Baltijos pajūris

Rugpjūčio 1-ąją, regatos šurmuliui užliejant Kuršių marias, Nidoje vyks dar viena svarbi šventė – garsusis Šlovės takas pasipildys trimis naujais vardais. Savo įspaudus jame paliks populiariosios muzikos žvaigždė Džordana Butkutė bei legendinių grupių „Rondo“ ir „Vairas“ nariai.

Pamažu šylant orams daugelis prisimena malonias maudynes Baltijos jūroje. Vis tik retas kuris susimąsto apie tai, kad šioje jūroje gausu žmogaus gyvybei pavojingų duobių, į kurias pakliuvus nėra taip jau lengva išsikapstyti. Besimaudantiems Baltijos jūroje siunčia svarbų perspėjimą apie tykančias duobes ir paaiškino, kaip elgtis pakliuvus į jas.  Priminė apie pavojus Anksčiau naujienų portalas tv3.lt yra dalijęsis BĮ „Klaipėdos paplūdimiai“ įrašu apie jūroje esančias duobes.

Vienos iš išskirtiniausių kapinių Lietuvoje yra Karklėje. Šios kapinės yra išskirtinėje vietoje – visai ant jūros kranto ir apie jas žino ne visi. Manoma, kad šios kapinės yra vienintelės tokios Lietuvoje. Čia palaidotas ir ypatingas žmogus, o atėjus čia pasivaikščioti galima išvysti senųjų Mažajai Lietuvai būdingų kryžių. Išskirtinės kapinės Socialiniame tinkle „Facebook“ Pajūrio regioninis parkas pasidalijo įrašu apie išskirtines kapines ant jūros kranto.

Visi, atvykstantys pailsėti į pajūrį, nenori praleisti progos prisirinkti Baltijos auksu praminto gintaro ir skuba pasivaikščioti paplūdimiu. Du tokius įspūdingo dydžio laimikius prieš daugiau nei savaitę laiko pavyko surasti Nidos gyventojui Andriui Zamoidai. Socialinio tinklo „Facebook“ „Mūsų Neringa“ grupėje pasidalijęs savo dviem nemažo dydžio laimikiais, Andrius susilaukė nemažai dėmesio.

Dažniausiai į pajūrį atvykusius poilsiautojus galima išvysti besideginančius pliaže arba besimaudančius jūroje. Visgi, kai kurie atostogautojai paplūdymyje atskleidžia savo meninius gabumus ir parodo, kokį grožį galima sulipdyti iš smėlio. Vieną iš tokių meninių projektų buvo galima išvysti vakar Antrosios Melnragės paplūdimyje. Netoli Klaipėdos esančiame pliaže poilsiautojas pademonstravo, kokį grožį galima sukurti iš smėlio.

Kaip ir kiekvienais metais, prasidedant vasaros sezonui, žmonės skuba planuotis savo atostogas pajūryje. Vis dėlto neretai pasigirsta ir nuogąstavimų dėl Lietuvos pajūryje vyraujančių nuomos ir kitų paslaugų kainų. Apie tai, kaip keičiasi kainos Lietuvos kurortuose pasidomėjome ir mes. Už patį pigiausią kambarį, norint apsistoti dviem Palangoje, tektų susimokėti 39 eurus už naktį.

„Kaip ir tūkstančiai lietuvių, savaitgalį nulėkiau į pajūrį. Norėjau pravėdinti galvą nuo darbų ir atsikvėpti klausantis jūros ošimo. Deja, jūros ošimą jau pirmąją minutę pramušė klasikiniai paauglių rėkavimai apie čeburekus“, – rašo tv3.lt laišką atsiuntusi Kristina iš Šiaulių. Pamenu, dar kai buvau vaikas, su tėvais vykdavome į Palangą. Tada vaikinukai, bėgantys su šaltkrepšiais ir čeburekais juose, atrodė visai viliojančiai – guli sau paplūdimyje, valgai, mėgaujiesi jūra.

Šiais metais Lietuvos didmiesčiuose ir kurorte matomas dviženklis nekilnojamojo turto kainų augimas. Jis itin ryškus pajūryje – kai kurių būstų kainos yra aukštesnės nei užsienio kurortuose.  Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas socialinio tinklo asmeninė paskyroje pasidalijo įrašu apie kylančias būstų kainas Baltijos pajūryje.

Tokiu didžiuliu smėlio aštuonkoju, statytu pajūryje su tv3.lt portalo skaitytojais dalinasi skaitytoja Dovilė. Ji sako, kad vyras Kunigiškėse, miestelyje Palangoje, prie tokio smėlio milžino plušėjo apie 5 valandas. Moteris sako, kad tokie smėlio statiniai jų šeimoje jau pasidarė kaip tradicija ir tam tikra pramoga. „Vyras pernai toje pačioje vietoje pastatė delfiną, žiemą, kai buvo daug sniego, Kaune statė didžiulį krokodilą bei Žaibą Makvyną, tai čia jau gavosi kaip tradicija.

