Vaida Girčė

Nepilnamečių žaidimai Alytuje ant plonu ledu padengto tvenkinio vos nesibaigė tragedija. Du vaikai įlūžo ir ėmė skęsti. Laimė, į jų draugo pagalbos šauksmą sureagavo pro šalį važiavę vyriškiai, jie ištraukė nelaimėlius. Vienas gydomas Kauno klinikose. Alytiškis Vaidas Buinauskas rodo nelaimės vietą. Pavakare jis kaip tik vyko pro vietinių vadinamą „Snaigės“ tvenkinį, kai išvydo gatvėje besiblaškančius vaikus – šie šaukėsi pagalbos.

Išvydę dešimtimis pjaunamus medžius, dalis gyventojų piktinasi. Kiti gi viliasi, kad sutvarkius prieigas vaizdas bus įspūdingas. Į diskusijas jungiasi ir įvairių sričių specialistai – vieni tikina, kad taip atkuriama autentika, kiti tokį atkūrimą deda į šuns dienas. Raudonės pilies parko tvarkymas supriešino visuomenę.

Pandemija yra iššūkis ir bažnyčioms, ypač pradėjusioms didelius remonto darbus. Kai kurie strigo įpusėję, tad Kaune, kad neliktų kiauras šventovės stogas žmonės socialiniame tinkle raginti aukoti. Esą dideli remontai – galvos skausmas, tad paramos prašoma ne tik valstybinių institucijų, bet ir miesto valdžios, nors šiai tuo rūpintis nepriklauso. O arkivyskupijos atstovai sako, kad maldos namų priežiūra – bendruomenės rūpestis.

O kaip Kūčių vakarienei ir Kalėdoms ruošiamasi už spygliuotos vielos? Mūsų žurnalistai apsilankė Pravieniškių pataisos namuose. Nuteistieji ne tik gamino tradicinius Kūčių valgius, bet ir savo rankomis sukūrė gausybę šventinių staigmenų. O visos jos skirtos vaikų namų globotiniams. Pravieniškių pataisos namų virtuvėse sujudimas – nuteistieji ruošiasi Kūčių vakarienei: kepa, verda, smulkina produktus mišrainėms, pjausto silkę.

Zoologijos sodo gyventojai jau sulaukė šventinių dovanų. Vieni jas kaip mat nurankioja nuo papuoštų eglučių, kiti smalsiai apžiūri ir nusprendžia išpakuoti kiek vėliau. Kaip prieš Kalėdas gyvūnus lepina prižiūrėtojai, kokius šventinius patiekalus jiems ruošia? Ruonio Kajaus baseiną atkeliauja pirmasis artėjančių Kalėdų patiekalas – sušaldytų žuvų tortas. Šventiniai pusryčiai patiekiami kiek vėliau, tad ruonis nustebęs žvalgosi ir purkštauja.

Teismo kartą jau išteisinta septynių vaikų mama po apeliacijos išgirdo jai nepalankų verdiktą. Kaunietė pripažinta kalta dėl vaiko nepriežiūros ir psichologinio gniuždymo, dėl kurių sutriko vaiko sveikata. Moteris ne tik turės padengti teisines išlaidas, bet ir auginamam sūnui privalės sumokėti 1000 eurų. Karantino metu bylos dalyviams privalomai matuojama temperatūra ir tik po to Evelina Geležiūnienė su advokatu žengia į teismo salę, tačiau skelbiamas nuosprendis juos pribloškia.

Skandalas krečia Kauno klinikų Onkologijos ligoninę. Aiškėja, kad čia ilgus metus galėjo būti fiktyviai įdarbinta darbuotoja. O tokią galimą aferą į viešumą iškėlusios ir už fiktyvią kolegę dirbdavusios slaugytojos padėjėjos atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje. Viena neatlaikiusi spaudimo ir pašlijus sveikatai pati išėjo iš darbo, kita gydosi. Savo tyrimą atlieka ir Kauno klinikos, ir teisėsauga.

