Živilė Aleškaitienė

Federalinis tyrimų biuras (FTB) atleido mažiausiai šešis agentus, susijusius su 2022 m. tyrimu dėl prezidento Donaldo Trumpo dokumentų laikymo savo Mar-a-Lago rezidencijoje, trečiadienį pranešė JAV žiniasklaida; ši žinia sukėlė asociacijos, atstovaujančios biuro darbuotojams, pasipiktinimą.

Popiežius Leonas XIV kovo 28 d. lankysis Monako kunigaikštystėje, trečiadienį pranešė Vatikanas. Tai bus pirmoji popiežiaus kelionė į šį miestą-valstybę šiuolaikinėje istorijoje. Vizitas į Žydrojo Kranto kunigaikštystę bus antroji užsienio kelionė 70 metų pontifikui iš JAV, kuris 2025 m. gegužę tapo 1,4 mlrd. pasaulio katalikų vadovu. Vyks ir į Afriką Balandžio mėnesį Leonas XIV vyks į keturias Afrikos valstybes.

Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja antradienį, minint ketvirtąsias Rusijos invazijos į Ukrainą metines, priėmė rezoliuciją, kuria raginama nedelsiant nutraukti ugnį ir užtikrinti ilgalaikę taiką Ukrainoje. Už rezoliuciją Niujorke balsavo didžioji dauguma – 107 valstybės narės, 12 balsavo prieš, o 51, įskaitant Jungtines Valstijas, susilaikė.

Vladimiro Putino karas prieš Ukrainą yra „triguba Rusijos nesėkmė“, antradienį, minint ketvirtąsias Rusijos invazijos į Vakarų remiamą šalį metines, pareiškė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. „Šis karas yra triguba Rusijos nesėkmė: karinė, ekonominė ir strateginė“, – rašė jis platformoje „X“. „Vieną dieną rusai supras jų vardu įvykdyto nusikaltimo dydį, pasiteisinimų beprasmiškumą ir pražūtingus ilgalaikius padarinius jų šaliai, – teigiama E. Macrono įraše.

Niujorko meras Zohranas Mamdani sekmadienį nurodė uždaryti miesto kelių tinklą beveik visam eismui, išskyrus avarines tarnybas, nes JAV šiaurės rytuose prasidėjo didžiulė pūga.   Dešimtys milijonų amerikiečių nuo JAV sostinės Vašingtono iki šiaurinės Meino valstijos laukia, kad, kaip prognozuojama, kai kuriose vietovėse gali iškristi iki 60 cm sniego.

Kalifornijos gubernatorius Gavinas Newsomas penktadienį paragino išrašyti pinigų grąžinimo čekius amerikiečių šeimoms ir verslams po to, kai JAV Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad prezidento Donaldo Trumpo pasauliniai muitų tarifai yra neteisėti. G. Newsomas, kuris, kaip manoma, bus Demokratų partijos kandidatas į prezidentus, teigė, kad pinigai, kuriuos atnešė D. Trumpo įvesti muitai, buvo ištraukti iš JAV rinkėjų kišenės, todėl turi būti grąžinti.

ES penktadienį pranešė studijuojanti JAV Aukščiausiojo Teismo sprendimą, kuriame nustatyta, kad prezidentas Donaldas Trumpas viršijo savo įgaliojimus įvesdamas daugybę muitų, pakenkusių pasaulinei prekybai. „Mes atkreipėme dėmesį į sprendimą... ir atidžiai jį analizuojame“, – sakė ES prekybos atstovas Olofas Gillas. „Palaikome glaudžius ryšius su JAV administracija, nes norime išsiaiškinti, kokių veiksmų jie ketina imtis reaguodami į šį sprendimą, – pridūrė jis.

Prancūzija penktadienį grąžino Dramblio Kaulo Krantui „kalbantį būgną“, kurį 1916 m. buvo pagrobę kolonijinės kariuomenės kariai – tai naujausias pavogto artefakto grąžinimo į tėvynę atvejis. Daugiau kaip trijų metrų ilgio ir 430 kg sveriantį būgną „Djidji Ayokwe“ Ebrie genties gyventojai naudojo pranešimams perduoti.

