams įvedimą balsavo 90 Seimo narių, 15 buvo prieš, o 21 susilaikė. Pristatant pradinį kitų metų valstybės biudžeto projektą, buvo planuojama, kad Seimas apmokestins bankų turtą. Tačiau toks Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos projektas užstrigo.

Finansų ministras Vilius Šapoka sako, kad bankų sektorius yra išskirtinis, nes jis vienintelis gali į sąnaudas įtraukti dalį atidėjimų blogoms paskoloms ir taip susimažinti apmokestinamąjį pelną. Jis taip pat mano, kad išsklaidyti abejones, ar didesnis jų pelno mokestis neprieštarauja Konstitucijai, galėtų tik Konstitucinis Teismas. „Tas sektorius yra išskirtinis, kai kalba eina apie specialiuosius atidėjinius blogoms paskoloms. Tik šitas sektorius dalį jų gali įtraukti į sąnaudas.

Antradienį Seimas po svarstymo pritarė Pelno mokesčio įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama papildomu 5 proc. dydžio tarifu apmokestinti bankų ir kitų kredito įstaigų pelną. Pelnu laikoma suma pinigų, kuri gaunama iš pajamų atėmus išlaidas. Standartinis pelno mokesčio tarifas mūsų šalyje yra 15 proc. 2018 m. Lietuvoje veikiantys bankai uždirbo beveik 360 mln. eurų grynojo pelno. 15 proc. nuo šios sumos būtų 54 mln. eurų.

Seimo praėjusią savaitę priimtas svarstyti valdančiųjų siūlymas nuo kitų metų apmokestinti didesnį kaip 300 mln. eurų bankų, kredito unijų bei kitų paskolų bendrovių turtą prieštarauja Konstitucijai, pareiškė Lietuvos bankų asociacija (LBA). Asociacijos teigimu, toks mokestis būtų valstybės pagalba, nes jo dydis yra diferencijuojamas pagal finansų rinkos dalyvių veiklos mastą. Tokia pagalba, anot jos, nėra suderinta su Europos Komisija.

Valdančiųjų kalbos apmokestinti bankus, panašu, virsta darbais. Penktadienį Seime registruotas naujas Finansų rinkos dalyvių mokesčio įstatymo projektas. Jį registravo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narys Zbignev Jedinskij. Projekte numatoma, kad naują mokestį mokėtų ne tik šalies bankai, bet ir Lietuvoje veikiantys užsienio bankų filialai, kredito unijos, vartojimo kredito davėjai.

Valdantiesiems pasiūlius Lietuvoje veikiantiems bankams jau nuo ateinančių metų taikyti 0,4 proc. metinį turto mokestį, deklaruojama, kad tai padės į šalies biudžetą surinkti trūkstamus 100 mln. eurų. Tačiau nutylima, kiek toks žingsnis iš tiesų kainuos mokesčių mokėtojams ir valstybei, sako Lietuvos bankų asociacija (LBA). Dar 2016 m. kovą grupė Seimo narių registravo Mokesčio finansų įstaigoms įstatymo projektą. Pastaruoju metu prie jo valdantieji grįžo.

Valdančioji koalicija yra pasirengusi pritarti bankų aktyvų apmokestinimui, tvirtina Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis. Tuo metu Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Mantas Zalatorius tvirtina, kad skubotas naujo mokesčio įvedimas bus žalingas visai šalies ekonomikai. „Šnekėjome ir su Vyriausybe, ir su finansų ministru, su premjeru teko šnekėti.

Neseniai paskelbta, kad Švedija svarsto apmokestinti šalyje veikiančius komercinius bankus ir gautas lėšas skirti gynybos stiprinimui. Finansų ministras Vilius Šapoka neatmeta, kad panašus mokestis gali būti įvestas ir Lietuvoje. Seime atsakinėdamas į parlamentarų klausimus apie kitų metų valstybės biudžetą, šalies skolinimąsi ir ekonomikos augimo tendencijas, jis pripažino apie tai bendravęs ir su kolege iš Švedijos.

Vengrijos parlamentas ketvirtadienį patvirtino bankų mokestį, nepaisant įspėjimų, jog tai gali pakenkti investicijoms ir sustabdyti silpną šalies ekonomikos augimą. Šio mokesčio įvedimui pritarė 301 parlamento narys, prieš balsavo 12 narių. Pasak premjero Viktoro Orbano, mokestis kitąmet gali papildyti valstybės įplaukas 650 mln. eurų, siekiant, kad Vengrijos biudžeto deficitas neviršytų 3,8 proc.

JAV prezidentas Barackas Obama ketina paskelbti apie Baltųjų rūmų planuojamą įvesti specialiąją rinkliavą, kuri bus taikoma 50 didžiausių šalyje finansinių bendrovių, pranešė „Business Week“. Naująjį „bankų mokestį“ turės mokėti visi šalies bankai ir finansinės bendrovės, kurių aktyvai viršija 50 milijardų dolerių. Manoma, kad toks prezidento siūlymas bus įtrauktas JAV vyriausybės rengiamą 2011 m. biudžeto projektą.