Gyventojai piktinasi, kad baudas skiriant technikai, kartais jos virsta absurdu. Štai kaunietis sulaukė nuobaudos už jau ne savą mašiną, kuri net ne pati riedėjo keliu, o buvo gabenama tralu. Kiti gyventojai tikina, kad baudas už greitį gavo tokiose vietose, kur tuo metu nebuvo. Pareigūnai sako: technika irgi klysta, nors esą tokie nesusipratimai itin reti. Kauniečiui Juozui nemalonią žinią pranešė Mokesčių inspekcija. Esą jis skolingas 60 eurų, mat nesumokėjo paskirtos nuobaudos.

Kauno rajone Akademijoje bendruomenė atidarė unikalią parduotuvę. Ji vienintelė Lietuvoje, nes joje daugiausia bus parduodami vietinių verslininkų sukurti gaminiai, o dalis pelno keliaus bendruomenės kultūros renginiams. Tokiu verslo modeliu jau patikėjo keliasdešimt gamintojų. Akademijoje gyvenanti Simona rodo jau pakabintus jos sukurtus džemperius. Ji sako, kai sulaukė pasiūlymo produkciją parduoti būtent šioje parduotuvėje – net nedvejojo.

Iškritęs pirmasis sniegas – nauji potyriai zoologijos sodo gyventojams. Vieni demonstruoja naujutėlius storus kailinius, kiti saugiai įsitaisę viduje išlenda tik sočiai paėsti arba apžiūrėti netikėtų svečių. Nuo šalčio, pasak darbuotojų, gyvūnai ginasi ne tik šiltesniais apdarasi bet ir sotesnėmis porcijomis. Arktinis vilkas paragauja baltutėlio sniego ir apsilaižo – jo šiaurės gyventojai ypač laukė.

Koronaviruso atvejų daugėjant, gyventojai plūsta į gydymo įstaigas skiepytis nuo kitų ligų. Nemokamos gripo vakcinos tiesiog tirpsta. Tad įstaigos jau skaičiuoja dienas, kol gaus paskutines nemokamų skiepų dozes. O mokamų skiepų jau reikia su žiburiu ieškoti – jų likę vos vienoje kitoje gydymo įstaigoje ir papildymo greičiausiai nebus. Kauno poliklinikoje Dainavos padalinyje ateinantiems skiepytis įrengtas net atskiras įėjimas iš lauko, kad pacientų srautai nesimaišytų.

Kauno veterinarijos gydytojams pirmą kartą teko gelbėti retą pacientą – sužeistą kilnųjį erelį. Plėšrūną nelaimė ištiko beieškant grobio Lietuvos miškuose, pusiaukelėj į žiemojimo vietą. Šie sparnuočiai Lietuvoje kol kas negyvena, tačiau vis dažniau užklysta. Tad kaip tokias jų žvalgytuves vertina ornitologai. Veterinarijos klinikoje Kaune – išskirtinis pacientas. Kilnusis erelis aptiktas Kupiškio rajono miškuose, kur atklydo iš Estijos, skrisdamas žiemoti.

Prieš Kalėdas daugėja įvairių gerumą skleidžiančių ir nuotaiką keliančių akcijų. Štai šiauliečiai su pavojinga COVID-19 liga kovojančius medikus nusprendė pavaišinti bulvių plokštainiu. O kauniečiai rūpinasi saugumu ir tam, kad gyventojai liktų namie ir nesiburiuotų mieste, kalėdinis autobusas koncertą jiems atveža tiesiog po langais – į kiemą. Garuoja šviežutėlis bulvių plokštainis.

Pas naujus šeimininkus jau iškeliavo pirmieji iš daugyklų dėl galimai žiauraus elgesio paimti gyvūnai. Tiesa, tokia laimė nusišypsojo tik tiems, kurių daugintojai atsisakė ar padovanojo prieglaudoms. Taip jie tikisi išvengti atsakomybės. Prieglaudos piktinasi, kad institucijos dirba vangiai ir kol kas kitų gyvūnų likimas nežinioje. Jos nežino ir kaip pavyks susigrąžinti milžiniškas lėšas, išleistas gyvūnų gydymui ir globai.

Prabangių automobilių vagystėms Estijoje dirigavo kaunietis. Tokią žinią skelbia pareigūnai po tarptautinės operacijos sučiupę po visą Europą išsibarsčiusios nusikalstamos grupuotės narius. Pareigūnai apsupo privatų namą Palemone, Kaune. Ropštėsi į kiemą per tvorą, ir nieko neįtariantį, greičiausiai tik ką pabudusį iš miego nusikaltėlį vienomis trumpikėmis paguldė ant žemės. 35-erių kaunietis, kaip įtariama, ir dirigavo prabangių automobilių vagystėms Estijoje.