JAV Aukščiausiasis Teismas penktadienį nusprendė, kad Donaldas Trumpas viršijo savo įgaliojimus įvesdamas daugybę muitų tarifų, sujaukusių pasaulinę prekybą, ir taip užblokavo pagrindinę priemonę, kuria prezidentas naudojosi siekdamas įgyvendinti savo ekonominę darbotvarkę.

Lenkijoje atlikta verslo lyderių apklausa rodo, kad palaikymas euro įvedimui šalyje mažėja. Nuo 2024 m. parama eurui sumažėjo 16 procentinių punktų, o nuo 2023 m. – net 31 procentiniu punktu, panašią nuomonę išreiškė ir vidutinių, ir didelių įmonių vadovai.  Naujausias rodiklis – 23 proc. – yra mažiausias palaikymas euro įvedimui per visą tyrimų istoriją.

Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris pritaria, kad Vokietija galėtų rengti Vasaros olimpines ir paralimpines žaidynes 2040 arba 2044 m., tačiau nenorėtų, kad tai būtų daroma 2036 m., nes tais metais sukaks 100 metų nuo nacių laikais surengtų Berlyno olimpinių žaidynių. Berlynas, Hamburgas, Miunchenas ir Kelnas-Reino-Rūro regionas tikisi, kad Vokietija pretenduos surengti dar nepatikslintas olimpines žaidynes.

Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis sudavė dramatišką smūgį centristinei šalies vyriausybei – vetavo įstatymą, kuriuo buvo siekiama atkurti teismų priežiūros institucijos nepriklausomumą. Ministro pirmininko Donaldo Tusko proeuropietiška koalicija buvo priėmusi įstatymo projektą, kuris užtikrintų, kad Nacionalinės teismų tarybos (KRS) teisėjus skirtų ne politikai, o tik kiti teisėjai.

Vienas Vokietijos milijardierius prarado kelis milijonus eurų grynaisiais ir kitokiais vertingais daiktais dėl sukčių, kurie jam paskambino ir sakė, kad jo dukra neva sukėlė mirtiną automobilio avariją, ketvirtadienį dpa patvirtino tyrimo šaltiniai.

Europos Sąjunga nori „kuo greičiau“ pradėti Ukrainos derybas dėl narystės ES, ketvirtadienį pareiškė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa, tačiau konkrečios datos neįvardijo. Pagal JAV planą dėl karo Ukrainoje užbaigimo Kyjivas turėtų įstoti į ES iki 2027 m. sausio mėnesį, nors bendrai ekspertai mano, kad ši data yra visiškai nereali.

Viena Naujojo Džersio katalikų vyskupija sutiko sumokėti 180 mln. dolerių už šimtus ieškinių dėl seksualinio išnaudojimo, šią savaitę pranešė JAV parapijos vyskupas. Kamdeno vyskupija, esanti netoli Filadelfijos, taip atlygins žalą daugiau nei 300-ams asmenų, patyrusių seksualinį išnaudojimą, kurį kunigai vykdė 20 amžiaus aštuntąjį ir devintąjį dešimtmečius.

JAV kalnų slidininkė Lindsey Vonn atskleidė, kad kitą dieną griuvimo Žiemos olimpinių žaidynių moterų greitojo nusileidimo varžybose nugaišo jos šuo Leo. L. Vonn patyrė sudėtingą kojos lūžį, kai užkliudė vartų stulpelį ir griuvo praėjus vos keliolikai sekundžių po starto. 41 metų moteris buvo išgabenta į ligoninę, vėliau jai buvo atliktos kelios operacijos, o po to ji grįžo į JAV, kur jai bus atlikta dar viena operacija.

„Meta“ vadovas Markas Zuckerbergas trečiadienį atvyko į Los Andželo teismą liudyti precedento neturinčioje priklausomybės nuo socialinės žiniasklaidos byloje, kurioje „Instagram“ ir kitos platformos kaltinamos sąmoningu siekiu įklampinti jaunus vartotojus.

