Vakaris Vingilis

LRT tarybai šią savaitę nepatvirtinus transliuotojo 2025 metų veiklos ataskaitos, jo generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė kritikuoja dokumento svarstymo procesą ir vadina jį nepagarbiu įstaigos darbuotojų atžvilgiu. Tuo metu tarybos pirmininkas Mindaugas Jurkynas sako, jog ataskaitą tiesiog prašoma tobulinti.

Lietuvos nacionalinis dailės muziejus (LNDM) pasirašė sutartį dėl Jono Meko archyvo skolinimo įstaigai trejiems metams, bus siekiama tirti archyvo leidinius, kiek vėliau išleisti menininko garbei skirtą katalogą. Sutartį pasirašė Jono Meko sūnus Sebastianas Mekas ir LNDM generalinis direktorius Arūnas Gelūnas. Archyvas į Lietuvą pargabentas iš Niujorko.

Sergamumui ir mirštamumui nuo širdies ir kraujagyslių ligų regione išliekant aukštam, Lietuvos kardiologų draugija su kitomis organizacijomis iki 2028 metų sieks, jog 75 proc. pacientų, kurie serga arterine hipertenzija, gebėtų kontroliuoti savo kraujospūdį. „Sergamumas ir mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų mūsų regione yra pats didžiausias ir viršija 600 gyvybių, 100 tūkst. gyventojų. (...) Norėtume, kad 75 proc.

Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Mindaugas Sinkevičius sako norintis, jog prezidentas ir Vyriausybė susitartų dėl santykių su Baltarusija ateities ir neatmeta, kad tarp Vilniaus ir Minsko galėtų vykti pokalbiai. „Konstitucija sako, kad svarbiausius užsienio politikos klausimus sprendžia Lietuvos Respublikos prezidentas su Vyriausybe. (...) Tai aš norėčiau, kad šalies vadovas su Vyriausybe susitartų, koks tas yra matymas“, – interviu BNS sakė socdemų vedlys.

Viešumoje sklindant informacijai apie Aplinkos ministrą Kastytį Žuromską delegavusios „Nemuno aušros“ įtaką jo sprendimams bei partijos narių galimus pažeidimus statybų ir aplinkosaugos srityse, prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad jam kyla abejonių, kaip valdomos „aušriečiams“ pavaldžios ministerijos.   „Abejonių kyla. Manau, į tas abejones geriausiai galėtų atsakyti patys ministrai ir jų komandos. Deja, iki šiol jiems to nepavyko padaryti.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad teisėsaugos vykdomas tyrimas ekspremjero Gintauto Palucko atžvilgiu rodo, jog neliečiamųjų Lietuvoje nėra, tačiau iš paties politiko tikisi principingesnių veiksmų. „Visada į šį reiškinį žiūriu iš dviejų pusių.

Generalinė prokuratūra teigia, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių Adomą Bužinską norėta apklausti kaip specialųjį liudytoją. „Atliekant ikiteisminį tyrimą, šių metų balandžio 10 dieną buvo priimtas nutarimas apklausti A. Bužinską kaip liudytoją, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką. Balandžio 14 dieną jam buvo išsiųstas šaukimas atvykti į apklausą, tačiau jis neatvyko“, – BNS perduotame komentare teigia prokuratūra.

Buvęs Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius teigia, kad į jį, kaip sostinės gatvių standarto iniciatorių, teisėsauga niekada nesikreipė. „Jei tai tiesa, kad visa tai vyksta dėl Gatvių standarto, tai konstatuoju, kad manęs, kaip jo iniciatoriaus, niekas iš teisėsaugos niekada nieko neklausė“, – socialiniame tinkle „Facebook“ ketvirtadienį rašė jis.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Adomo Bužinsko namuose ir kabinete policijos pareigūnai atliko kratą. Apie tai ketvirtadienį socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė pats A. Bužinskas. „Šiandien policijos pareigūnai mano namuose ir kabinete atliko kratą. Pirminėmis žiniomis – nes neatvykau į policijos apklausą dėl tolimesnio gatvių standarto naudojimo. Tačiau įdomiausia, kad šaukimo į apklausą negavau“, – teigia jis.

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sako, kad šiuo metu inicijuojami teisės aktų pakeitimai, kad žala, kuri atsirastų, jei bepiločiai orlaiviai būtų numušami, būtų atlyginama.