Jonavoje jau paskelbta ekstremali situacija, mat fermoje nuo koronaviruso jau nugaišo per 1200 audinių. Nuspręsta užmigdyti 40 tūkstančių žvėrelių. Bet esą tai daroma ne tik dėl viruso, bet ir dėl kailių. Juos ateityje verslininkai viliasi parduoti, o kol bus nuspręsta, ar tokie sandoriai leidžiami – kailiukai bus laikomi šaldikliuose. Jonavos pašonėje esančiame kailinių žvėrelių ūkyje „Danmink“ koronavirusas pasiglemžia vis daugiau gyvūnėlių. Jau nugaišo per 1200 audinių.

Kauną vis dažniau atranda kino kūrėjai. Į laikinąją sostinę juos vilioja unikali architektūra. Pirmą kartą juos į Pažaislio bažnyčią ir vienuolyną įsileido ir ten gyvenančios seserys vienuolės. O šiemet ši unikali erdvė pretenduoja tapti geriausia kino lokacija Europoje. Filme „Jekaterina Didžioji“ imperatorienę vaidina Oskaro laureatė Helen Mirren.

Teisėsauga skelbia apie sėkmingą operaciją. Sulaikytas marijampolietis savo namuose batų dėžėje laikė įspūdingą sumą grynųjų – pusę milijono. Jo namuose surasta ir dalis senovinės kolekcijos, prieš keletą metų pavogtos iš kunigo. Sustabdę „Subaru“ automobilį automatais ginkluoti „Aro“ pareigūnai iš jo ištraukia du vyrus ir suguldo ant žemės. Vėliau vienas sulaikomas. Taip prasideda teisėsaugos operacija. Tuo pat metu kiti pareigūnai atlieka dešimt kratų.

Nekantriai laukiant didžiųjų miestų Kalėdų eglių įžiebimo, pagaliau galima užmesti akį į vis ryškėjančius Kauno ir Vilniaus žaliaskarių kontūrus. Kaip puošis ir kiek kainuos sostinių eglės? Ir kasgi laimės mūšį dėl gražiausios Kalėdų eglės titulo? Kaune Rotušės aikštėje jau akivaizdu, kad į miestą atkeliauja saldžios Kalėdos. Žaliaskarė jau dabinasi morenginiais papuošimais, o Rotušės aikštėje daugėja tarsi iš saldaus kremo pagamintų įvairiausių dekoracijų.

Sumaištis tarp vežėjų tarpmiestiniais autobusais – šie aiškina, kad keleiviai greit gali likti be tiesioginių reisų į mažus miestelius. Sako, kad kalta ne pandemija – sutartis su jais įpareigojo nutraukti Konkurencijos taryba. Situaciją dabar jau narplioja teismas. Tiesioginio maršruto iš Kauno į Biržus, kaip ir kitų nusidriekusių iš didmiesčių į Lietuvos pakraščiuose esančius miestelius, gretai gali visai nebelikti. Ir tai ne dėl pandemijos.

Kaune kilo sujudimas nustačius, kad darželinukai buvo maitinami užkrėsta vištiena. Paaiškėjo, kad keturios tonos paukštienos su salmonelėmis keliavo ir į ligonines, mokyklas ar globos namus visoje Lietuvoje. Tokią vištieną platino jau ne kartą dėl pažeidimų skandaluose linksniuota įmonė.  Darželyje „Želmenėlis“ pats vakarienės metas. Maistas saugiai keliauja vaikams. Kiekvienos grupės padėjėja ateina jo pasiimti atskirai, taip saugomasi koronaviruso.

Į Vytauto Didžiojo karo muziejų atkeliavo unikalus kūrinys. Masyvus kryžius sukurtas iš sprogmenų likučių surinktų Rytų Ukrainoje po mūšių. Pasak karių, jis įprasmina dviejų tautų kovą už laisvę – lietuvių ir ukrainiečių. 200 kilogramų sveriantis 2 metrų aukščio meno kūrinys – išskirtinis.

