aušra maldeikienė

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas prieš kelias dienas džiūgavo, kad žmonės gyvena vis geriau, mat paskutinį praėjusių metų ketvirtį jų sąskaitos bankuose išaugo 2 milijardais litų. Lietuvos banko duomenimis, namų ūkiai praėjusių metų lapkritį komercinių bankų sąskaitose turėjo per 25 milijardus litų. Pernai šalies Vyriausybė užsienyje pasiskolino daugiau nei 7 milijardus litų. Pinigus, žinoma, reikės grąžinti mokant didžiules palūkanas.

Ekonomistė Aušra Maldeikienė mano, jog vyriausybės nuostatos tautos atžvilgiu yra neparemtos ekonominiais dėsniais. Kas? Kam? Už ką? – Neseniai premjeras vėl pakartojo, kad Lietuvoje labai populiarios išlaikytinių nuotaikos. Kas ką Lietuvoje išlaiko? Kas kam skolingas? – „Balsas.lt savaitė“ paklausė A. Maldeikienės. – Tai vienas fundamentaliausių klausimų Lietuvoje. Vadinamasis normalus lietuvis yra įsitikinęs, kad biudžetininkai Lietuvoje yra išlaikytiniai.

Teisininkas ir politikas Kęstutis Čilinskas, įsteigęs Jungtinį demokratinį judėjimą, jame neišsiteko – su grupe bendražygių, jis pasitraukė ir nusprendė steigti Nepartinį demokratinį judėjimą. Taip nuspręsta po šeštadienį vykusio susirinkimo, kurio metu kiti bendražygiai nepritarė draudimui neleisti judėjime dalyvauti partijų nariams.

Aštuoniasdešimt tūkstančių litų – tokios sumos prireikė jaunai šeimai jų aklo ir beveik kurčio sūnelio operacijai. Ši kochlearinio implanto operacija žadėjo išsigelbėjimą vienerių metų berniukui, po jos jis galėtų girdėti. Tačiau kur imti tiek pinigų šeimai, auginančiai du mažus vaikus ir besiglaudžiančiai tėvų name? Netgi atsiradus vilčiai, kad ligonių kasos padengs didžiąją dalį sumos – 50 tūkstančių, likusių pinigų vaikelio tėvai neturėjo iš kur paimti.

Šį ketvirtadienį pokalbių laidoje „Valanda su Rūta“ – kaip niekada daug ginčų, emocijų, ašarų. „Kas ką apgavo: valstybė mamas, ar mamos valstybę“ – diskutuos laidos dalyviai. Dviem laidoje dalyvaujančioms mamoms – buvusiai žinomai krepšininkei Aurimei Daivai Ališauskaitei ir aktorei Eglei Jackaitei šiuo metu pradėtas ikiteisminis tyrimas. Joms gresia kalėjimas arba, geriausiu atveju, piniginė bauda, jeigu bus įrodyta, kad mamos dirbtinai pasididino motinystės išmokas.

2010-ieji - jau ranka pasiekiami. Nemažai daliai sunkmečio išvargintų žmonių tai gražių  vilčių metai. Juolab kad ir valdžia vis dažniau užsimena apie gerėjančius ūkio rodiklius, atsigaunantį eksportą. Premjeras Andrius Kubilius ir kiti valdančiosios daugumos atstovai kiekviena proga nepamiršta priminti, kad tai jų “protingo” mokesčių didinimo ir drastiško išlaidų mažinimo pasekmė.

Ekonomistė, apžvalgininkė Aušra Maldeikienė teigia, kad Lietuvai labiausia trūksta humanitarinės kultūros ir gebėjimo susiorientuoti vertybėse. Premjerui Andriui Kubiliui, pasak jos, nacijos telkti nepavyksta. −    Ką manote apie valstybės biudžeto projektą ir jo svarstymo eigą? −    Visuomenėje nėra humanitarinės kultūros. Pasižiūrėkite, kaip politkai ir visa visuomenė kalba apie tą biudžetą. Jiems tai tik skaičiai.