Iš Rusijos į Latvijos oro erdvę įskridus keliems dronams, krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas, kad tai ukrainiečių bepiločiai orlaiviai, paveikti Rusijos elektroninės kovos priemonių. „(Kieno ataka – BNS) atsakys Latvijos kolegos. Tai yra kritę dronai. Mano čia asmeninė nuomonė, kad tai tikėtina bus panaši situacija, kaip ir anksčiau, kur mes matėme Baltijos valstybėse, kai ukrainiečių dronai krito paveikti Rusijos elektroninės kovos priemonių, krito mūsų teritorijose.

Vilniaus apygardos teismas trečiadienį tęsė terorizmo bylos, kurioje penki Lietuvos ir užsienio piliečiai kaltinami terorizmu, kai per siuntų tarnybas į užsienį siuntė padegamuosius užtaisus, nagrinėjimą ir klausė liudytojų parodymų. Pirmoji teisme liudijo transportavimo įmonėje DHL dirbusi Gabija C., kuri teigė priėmusi dvi vieno kaltinamojo siuntas į Jungtinę Karalystę (JK), pamenanti, kad jos jai kėlė įtarimų – siųsta kremo pakuotė buvo nesandari, dėžės taip pat.

Lietuvos meno kūrėjų asociacija (LMKA) į Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) tarybą teikia Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos pirmininkės Daivos Daugirdienės kandidatūrą. „Yra aštuoni (balsai – BNS) už D. Daugirdienę, penki už Alvydą Šlepiką. O aš tiesiog atsiėmiau savo kandidatūrą“, – po pirmadienį vykusio neeilinio posėdžio BNS sakė Meno kūrėjų asociacijos prezidentas Jonas Staselis. BNS skelbė, kad praėjusią savaitę vykusiame posėdyje asociacija sprendė, ką deleguoti į LRT tarybą.

Apie kritinį kraujo trūkumą prieš kelias savaites pranešusios Santaros klinikos Vilniuje teigia, kad situacija stabilizavosi, tačiau svarbu išlaikyti donorų aktyvumą. „Nors šiuo metu kritinio kraujo trūkumo nebėra, labai svarbu išlaikyti nuolatinį donorų aktyvumą. Atsargos turi būti pildomos kasdien, nes situacija gali greitai keistis, o netikėti iššūkiai atsirasti bet kuriuo metu“, – BNS šią savaitę informavo Santaros klinikų komunikacijos vadovė Jurgita Juozaitytė-Markevičienė.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad pokalbyje su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu Kipre aptarė, kaip realiai paskatinti bendradarbiavimą gynybos srityje. „Buvo ypatingai svarbu vis dėlto pasikalbėti iš esmės apie tai, kaip galime nebe deklaracijomis, bet realiais darbais paskatinti kooperaciją gynybos srityje.

Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas sako pamiršęs deklaruoti susitikimą su Interneto žiniasklaidos asociacija (IŽA), tačiau pabrėžia, kad pats prašė organizacijos tą padaryti. „IŽA dirbo darbo grupėje, o kovo 16 dienos susitikimą pats paprašiau, kad deklaruotų. Nors tada apie patį projektą nešnekėjome, tik bendromis frazėmis kalbėjomės. Jie deklaravo, nėra tik mano užpildytos dalies“, – BNS ketvirtadienį sakė socialdemokratas. „Aš pamiršau, neužpildžiau tos dalies.

Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys sako, kad nepaisant pasikeitusios Vengrijos valdžios, pareigas bebaigiančio užsienio reikalų ministro Peterio Szijjarto (Pėterio Sijarto) galimas informacijos teikimas Kremliui turi būti nuodugniai ištirtas. „Tie kaltinimai ir informacija, kad Bendrijos duomenys buvo perduoti Rusijos pusei, turi būti nuodugniai ištirti. Negalime leisti, kad tokie pažeidimai liktų neišnagrinėti.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė sako, kad pokyčiai antroje pensijų pakopoje padidino žmonių finansinį raštingumą. „Šita situacija labai padidino žmonių finansinį raštingumą ir jie pradėjo gilintis. (...) Fondai yra praradę tam tikrą pasitikėjimą ir (Šarūno – BNS) Stepukonio reikalai ir visi kiti dalykai turėjo tam tikros įtakos nepasitikėjimui“, – laidoje „LRT forumas“ pirmadienį sakė ministrė.

Visuomeninei iniciatyvai „Senjoro lipdukas“ pasiūlius vyresnio amžiaus vairuojantiems žmonėms ant automobilio klijuoti oranžinį ąžuolo lapą, susisiekimo ministras Juras Taminskas apie tokią idėją atsiliepia skeptiškai. Anot jo, Susisiekimo ministerija nesvarsto galimybės įteisinti specialų „Senjoro lipduką“ nacionaliniu lygmeniu, o toks automobilių žymėjimas būtų papildoma administracinė našta senjorams.