Žiauraus elgesio su gyvūnas atvejai ir toliau šokiruoja. Kauniečiai pašiurpo rytą prie savo nuosavo namo tvoros išvydę kabantį nebegyvą svetimą šunį. Gyvūnų globėjai įtaria, kad į vilkšunį panašus keturkojis prie svetimo kiemo atitemptas dar leisgyvis. Policija pradėjo tyrimą ir ieško nusikaltėlių.

Krematoriumo Kėdainiuose veikla kol kas paralyžiuota. Tad laidojimo paslaugas teikiantys verslininkai velionius deginti veža į kaimynines šalis, o dažniausiai, į Lenkiją, tačiau ir čia eilės driekiasi iki lapkričio pabaigos. Dėl to stringa laidotuvių procesai, o kartais mirusiųjų kūnus iki krematoriumų reikia gabenti ir šimtus kilometrų.

Karantino metu sporto klubai ir treneriai sako norintys ir klientus išsaugoti, ir jų fizine forma pasirūpinti, tad sukasi, kaip išmano. Vieni rengia nuotolines treniruotes, kiti vilioja naujomis idėjomis. Štai vieno sporto klubo Kaune savininkas pasiūlė savo klientams išnuomoti treniruoklius ir svarmenis, kad šie galėtų sportuoti namie. Kaunietis Kęstutis atskuba į sporto klubą. Tiesa, šį kartą ne sportuoti. Nors svarmenis pakilnoti teks.

Krakėse sugautas koronavirusas. Tiesa, perkeltine prasme. Žinomas medžio drožėjas sukūrė ąžuolinį paminklą šiai pavojingai infekcijai. Vyras menine kalba siekia priminti visiems, koks gajus yra šis užkratas. Tad būtina nuo jo deramai saugotis. „Šiais laikais mes kovojam su drakonu, vieną galvą nukertam, kita užauga – iki begalinio. Čia analogiška su tuo virusu“, – sako skulptorius Vytautas Ulevičius.

Kol ligoninės nerimastingai skaičiuoja sparčiai tirpstančias koronaviruso pacientams skirtas lovas, situacija bando pasinaudoti užsistovėjusio nekilnojamo turto savininkai. Pakaunėje verslininkai parduoda didžiulį pastatų kompleksą miškų apsuptyje. Jis esą tinka Covid-19 ligoninei ir po šios ligos sveikstančiųjų reabilitacijai. Nors vieni tai vadina reklaminiu triuku, vietiniams gyventojams – juokai menki, jie šiaušiasi dėl tokios kaimynystės.

Gyvūnų globėjai pakraupo sulaukę itin keistų prašymų – priglausti vien juodas kates. Įtarę piktus kėslus, ritualines apeigas – vyriškiams gyvūnų nedovanojo. Kad juodosios magijos apeigoms kažkas ieško tinkamų priemonių, įtaria ir botanikai. Pas juos žvalgomasi retų mistinių augalų. O dvasininkai įspėja, kad tokie ritualai – itin pavojingi  Gyvūnų globėjai šokiruoti. Jie sulaukė keisto skambučio.

Gavus dešimtis milijonų, išraustos ir dešimtys gatvių, kai kurios – vienos judriausių mieste. Darbininkai pluša kone metus, bet nė vienos dar neužbaigė, tik daugėja pradėtų darbų.  Ankstyvą pavasarį Kauno centre remontuoti Kęstučio gatvę pradėję darbininkai joje vis dar zuja ir vėlų rudenį. Išraustos ir kitos gatvės.

Kol Vilnius po devyniais užraktais slepia kaip atrodys kalėdinė sostinės eglė, Kaunas atveria dirbtuvių duris. O ryškėjantys vaizdai jose žada pasakiškas – baltas ir labai saldžias Kalėdas. Ir kaip žada eglutės kūrėja – saldėsių čia bus ir fantazijose, ir realybėje.  Kalėdinėse dirbtuvėse Kaune gausėja milžiniškus desertinius papuošimus primenančių dekoracijų. Čia gimsta pagrindinės miesto eglės ir Rotušės aikštės puošmenos. Menininkė Jolanta Šmidtienė sako, kad bus balta ir saldu.