Lenkijoje trečiadienį prieš teismą stojo vyskupas, kaltinamas savo vyskupijos kunigų pedofilijos slėpimu – tai reikšminga byla šioje giliai katalikiškoje šalyje. Tarnovo vyskupas Andrzejus Jezas yra pirmasis hierarchas, kuriam pateikti kaltinimai dėl nepranešimo valdžios institucijoms apie dvasininkų vykdomą išnaudojimą.

Danijos karalius Frederikas X trečiadienį atvyko į Grenlandiją trijų dienų vizito, taip parodydamas paramą JAV prezidento Donaldo Trumpo nusižiūrėtai autonominei Danijos teritorijai, pranešė AFP žurnalistas. 57 metų monarchas mojavo sveikintojams su Grenlandijos vėliavėlėmis rankose, susirinkusiems į Nūko oro uostą, o jį pasitiko Grenlandijos ministras pirmininkas Jensas Frederikas Nielsenas.

Vakcinų gamintoja „Moderna“ trečiadienį pranešė, kad JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) atšaukė savo ankstesnę poziciją ir sutiko peržiūrėti bendrovės naująją mRNR technologijų pagrindu sukurtą gripo vakciną. Praėjusią savaitę federalinė vakcinų priežiūros institucija atmetė JAV įmonės paraišką dėl  naujosios vakcinos, pavadinusi jos klinikinį bandymą netinkamu.

Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas pareiškė, kad Teheranas yra atviras „patikrinimams“, ar nesiekia pasigaminti branduolinio ginklo, kai Islamo respublika antradienį atnaujino branduolines derybas su Jungtinėmis Valstijomis. „Mes visiškai nesiekiame branduolinio ginklo, – antradienį paskelbtame interviu sakė M. Pezeshkianas.

Gaisras daugiabutyje netoli Barselonos nusinešė penkių paauglių gyvybes, antradienį pranešė Ispanijos šiaurės rytinio Katalonijos regiono valdžios institucijos. Žiniasklaida skelbia, kad jaunuoliai buvo susirinkę įkvėpti juoko dujų. Gaisras kilo pirmadienio vakarą penkiaaukščio pastato sandėliuke Manleu mieste, esančiame maždaug už 80 km į šiaurę nuo Barselonos, pranešė Katalonijos ugniagesių tarnyba.

Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) teisėjas iš Prancūzijos antradienį paragino Europos Sąjungą blokuoti JAV sankcijas, dėl kurių jam buvo sustabdyta banko kortelė ir nutrauktas kai kurių interneto paslaugų teikimas. Nicolas Guillou buvo vienas iš kelių TBT teisėjų, kuriuos Vašingtonas rugpjūčio mėnesį įtraukė į juodąjį sąrašą po to, kai teismas išdavė Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu arešto orderį dėl įtariamų karo nusikaltimų Gazos Ruože.

Italijos, Vokietijos, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės vyriausybių atstovai dalyvauja antradienį Ženevoje vykstančiose derybose dėl karo Ukrainoje užbaigimo, pranešė Italijos vyriausybės šaltinis.  „Šią dieną planuojami nacionalinio saugumo patarėjų ir Ukrainos bei JAV delegacijų susitikimai derybų kuluaruose“, – sakė šaltinis. Ženevoje prasidėjo JAV, Ukrainos ir Rusijos derybos Anksčiau buvo pranešta, kad Ženevoje prasidėjo trišalės taikos derybos tarp JAV, Ukrainos ir Rusijos.

Slovakija ir JAV siekia glaudesnio bendradarbiavimo branduolinės energijos panaudojimo civilinėms reikmėms srityje, kad ši ES ir NATO priklausanti šalis būtų mažiau priklausoma nuo Rusijos energijos, Bratislavoje pareiškė Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico ir JAV valstybės sekretorius Marco Rubio. Sausio 16 d. Vašingtone kairiųjų pažiūrų nacionalistas R. Fico pasirašė susitarimą su Jungtinėmis Valstijomis.