Taline su Baltijos šalių Vyriausybių vadovais susitikusi premjerė Inga Ruginienė akcentuoja, kad oro gynyba nebėra pasirinkimas, o būtinybė, ir NATO privalo stiprinti savo pajėgumus šioje srityje. „Neseniai įvykę incidentai mūsų regione rodo, kad mūsų oro erdvė išlieka jautri. (...) Oro gynyba nebėra pasirenkama, ji yra būtina. NATO privalo sustiprinti savo pastangas šioje srityje“, – bendroje Baltijos šalių premjerų spaudos konferencijoje penktadienį sakė ji.

Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) ketvirtadienį nusprendė palikti sprendimą dėl galimų valdančiosios koalicijos pokyčių naujai politinės jėgos vadovybei. Partijos pirmininkas ir valdymo organai bus renkami gegužės 1 dieną per LSDP suvažiavimą. „Tai yra strateginės reikšmės sprendimas (...) ir jis bus daromas po suvažiavimo, kada bus išrinkta nauja partijos vadovybė“, – žurnalistams po partijos tarybos posėdžio Vilniaus rajone sakė socdemų lyderis Mindaugas Sinkevičius.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro tarybai (LGGRTC) trečiadienį vykstančiame posėdyje prisistatė trys pretendentai į įstaigos vadovus. Toliau vadovauti centrui norėtų dabartinis direktorius, istorikas Arūnas Bubnys, posto taip pat siekia Vilniaus miesto savivaldybės Kultūros paveldo apsaugos skyriaus vedėja Donata Kabelkė ir Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso vedėja Dovilė Lauraitienė.

Penktadienį visu pajėgumu Europos Sąjungoje (ES) pradėjus veikti naujai sienų patikros sistemai, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) sako, kad ši Lietuvoje laipsniškai veikia nuo spalio, o per šį laikotarpį iki pirmadienio dėl saugumo priežasčių buvo neįleisti 958 asmenys. Kaip BNS informavo VSAT atstovas Giedrius Mišutis, yra aštuonios visoje ES taikomos priežastys, dėl kurių asmenys neįleidžiami į šalį, dvi iš jų susijusios su saugumu.

Prie Seimo antradienį ketinant rengti protestą dėl Kapčiamiesčio girios išsaugojimo, krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sako, kad šioje vietoje steigiamas poligonas jai reikšmingos įtakos neturės. „Šaudyklų teritorijoje miškų kirtimai, išskyrus tai, kiek reikės pačioms šaudykloms įrengti, bus draudžiami. Šiandien visa šita giria yra ketvirtos paskirties miškai, tai reiškia – ūkiniai miškai, jie yra auginami kirtimui.

Kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė sako ketinanti ateiti į trečiadienio vakarą sostinės Nepriklausomybės aikštėje rengiamą protestą „Šalin rankas nuo laisvo žodžio“. „Aš nesu pakviesta dalyvauti oficialiai ir politikai, kaip žinote, tuose protestuose pasisakyti ar nuo scenos, ar kažkaip išreikšti savo poziciją.

Per pastaruosius tris mėnesius šalies gyventojai pas šeimos gydytojus apsilankė daugiau nei 1,6 milijono kartų, ilgiausiai medikų pagalbos tenka laukti Zarasų rajono gyventojams. Tai matyti Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Seimo Sveikatos reikalų komitetui trečiadienį pristatytoje informacijoje apie sveikatos priežiūros efektyvumą ir priemones jam didinti. „Šalies mastu (...) 63,8 proc. gyventojų patenka pas šeimos gydytoją per septynias dienas.

Opozicinių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad Krašto apsaugos ministerijos (KAM) parengta nacionalinio saugumo strategija neatskleidžia lietuviškos gynybos minties.

Valdančiosios Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) ir jos partnerės „Nemuno aušros“ lyderiai teigia, kad nepaisant skambių pareiškimų po balsavimo dėl Kapčiamiesčio poligono, koalicija toliau dirbs. „Šiuo momentu, taip“, – sakė LSDP pirmininkas Mindaugas Sinkevičius, paklaustas, ar koalicija toliau dirbs. „Tą parodys laikas (...), seniau iš kavos tirščių galima buvo burti, o dabar iš tų popierėlių kavą gamina, nematau tirščių, ką iš ko gėrė premjerė, būčiau pasakęs, koks rezultatas.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako abejojantis, ar pokyčiai valdančiojoje koalicijoje dėl „Nemuno aušros“ galėtų apskritai vykti, jei sprendimai nebus priimti artimiausiu metu.