Gediminas Kirkilas apsirūpino vadybos ir verslo administravimo magistro diplomu teturėdamas vidurinio mokslo baigimo pažymėjimą. Sovietinės aukštosios partinės mokyklos smegenų plovimą Vilniaus universitetas (VU), pažeisdamas įstatymus, palaikė bakalauro studijomis. Dėstytojai ir kurso draugai studento G.Kirkilo nėra net akyse matę, o VU rektorius Benediktas Juodka apsimeta nieko nežinąs, nors pats pasirašė tuomet jau krašto apsaugos ministro pareigas ėjusio G.Kirkilo nelegalų diplomą.

Pilietinės demokratijos partijos vadovas Algimantas Matulevičius Europos Parlamento (EP) rinkimus vadina demokratijos laidotuvėmis ir teigia, kad valdančiųjų lyderiams džiūgauti dėl jų rezultatų nereikėtų. "Viena naujiena džiugi mūsų partijai, kad mes žymiai geriau pasirodėme nei Tautos prisikėlimo partija, kuri yra valdančioji ir jos pirmininkas vadovauja Seimui", - ironizavo EP slenksčio neperžengusios partijos vadovas.

Ekspertai mano, kad negandos iškenčiamos kur kas lengviau ir sunkmetis tampa ne toks sunkus, jeigu visi mokesčių mokėtojai neša vienodą mokesčių naštą ir jų mokėjimas nesudaro galimybių vieniems lobti, o kitiems skursti. Tokiomis mintimis vakar dalijosi žinomi šalies ekonomikos ekspertai. „Lietuvoje jau seniai turėjo būti įvestas nekilnojamojo turto mokestis. Už 68 žemės arus, kuriuos mes turime, užpernai mokėjome 11, pernai - 12 litų mokesčių. Tai pasityčiojimas iš mūsų valstybės.

Silpnosios lyties teisių gynėjai mano, kad per sunkmetį moterys nukenčia labiausiai. Esą kam jau kam, o joms iš valdžios institucijų reikia daugiausia paramos, labiausiai - materialinės. Trečiadienį apie tai užsiminė Vilniaus moterų namų krizių centro direktorė Lilija Vasiliauskienė, ekonomikos mokslų daktarė Aušra Maldeikienė, Teisės projektų ir tyrimų instituto tarnybos pirmininkas, žmogaus teisių ekspertas Kęstutis Čilinskas.

Castoras ir Polluxas pagiežingai kritikuoja lietuvišką žiniasklaidą ir vadina ją korporacine smegenų skalbimo centrifuga. Pasitelkę N. Chomsky teorijas, jie demaskuoja vakarietiškos „žodžio laisvės“ mitus ir siūlo realų antipropagandinį planą – kurti alternatyvią žiniasklaidą „pasidaryk pats“ filosofijos pagrindu.   Castor: Organizacijos „Reporteriai  be sienų” 2008 metų spaudos laisvės ataskaitoje.

Apie mokesčių reformą kalbantys politikai bei dalis naujųjų Seimo narių 2007 metais realiai mokėjo kur kas mažesnius mokesčius nei samdomi darbuotojai, tvirtina ekonomistė Aušra Maldeikienė. Samdomi darbuotojai, jos skaičiavimais, valstybei pernai vidutiniškai sumokėjo 22,3 proc. pajamų mokesčio.

Tryliktoje prozininkės, eseistės, dramaturgės ir dailininkės Jurgos Ivanauskaitės knygoje - šiuolaikinės tikrovės interpretacija per atpažįstamas detales, "Matricą" primenantys manipuliavimo žmonių sąmonėmis scenarijai ir kartu - skirtingų žmonių pasaulių bandymai suartėti, atrasti bendrystę ir meilę.