audrius musteikis

Ryškiausia Maskvos didžiojo teatro baleto žvaigždė Nikolajus Ciskaridzė vadinamas ekscentrišku, skandalingu, nenuspėjamu. "Jis visada laimi", - sako jo priešai. "Taip, ant mano galvos - nemaža karūna", - patvirtino šokėjas duodamas išskirtinį interviu "Lietuvos žinioms". Vėjo dievu jį praminė amerikiečiai. Ne jie vieni priversti griebtis nežemiškų palyginimų.

Primarijus Mindaugas Baužys - palyginti retas svečias tėvynėje. Pastarąjį kartą lankėsi, kai buvo švenčiamas Lietuvos baleto 80-metis. Dalyvavo iškilmingame koncerte ir buvo labai šiltai sutiktas jo pasiilgusios publikos. Prieš aštuonetą metų į JAV išvykusio baleto šokėjo iš pradžių labai trūko ir gerbėjams, ir Lietuvos baleto trupei. Laikas bėga greitai, primarijų vietos tuščios nelieka, bet M.Baužio pasigendame iki šiol. O jo dukrai Izabelei jau dešimt.

Pasaulinio garso režisierius Eimuntas Nekrošius palieka Lietuvos muzikos ir teatro akademiją (LMTA), kurios vadovai nesugebėjo įvertinti jo pastangų ugdant jaunuosius aktorius. Pavasarį LŽ pranešė sensacingą žinią: režisierius E.Nekrošius sutiko dėstyti LMTA tuomečiams pirmakursiams. Tačiau dabartiniams antrakursiams prieš pat rugsėjo 1-ąją tenka nusivilti - kursas lieka be E.Nekrošiaus. LŽ kalbintas režisierius tikino darbo LMTA atsisakęs dėl esą didelio užimtumo ir laiko stygiaus.

Trečiadienio vakarais į vienuolyno prie Šv.Kazimiero bažnyčios Vilniuje patalpas susirenka visi Lietuvių išeivijos studentų stažuotės (LISS) programos dalyviai, pasakoja, kaip kuriam sekasi, kas buvo netikėta, neįprasta, malonu. Pritrūkę lietuviško žodžio, įpina anglišką. Dažniausios frazės: "man labai patinka" ir "buvo tikrai įdomu". "Mano ateitis aiški: ginsiu vaikų teises Lietuvoje", - tvirtina čikagietė Daiva Ragaitė.

Jau aštuoniolika metų be pertraukos kiekvieną sekmadienį sostinės Šv. Kazimiero bažnyčioje vyksta sakralinės muzikos koncertai, dar vadinami religinės muzikos ir susikaupimo valandomis. Jais rūpinasi energingasis profesorius Leopoldas Digrys. 2003 metų birželį šioje šventovėje labai sėkmingai buvo baigti montuoti "Oberlinger" firmos vargonai. Nuo tada tryliktą sekmadienio valandą tauri muzika sakralioje erdvėje skamba atliekama naujuoju instrumentu. Taip puoselėjamos senos tradicijos.

Šiandien, per Sekmines, Vilniaus Kalvarijos, nuo seno garsi Lietuvos šventovė, sutrauks šimtus maldininkų. Sakoma, kad šiose apylinkėse telkiasi gera energija. Kasmet prieš Sekmines čia įvykdoma ir išpuolių: koplytėlės subjaurojamos piešiniais ir užrašais, reiškiančiais neapykantą Dievui ir krikščionybei. Didžiausia neapykanta šventovei prasiveržė sovietmečiu - beveik visos Kryžiaus kelio koplyčios buvo išsprogdintos ir nugriautos. 2002-aisiais jos baigtos atstatyti ir pašventintos.

„Vaikai!“ - prašo dėmesio Valentinas Masalskis, ir jei vaikai nesuklūsta, kartoja kreipinį kita intonacija. Nebūtinai grėsmingiau - taip, kad jiems pasidarytų įdomu. Kas gi nežino, kad V.Masalskis - puikus aktorius, jis moka visaip. Būrys vadinamųjų vaikų - Vilniaus kolegijos Menų fakulteto pirmakursiai, miuziklų aktoriaus specialybės studentai, V.Masalskio mokiniai ir šeima. Jiems ir patiems jau tenka, pasak pedagogo, „augintis energiją“, tai yra grumtis dėl publikos dėmesio.

„Vainikas Birutei“ - taip buvo pavadintas atminimo vakaras Jurbarke, skirtas poetei, prozininkei, dramaturgei, scenos menininkei Birutei Pūkelevičiūtei (1923-2007). Rengdami jį pajėgas sutelkė jurbarkiečiai ir vilniečiai, rašo „Lietuvos žinios“. Labai įdomu aptarti ne tik rašytojos kūrybą, bet ir jos vertinimų paradoksus. Pirmoji šios autorės knyga, eilėraščių rinkinys „Metūgės“, tik pasirodžiusi sulaukė triuškinančios, žlugdančios kritikos. Tarkim, Kazys Bradūnas priekaištavo dėl.

Kas būtų patikėjęs, kad kritikas ir rašytojas Algimantas Bučys panirs į viduramžius?! Ne tik panirs, net ir įklimps. Ne vienus metus jis gilinosi į tą laikotarpį ir iš praeities sambrėškų į dabarties šviesą iškėlė drąsią prielaidą: lietuvių literatūros pradžia - ne Gedimino laiškai, o kur kas anksčiau parašyti tekstai.