Rumunijos prezidentas Nicusoras Danas sekmadienį paskelbė, kad dalyvaus pirmajame JAV prezidento Donaldo Trumpo Taikos tarybos posėdyje stebėtojo teisėmis. „Kitą savaitę dalyvausiu pirmajame Taikos tarybos posėdyje Vašingtone, atsiliepdamas į Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Donaldo Trumpo kvietimą“, – platformoje „X“ rašė N. Danas, neseniai pareiškęs, kad jo šalis dar svarsto, ar prisijungti prie šios institucijos, kurios pirmininkas yra D. Trumpas.

Rusija nenutrauks savo ekonomikos militarizavimo pasibaigus karui Ukrainoje, sekmadienį besibaigiančios Miuncheno saugumo konferencijos kuluaruose AFP sakė Latvijos žvalgybos agentūros vadovas. „Galimas Rusijos agresyvumas, kai baigsis karas Ukrainoje, priklausys nuo daugelio veiksnių: kaip karas baigsis, ar jis bus įšaldytas, ar ne, ir ar išliks sankcijos“, – AFP sakė Latvijos žvalgybos tarnybos SAB direktorius Egilis Zviedris.

Gazos civilinės gynybos agentūra pranešė, kad nuo sekmadienio aušros per Izraelio smūgius žuvo mažiausiai 11 žmonių, o kariuomenės pareigūnas teigė, kad atakos surengtos reaguojant į paliaubų pažeidimus. Nepaisant JAV tarpininkaujamų paliaubų, kurios praėjusį mėnesį perėjo į antrąjį etapą, smurtas palestiniečių teritorijoje tęsiasi, o Izraelis ir islamistų grupuotė „Hamas“ kaltina vieni kitus pažeidžiant susitarimą.

Rusijos pietiniame Krasnodaro regione ukrainiečių bepiločiai lėktuvai apgadino naftos saugyklą ir sukėlė kelis gaisrus, sekmadienį pranešė Rusijos pareigūnai. Ukraina atakuoja Rusijos naftos infrastruktūrą per visą Maskvos vykdomą plataus masto karą prieš Kyjivą, per kurį žuvo tūkstančiai žmonių. Krasnodaro gubernatorius Veniaminas Kondratjevas sakė, kad buvo apgadinta naftos saugykla Volnos kaime prie Juodosios jūros – netoli Maskvos aneksuoto Krymo.

Ukrainos oro gynybos pajėgos neutralizavo 55 iš 83 bepiločių orlaivių, Rusijos paleistų nuo šeštadienio, vasario 14-osios, vakaro. Apie tai Ukrainos karinės oro pajėgos pranešė „Telegram“ tinkle. Rusijos pajėgos atakavo Ukrainą nuo šeštadienio 18.30 val., panaudodamos 83 smogiamuosius bepiločius orlaivius, įskaitant „Shahed“, „Gerbera“ ir „Italmass“ tipo, taip pat kitų tipų bepiločius. Maždaug 50 iš jų buvo „Shahed“ tipo bepiločiai orlaiviai.

Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen šeštadienį pareiškė mananti, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas vis dar trokšta kontroliuoti Grenlandiją, nors ir neseniai atsisakė grasinimų ją užimti jėga. Miunchene vykusioje saugumo konferencijoje paklausta, ar D. Trumpas vis dar nori kontroliuoti Arkties salą, M. Frederiksen atsakė: „Deja, manau, kad noras išliko toks pat.“ D. Trumpo kalbos apie Grenlandiją išaugino įtampą tarp JAV ir Europos.

Buvusi JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton šeštadienį griežtai sukritikavo JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos poziciją dėl Ukrainos, pavadindama ją „gėdinga“. „Manau, kad pastangos priversti Ukrainą sudaryti pasidavimo sutartį su [Rusijos prezidentu Vladimiru] Putinu yra gėdingos“, – sakė H. Clinton per diskusiją Miuncheno saugumo konferencijoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad šiuo metu finansinę paramą Ukrainai teikia išimtinai Europa, tačiau pati Europa „nelabai dalyvauja derybose“. Kaip pranešė „Ukrinform“ korespondentas, šias pastabas jis išsakė šeštadienį per Miunchene vykusį brifingą. „Pirmiausia šiandien Ukrainai pinigų skiria tik Europa. Būkime atviri – mūsų partneriai iš Kanados padeda, Japonija teikia humanitarinę paramą, bet didžioji dalis lėšų ateina tik iš Europos“, – sakė V. Zelenskis.

