asset management

Baltarusijos tranzito netekimas Lietuvos bendrajam vidaus produktui (BVP) reikšmingos įtakos neturės, tačiau išsibalansavus trąšų rinkai, gali pasijausti trumpalaikis maisto kainų augimas, sako ekonomistai. „INVL Asset Management“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė tvirtina, kad bendras Baltarusijos vaidmuo Lietuvos ekonomikoje per pastarąjį dešimtmetį sumažėjo, o tranzito praradimo įtaka bus gana nereikšminga.

Žvelgiant į kainas elektros biržoje galima pastebėti, kad pasirinkusieji tiekėją pirmame rinkos liberalizavimo etape ir užfiksavusieji kainą 24 mėn. gyventojai šiandieną moka mažiau. Pasak „INVL Asset Management“ vyr.

Lietuvos pensijų fondų (PF) turto augimas pernai buvo vienas didžiausių tarp Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių, o pagal PF realią investicijų grąžą, preliminariais duomenimis, Lietuva pirmavo iš EBPO vertintų 66 šalių. EBPO duomenimis, Lietuvos (PF) reali investicijų grąža pernai siekė 16,6 proc. Antroje vietoje buvo Belgijos PF (15,6 proc.), trečioje – Nyderlandai (13,8 proc.

Didžiausio Baltijos šalyse privataus kapitalo fondų valdytojo „BaltCap“ fondas pasirašė susitarimą įsigyti vieną didžiausių Lietuvos mėsos perdirbimo įmonių „Krekenavos agrofirmą“. Dėl sandorio „BaltCap“ kreipėsi į Konkurencijos tarybą, kurios leidimą tikimasi gauti per 1-2 mėnesius. Tai bus pirmoji šiemet įsteigto 136 mln. eurų dydžio „BaltCap Private Equity Fund III“ (BPEF III) investicija, teigiama „BaltCap“ pranešime.

Daugiau nei 1,3 mln. Lietuvos dirbančiųjų pensijų santaupas investuojančių antros pakopos pensijų fondų turtas rugsėjo pabaigoje pasiekė 3,65 mlrd. eurų. Šiemet mažiau nei po 10 proc. didėjo tik pačių konservatyviausių fondų vienetų vertė, tuo metu kitų fondų svertiniai grąžų vidurkiai buvo nuo 11,77 iki 17,22 procento.

Nuo šių metų pradžios veikiančių gyvenimo ciklo pensijų fondų vidutinis investicinio vieneto vertės pokytis per pusmetį siekė 10,84 proc. Didžiausia grąža buvo būdinga 1975–1981 m. gyvenimo ciklo pensijų fondų grupei – vidutinis jos investicinio vieneto vertės pokytis per šešis mėnesius buvo 13,04 proc., paskelbė Lietuvos bankas.

Kur investuoja pinigų turintys lietuviai ir kas praėjusiais metais atnešė didžiausią pelną? Pasirodo, pelningiausia buvo investicija į nekilnojamąjį turtą, skirtą nuomai. Tačiau, ekonomistai sako, kad kalbėti apie ilgalaikes investicijas gali retas lietuvis. Lietuviai Europoje vis dar pasižymi, kaip daugiau išleidžiantys negu uždirbantys. Lietuvos investicijų indekso tyrimai rodo, kad pernai labiausiai apsimokėjo investuoti į būstą.

 Nuotaikos nekilnojamojo turto (NT) rinkoje išlieka gana optimistiškos, visgi, priekaištų bankams turi ir NT projektų atstovai ir Lietuvos bankas. Gyventojams naudinga žinoti, kad paskolos pastaruoju metu brango, ir gana sparčiai, o planuojant įsigyti būstą reikia turėti omenyje, kad NT srityje jau galima matyti pavojaus ženklų.

Lietuvoje registruotų kolektyvinio investavimo subjektų (KIS) turtas praėjusių metų pabaigoje buvo 178,41 mln. eurų – 14,5 proc. mažiau nei 2017-ųjų pabaigoje, kai jis buvo 208,71 mln. eurų. KIS dalyvių skaičius pernai sumenko 11,2 proc. ir gruodžio pabaigoje buvo 6,27 tūkst., teigiama Lietuvos banko parengtoje apžvalgoje. Didžiausia įtaką KIS turto mažėjimui turėjo neigiami pokyčiai fonduose, valdomuose „INVL Asset Management“ (turtas sumažėjo 21 mln.