Onkologines ligas gydantys medikai pastebi, kad žarnyno vėžiu suserga vis jaunesni pacientai, o daugiau nei pusė jų miršta. Dar blogesnė situacija su skrandžio vėžiu – juo kasmet suserga apie 800, o miršta net 600 žmonių. Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) antradienį su specialistais pristatė sergamumo skrandžio ir žarnyno vėžiu situaciją Lietuvoje. Pristatyme pabrėžta, kad gyventojai vis dar per mažai naudojasi vėžio prevencijos programomis.

Buvęs Lietuvos ambasadorius NATO, prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis „eiline dezinformacija“ vadina teiginius, kad 2021-aisiais tuometis NATO vadovas būtų svarstęs Baltijos šalis atiduoti Rusijai „kaip buferio zoną“. „Iš karto galiu pasakyti, kad tai eilinė dezinformacija.

Apie pusšimtis aktyvistų penktadienį prie Vilniaus miesto savivaldybės protestavo prieš Neries upės vagos tvarkymo darbus. Protestuotojai rankose laikė plakatus su užrašais „Keiskime požiūrį, o ne upę“, „Upė ne griovys, stop gilinimui“, „Vilniui reikia daugiau neliečiamos gamtos“ ir kt.

 Lietuvos apeliacinis teismas ketvirtadienį tęsė už neapykantos žydams kurstymą ir Holokausto menkinimą nuteisto „Nemuno aušros“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio bylos nagrinėjimą, jame teisėjų kolegija netenkino politiko ir jo gynėjų prašymų. Posėdžio metu teisėjų kolegija baigė įrodymų tyrimą ir kitame teismo posėdyje pradės skaityti baigiamąsias kalbas.

Premjerė Inga Ruginienė sako, kad šiandien abejonių dėl NATO vieningumo nėra ir Lietuva turi pasitikėti Aljansu. „Mes turime pasitikėti NATO aljansu ir aiškiai skleisti žinutę, kad NATO aljansas stiprus“, – Vyriausybėje žurnalistams trečiadienį sakė I. Ruginienė. Taip ji kalbėjo Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentui Donaldui Trumpui pareiškus, kad JAV rimtai svarsto galimybę palikti NATO po to, kai Aljansas neprisijungė prie jo karo prieš Iraną.

Asociacijos „Kapčiamiesčio bendruomenės giria“ vadovui Tomui Ramanauskui pareiškus, kad Kapčiamiesčio poligono įstatymo rengėjai elgiasi drastiškiau nei okupantai, krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas sako sunkiai suprantantis tokią poziciją.

Sveikatos apsaugos viceministras Arnomedas Galdikas sako remiantis Ukrainą jos kare prieš Rusiją. Taip jis kalbėjo sulaukęs dalies visuomenės pasipiktinimo, kai į LRT žurnalistės klausimą, kam priklauso Krymas, atsakė tik iš penkto karto. „Tikrai apgailestauju, kad taip atsitiko, klausimas buvo pateiktas paskutinis, visiškai išėjęs iš aptariamo konteksto ir tiesiog pasimečiau.

Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos patarėjas Dzianisas Kučinskis sako, kad šiuo metu ne laikas Lietuvai siūlyti politines nuolaidas Minskui. Taip jis kalbėjo Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) specialiajam pasiuntiniui Baltarusijai Johnui Coale'ui paraginus Lietuvą surengti dvišalį politinį susitikimą su Baltarusija.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrės Ramintos Popovienės pernai pasirašytas įsakymas pridėti 10 taškų, prie abitūros egzaminų rezultatų yra neteisėtas, trečiadienį nusprendė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT). „Minėtas įsakymas (...) prieštarauja Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 77 straipsnio pirmai daliai. Sprendimas skelbtas teisės aktų registre, sprendimas neskundžiamas“, – teismo sprendimą posėdyje įgarsino teisėjų kolegijos pranešėja Milda Vainienė.

Po Prezidentūroje vykusio susitikimo Seimo opozicija sako pasigendanti aiškesnės Lietuvos užsienio politikos krypties. Opozicinių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis Laurynas Kasčiūnas sako, kad prezidentas Gitanas Nausėda su partijų lyderiais palietė apie dvi dešimtis svarbiausių šalies užsienio politikos ir saugumo temų. „Manau, kad tokie pasikalbėjimai, jie jau ne pirmi, yra svarbūs, yra reikšmingi.