Pirmą kartą nuo Šaltojo karo pabaigos Europos sostinėse svarstoma, kaip plėtoti savo branduolinio atgrasymo pajėgumus, praneša „Bloomberg“, remdamasis su situacija susipažinusiais šaltiniais, kurie užsimena apie derybas, vykstančias tarp kariškių ir vyriausybių atstovų. Europa kliaujasi JAV ir jos vadinamuoju branduoliniu skėčiu, kurį sudaro žemyne dislokuoti JAV ginklai, taip pat NATO tarpusavio gynybos paktu.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte penktadienį pareiškė, kad Europoje „pasikeitė mąstymas“ dėl išlaidų gynybai ir karinio bendradarbiavimo. Kalbėdamas Miuncheno saugumo konferencijos atidarymo dieną, M. Rutte sakė, kad pokyčiai buvo akivaizdūs ketvirtadienį Briuselyje vykusiame NATO gynybos ministrų susitikime. „Jutau kambaryje pasikeitusią mąstyseną, – sakė jis. – Daugelį metų, dešimtmečius, JAV skundėsi, kad mes Europoje gynybai skiriame nepakankamai lėšų. Dabar tai pasikeitė.

Dvylika Italijos kraštutinių pažiūrų organizacijos „CasaPound“ narių buvo įkalinti už siekį atgaivinti fašistų partiją, kuri valdė šalį 1922-1943 m., diktatoriaus Benito Mussolinio laikais.

Ukrainietis Vladyslavas Heraskevyčius sako, kad vis dar tikisi dalyvauti Milano/ Kortinos olimpinėse žaidynėse, nes penktadienį Sporto arbitražo teismas (CAS) pradėjo nagrinėti jo apeliaciją dėl pašalinimo. Skeletonininkas buvo pašalintas iš varžybų dėl ginčo, susijusio su jo šalmu, ant kurio pavaizduoti per karą su Rusija žuvę sportininkai ir kurį jis norėjo dėvėti per varžybas. „Tai mūsų tikslas.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pareiškė, kad lankydamasis Vengrijoje ir Slovakijoje aptars šių dviejų šalių planus nebepirkti Rusijos energijos išteklių. Tai jis pareiškė žurnalistams prieš išvykdamas į Miuncheno saugumo konferenciją ketvirtadienio vakarą, praneša „Ukrinform“. Paklaustas, ar ketina paraginti Vengriją ir Slovakiją nebepirkti Rusijos energijos išteklių, M. Rubio atsakė: „Na, mes su jais apie tai kalbėsimės.

Dauguma vokiečių pasisako už tiesiogines kanclerio Friedricho Merzo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino derybas dėl Maskvos karo Ukrainoje nutraukimo, rodo naujos apklausos rezultatai. Apie 58 proc. respondentų teigė, kad greičiau arba labai pritartų tokioms deryboms, rodo dpa užsakymu instituto „YouGov“ atlikta apklausa. Tik 26 proc. respondentų nepritarė šiai idėjai. Tiesioginių kontaktų tarp F. Merzo ir V. Putino palaikymas ypač stiprus tarp F. Merzo konservatorių rinkėjų – 64 proc.

Beveik 2 600 Kyjivo daugiaaukščių pastatų liko be šildymo po praėjusią naktį Rusijos surengtos kombinuotos raketų ir bepiločių orlaivių atakos. Pasak „Ukrinform“, apie tai „Telegram“ tinkle pranešė Kyjivo meras Vitalijus Klyčko.

Vokietijos parlamento pirmininkė Julia Klöckner patarė Izraeliui negrąžinti mirties bausmės – tokį siūlymą šiuo metu svarsto Izraelio įstatymų leidėjai. „Nederėtų kėsintis į pasiekimą panaikinti valstybines mirties bausmes“, – sakė J. Klöckner trečiadienį po susitikimo su Izraelio parlamento pirmininku Amiru Ohana Jeruzalėje. Mirties bausmė yra nesuderinama su žmogaus orumo apsauga, sakė J. Klöckner, pridurdama, kad valstybė neturėtų kerštauti.

