arūnas žebriūnas

Teatro ir kino aktorei Vaivai Mainelytei rugsėjo 5 dieną sukanka septyniasdešimt metų. Ji – viena iš Lietuvos ekrano ir scenos legendų, kurią puikiai pažįsta visi – ypač vyresniosios kartos žiūrovai. Tai tikra aukštosios kultūros kūrėja, nuolat ją puoselėjanti ir auginanti, gebanti išlaikyti primadonos įvaizdį net pačiuose sunkiausiuose gyvenimo etapuose.

Gailutė Jankauskienė, LRT radijo laida „Kultūros savaitė“, LRT.lt „Mano kolegos pykdavo, kai klausdavau, ar dar žaidi kiną. Oi, kaip pykdavo. Aš tai žaidžiu, sakydavau, nes čia nėra svarbiausias dalykas gyvenime. Tokia buvo pradžia. [...] „Velnio nuotakoje“ jaučiamas mano asmeninio gyvenimo prašviesėjimas.

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius sudarė darbo grupę Lietuvos nacionalinės premijos laureato, kino režisieriaus, scenarijų autoriaus, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės ir tarybos nario Arūno Žebriūno laidotuvėms organizuoti. Darbo grupė, vadovaujama Vyriausybės kanclerio pirmojo pavaduotojo Remigijaus Motuzo, kartu su A. Žebriūno artimaisiais sutarė, kad atsisveikinimas su Velioniu vyks Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje ketvirtadienį nuo 12 val. iki 19 val. bei penktadienį nuo 10 iki 18 val.

Netekome didžio kino meistro, nacionalinės premijos laureato, režisieriaus Arūno Žebriūno, informuoja LRT televizija. Didžiąją gyvenimo dalį skyręs kinui, A. Žebriūnas išgarsėjo kaip menininkas, sugebėjęs sovietmečiu išvengti griežtos cenzūros rankos ir gvildenęs žmogui artimas temas. Pastarąsias dvi savaites režisierius gulėjo ligoninėje. A. Žebriūnui buvo diagnozuotas vėžys. Režisierius gimė 1930 m. rugpjūčio 8 d. Kaune.

Kultūros ministerijoje pirmadienį paskelbti šeši Lietuvos Nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai, išrinkti iš 15 kandidatų. 2011 metų Nacionalinę premiją pelnė kino režisierius Arūnas Žebriūnas, apdovanotas už viso gyvenimo nuopelnus, už kūrybą, klojusią pamatus lietuvių poetiniam kinui, nepakartojama vaizdo kalba visais laikais teigusią aukščiausias humanistines vertybes.

Kandidatų gauti Nacionalines premijas sąraše – ir atlikėjas Andrius Mamontovas, politikas, muzikologas V. Landsbergis. Daugiausia šiame sąraše – dailininkų, o fotomenininkų – vienas.

Penktadienio vakarą Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje jau 12-ą kartą paskelbti Lietuvos kinematografininkų sąjungos apdovanojimai. Pagrindinis Lietuvos kinematografininkų sąjungos prizas atiteko kino operatoriui Audriui Kemežiui už profesinį meistriškumą.

Pirmadienį popiet Kultūros ministerijoje bus paskelbti 2010 metų Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai. Po premijų skyrimo komisijos tarpinio balsavimo jais pretenduoja tapti trylika žinomų kultūros ir meno žmonių: teatro režisierius Povilas Mataitis ir teatro dailininkė Dalia Lidija Mataitienė, aktorius Donatas Banionis, kino režisierius Arūnas Žebriūnas, džiazo muzikas Vladimiras Tarasovas, rašytojas Icchokas Meras, dainininkas Virgilijus Kęstutis Noreika, skulptorius Vlad...

1988 m. birželio 3-oji, penktadienis. Vilnius. Ryte Lietuvos TSR Mokslų akademijos konferencijų salėje vyko akademiko E. Vilko vadovaujamos komisijos dėl Lietuvos TSR Konstitucijos pataisų posėdis. Prie LTSR Mokslų akademijos Prezidiumo suformuotos komisijos tikslas – siūlyti respublikos vyriausybei konstitucines pataisas, atspindinčias Sovietų Sąjungos komunistų partijos CK Generalinio sekretoriaus M. Gorbačiovo persitvarkymo (“perestroikos”) politikos dvasią.