Varėnos rajone nukritus ir sudužus dronui, valdančiosios „Nemuno aušros“ vedlys Remigijus Žemaitaitis sako, kad reikėtų daugiau lėšų skirti pasienio apsaugai ir viešajam saugumui užtikrinti. „Kai buvo skiriamas gynybai finansavimas 5 proc., (...) tai aš aiškiai sakiau, kad 3,8 proc. turi būti skiriami būtent finansavimui pasieniui ir viešajam saugumui. Ir akivaizdu, kad prioritetas tas turėtų būti“, – antradienį prie Prezidentūros žurnalistams teigė R. Žemaitaitis.

Varėnos rajone pirmadienio naktį sprogus dronui, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad oro gynybos sistema neapima visko ir ją reikia stiprinti. „Mes suprantame, kad oro gynybos sistemos, jos nėra apimančios visą aukštį, visus nuotolius ir visus objektus, ir ties tuo yra nuosekliai dirbama“, – antradienį prie Prezidentūros žurnalistams teigė K. Budrys.

Su Valstybinės kalbos inspekcijos viršininku Audriumi Valotka dėl pastarojo teiginių apie „čigonus“ ir „negrus“ pirmadienį susitikusi kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė pranešė, kad bus atliekamas tyrimas dėl A. Valotkos elgesio. „Tirsime, ar vadovas neperžengė etikos ribų“, – žurnalistams Kultūros ministerijoje pirmadienį sakė V. Aleknavičienė.

Trys „valstiečių“ frakcijos nariai siūlo minimalaus mokinių skaičiaus mokyklose reikalavimą sumažinti perpus, jei savivaldybėje yra viena tautinių mažumų mokykla, ir tris kartus, jei yra dvi ar daugiau tokių mokyklų. Tokį siūlymą praėjusią savaitę registravo valdančiajai koalicijai priklausančios Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos parlamentarai Jaroslavas Narkevičius, Rita Tamašunienė ir Česlavas Olševskis.

Lenkijos gynybos viceministrui pareiškus, kad Kapčiamiesčio karinio poligono teritorija nebus plečiama į Lenkijos pusę, krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pabrėžia, jog visada buvo kalbama apie Lenkijos karių treniravimąsi naujai kuriamame poligone, o ne Varšuvos norą jį steigti kartu. „Aš suprantu, kad visiems reikia skambių antraščių, o opozicijai tuščio oro virpinimo, visgi niekas nepasikeitė – koks planas buvo, toks ir yra.

Lenkijai atmetus bendro karinio poligono su Lietuva idėją, opozicinių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis Laurynas Kasčiūnas sako, kad ši žinia rodo Lietuvos diplomatijos pralaimėjimą ir neatsakingą aukščiausių politikų veikimą.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Mindaugas Sinkevičius sako nematantis skirčių tarp Vyriausybės ir Prezidentūros formuojant užsienio politiką. „Darbine prasme požiūris į daugelį klausimų sutampa ir tai yra gerai, kad nėra distancijos, kad nėra kažkokios konfrontacijos, kad nėra kažkokios konkurencijos“, – „15min“ laidoje „Apkalbėkime. Su Tadu Ignatavičiumi“ penktadienį sakė politikas.

Premjerė Inga Ruginienė sako, kad stiprinant šalies saugumą reikia investuoti ne tik į oro gynybą, tačiau ir į naujai steigiamą Kapčiamiesčio poligoną. „Negalima supriešinti dviejų strategiškai svarbių priemonių. Ne vieną kartą (...) aš pati akcentavau, kad valstybės strateginė kryptis – sudėlioti saugumo prioritetus taip, kad mes visi kaip valstybė ir joje gyvenantys piliečiai jaustumėmės saugiai“, – trečiadienį Vyriausybėje sakė ministrė pirmininkė.

Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad Seimui teikiama atnaujinta Nacionalinė saugumo strategija neturi filosofinio pagrindo, konservatoriai yra parengę savo strategijos variantą ir ketina teikti siūlymus. „Mes galime turėti būtent tą atramos tašką, kad valstybė, tauta aiškiai strategijoje akcentuoja, kad ji pati tam tikrą laiką gali priešintis.

Prasidėjus potvyniui Šilutės ir Kėdainių rajonuose antradienį savivaldybės ketina spręsti dėl ekstremaliosios situacijos paskelbimo savivaldybėse. Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis pirmadienį BNS informavo, kad prasidėjus potvyniui apsemtos 43 sodybos, nepravažiuojami septyni keliai, tačiau gyventojams kol kas pagalbos nereikia. „Šiuo metu ledai išėjo į (Kuršių – BNS) marias jau iš Atmatos upės žiočių. Kiek ten pasistūmės į marias, sunku pasakyti.