Prancūzijos dirbtinio intelekto (DI) kūrėja „Mistral“ trečiadienį pranešė, kad statys duomenų centrus Švedijoje – pirmuosius už Prancūzijos ribų, nes siekia konkuruoti su didžiausiomis šio sektoriaus bendrovėmis. 1,2 mlrd.

Karinė pagalba Ukrainai 2025 m. pasiekė žemiausią lygį, nes JAV nutraukė finansavimą, todėl Europa beveik viena turėjo stengtis apmokėti sąskaitas ir išvengti visiško žlugimo, trečiadienį pranešė Kylio institutas. Kyjivo sąjungininkai 2025 m. karinei pagalbai skyrė 36 mlrd. eurų, t. y. 14 proc. mažiau nei ankstesniais metais, kai buvo skirta 41,1 mlrd.

Karinė pagalba Ukrainai 2025 m. pasiekė žemiausią lygį, nes JAV nutraukė finansavimą, todėl Europa beveik viena turėjo stengtis apmokėti sąskaitas ir išvengti visiško žlugimo, trečiadienį pranešė Kylio institutas. Kyjivo sąjungininkai 2025 m. karinei pagalbai skyrė 36 mlrd. eurų, t. y. 14 proc. mažiau nei ankstesniais metais, kai buvo skirta 41,1 mlrd.

Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni ir Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas vis dažniau veikia kartu, kad galėtų vadovauti ES darbotvarkei – nuo prekybos susitarimų iki automobilių – ir beveik nustumdami į šalį Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną. Ketvirtadienį per ES vadovų aukščiausiojo lygio susitikimą kraštutinių dešiniųjų pažiūrų G. Meloni ir konservatyvusis F. Merzas siūlys bendrą ES konkurencingumo didinimo viziją.

Ukrainos lygumų slidininkė, kurios tėvų namai buvo sugriauti per karą su Rusija, antradienį Žiemos olimpinėse žaidynėse braukė ašaras, nes turėjo varžytis su Rusijos sportininke. „Tai tiesiog liūdna“, – sakė Sofija Škatula, paaiškindama, kad namas Ukrainos rytinėje Sumų srityje netoli sienos su Rusija buvo visiškai sugriautas per apšaudymus kare, vykstančiame jau beveik ketverius metus.

 Europos Parlamentas antradienį galutinai patvirtino ambicingą tikslą iki 2040 m. sumažinti ES išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį – tai svarbus etapas, blokui siekiant tikslo iki amžiaus vidurio tapti klimatui neutraliu. Įstatymų leidėjai 413 balsais prieš 226 balsavo už tai, kad išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų sumažintas 90 proc., palyginti su 1990 m. lygiu, o šiam tikslui lanksčiai pasiekti būtų galima naudoti anglies kreditus, įsigytus už ES ribų.

Apie 1 800 Čekijos visuomeninio radijo ir televizijos darbuotojų paskelbė peticiją, kurioje perspėjama apie valstybės kišimosi pavojų. Jie reikalauja, kad būtų išsaugota dabartinė transliavimo licencinio mokesčio sistema. Milijardieriaus ministro pirmininko Andrejaus Babišo vadovaujama naujoji dešiniųjų vyriausybė planuoja nuo 2027 m. abu visuomeninius transliuotojus – „České televize“ ir „Český rozhlas“ – finansuoti tiesiogiai iš valstybės biudžeto.

Taivanas su Lietuva nediskutavo dėl galimo savo atstovybės pavadinimo keitimo, pasak portalo „Taiwan News“, antradienį pareiškė Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Hsiao Kuang-wei. Abi šalys yra partnerės, kurias sieja bendros demokratinės vertybės, o „Taivaniečių atstovybė“ Lietuvoje buvo abipusis sutarimas, spaudos konferencijoje sakė Hsiao.