Kai kuriems Nidos verslininkams ši vasara buvo auksinė. Jų pelnas buvo tris kartus didesnis nei pernai. Bet buvo ir tokių, kurie nesulaukę vokiečių turistų liko be pajamų. Tuo tarpu Palangos verslininkai taip pat ploja rankomis, nes šią vasarą pajamos išaugo ir kurortas tikrai negalėjo skųstis poilsiautojų stygiumi. „Nidos verslininkai, kurie atsidarydavo ir dirbdavo tik vasaros sezono metu – tai jiems ši vasara buvo auksinė. Oras buvo geras ir iš tokių žmonių jokių nusiskundimų negirdėjome.

Mūsų šalyje vasara tokia trumpa, o saulėtų dienų tiek nedaug, kad joms atėjus skubame pagauti kuo daugiau spindulių ir gražiai paruduoti. Tačiau besimėgaudami saulės voniomis neretai pamirštame, kad jos gali būti per daug, o ultravioletiniai spinduliai ne visada naudingi.  Saulės spinduliai sužadina įvairias teigiamas biologines žmogaus organizmo reakcijas, jie veikia mūsų nuotaiką, todėl saikingas buvimas saulėje gali padėti išvengti sezoninės depresijos.

Prasidėjus rugsėjui Lietuvos pajūris tuštėja. Tačiau vagims sezonas nesibaigė – jie taip ir tyko ką nugvelbti. Štai praėjusį savaitgalį ilgapirščiai nusitaikė į poilsiautojų dviračius bei rankines. Policijos pareigūnai pastebi, kad ilgapirščiai paplūdimiuose siaučia gaujomis. Šią vasarą pajūryje fiksuotos ir itin dažnos prabangių automobilių detalių vagystės. Nidos bendrame nudistų paplūdimyje savaitaglį prieš pat mosklų pradžią buvo pavogti du dviračiai.

Palangos gelbėtojams – paskutinės darbo dienos. Skaičiuojama, kad šį sezoną jie gyvybę išgelbėjo 36 asmenis, tarp jų – 5 vaikus. Deja, viena moteris Baltijoje nuskendo. Gelbėtojai tikina, kad pagrindinė skendimo priežastimi išlieka alkoholis. Skaičiuojama, kad karščiausiais vasaros savaitgaliais Palangos pliažuose gulinėjo kone pusė milijono poilsiautojų. „Būna tokių dienų, kada sausuma mes negalime tiesiog judėti, – pasakoja Palangos pajūrio gelbėtojų vadovas Jonas Pirožnikas.

Nors kalendorinė vasara baigiasi, Palangoje vėl kone pats sezono įkarštis. Užplūdę karščiai vilioja turistus į pliažą, juolab kad ir Baltijos vandens temperatūra muša metų rekordus. Vanduo įšilo iki 21-o laipsnio. Verslininkai prognozuoja, kad aktyvus šiltasis sezonas kurorte tęsis iki rugsėjo vidurio. Nors vasara baigiasi, Palangos pliaže regis – pats sezono įkarštis.

Paradoksas. Pagal teritorijų planavimo dokumentus pajūrio savivaldybių ribos baigiasi prie kranto linijos. Jūra – jau valstybės teritorija. Tad skęstančiųjų gelbėjimu formaliai turėtų rūpintis ne savivaldybės, o valstybė, tačiau šią funkciją vykdo būtent savivaldybės. Pastarosios turi užtikrinti poilsiautojų saugumą ne tik ant smėlio, bet ir vandenyje. Siūloma keisti nacionalinius teisės aktus ir praplėsti pajūrio savivaldybių ribas į jūrą.

13 val. 40 min. Berlynas ir Paryžius užtikrins „atitinkamas pasekmes“, jeigu žlugtų gegužės 25 dieną Ukrainoje turintys įvykti prezidento rinkimai, sakoma šeštadienį paskelbtame Vokietijos kanclerės Angelos Merkel ir Prancūzijos prezidento Francois Hollande'o (Fransua Holando) bendrame pranešime.

„Pigių kelionių vadovo“ autorius Rimvydas Širvinskas, daugeliui geriau žinomas Makaliaus pseudonimu, neatsistebi lietuviškais atostogų ypatumais. Savo tinklaraštyje „Makalius.lt“ pasidalinęs ne itin linksmais trumpos išvykos į Lietuvos pajūrį įspūdžiais, keliautojas sulaukė ne tik didžiulio skaitytojų susidomėjimo, bet ir laiškų iš pajūrio kavinių vadovų.