Kauno apygardos teismas narplioja itin jautrią bylą, kurioje alytiškė pedagogė kaltinama bandymu nužudyti savo autizmu serantį vaiką. Prie teismo būrys sunkiai sergančius vaikus auginančių mamų surengė piketą. Moterys pasakoja, kad paramos ir supratimo iš valstybinių institucijų nėra, o vietoj pagalbos dažnai sulaukia piktų žodžių.  Nešinos plakatais prie Kauno apygardos teismo renkasi moterys, auginančios autistus vaikus.

Kauno apygardos teisme atversta neeilinė byla, kurioje teisiama mama iš Alytaus, pernai bandžiusi iš gyvenimo pasitraukti su mažamečiu vaiku ant rankų. Jos ir vaiko gyvybę išgelbėjo atsitiktiniai praeiviai. Teismui teks nuspręsti, ar tikrai mama yra žudikė, ar valstybės pagalbos nesulaukusi aplinkybių auka. Moteris pagalbos autizmu sergančiam vaikui ieškojo ir institucijose, ir tarp politikų, tačiau niekas jos neišgirdo.

Vaikams pamilti knygą ir atsipalaiduoti skaitant padeda šunys. Šunys ne bet kokie, o terapiniai. Projekto rengėjai sako, kad skaitydami keturkojams vaikai atsipalaiduoja, skaitymas tampa malonumu, o meilė knygai auga su kiekvienu tokiu susitikimu. Į Kauno Vinco Kudirkos bibliotekos „Berželio“ padalinį viską uostinėdamas atskuba bobteilas Spyglys su savininke. O netrukus suguža ir visas būrys mažųjų kauniečių su tėveliais.

Kauno rajone tėvai vaikus veždavo į miesto darželius. Bet Kauno valdžia 16 kartų padidino mokestį už ugdymą savuose darželiuose, jei vaiko tėvai gyvenamąją vietą deklaravę ne Kaune. Tad rajono valdžia buvo priversta ieškoti išeičių ir per metus sukūrė šimtus naujų vietų darželinukams – kai kurie sprendimai pirmieji šalyje. Kauno rajonas gyvena įkurtuvių nuotaikomis. Domeikavoje didžiulis šurmulys – duris atvėrė naujas vaikų darželis.

Jei iki šiol į šiurpias Helovino linksmybes lietuviai kvietė tik paskutinę spalio naktį, tai šiemet nustebino pirmą kartą įrengę kelias savaites veikusius siaubo parkus. Pakaunėje Sergeičikuose žybsinčiomis lemputėmis vilioja didžiulis parkas. Tačiau kuo gilyn, tuo šis grožis vis šiurpyn. Iš karstų kyla mumijos, šmirinėja zombiai, klykauja baisuokliai ir kvatojasi raganos. Visi jie kelioms savaitėms įsikūrė Helovino parke.

Kai lauke vis dažniau smelkia niūri dargana, Kaune Botanikos sode – tikros atogrąžos: šilta, drėgna ir daug spalvų. Čia plazdena pusšimtis įvairiaspalvių atogrąžų drugių, stebinančių margais raštais ir savo savybėmis. Įprastai Afrikoje sutinkamas drugys dabar vienas aktyviausių VDU Kauno botanikos sodo oranžerijos gyventojų. Jis labai energingai plaka sparneliais ir vis kimba prie kitų. O štai kiti plazdena vos juntamai virpindami orą.

Kai rudeninė dargana grasina ligomis ir blogina nuotaiką – pats metas skubėti į pamiškes. Čia raudonomis ar juodomis uogomis aplipę uogakrūmiai, o jie, kaip sako specialistai, ne tik gražu akiai, bet ir sveika kūnui.

Lietuviai savo ūkiuose vis dažniau sodina vynuoges. Pasak specialistų, šiltos žiemos ir karštos sausos vasaros vynuogėms itin palankios, o ir naujos veislės vis labiau tinka mūsų klimatui. Tad pastaraisiais metais daugėja vynuogynų plantacijų. Olga Vilkelienė apžiūri didžiulę vynuogių kekę. Drauge su vyru Vytautu jie jau kelis dešimtmečius Jonavos pašonėje puoselėja vynuogyną, bet šiemet derlius – rekordinis.

Lietuvos zoologijos sode prasidėjo moliūgiadieniai. Kasdien į gyvūnų voljerus ir terariumo patalpas keliauja vienas už kitą įmantriau išskobti moliūgai, pagražinti ir kitomis daržovėmis, vaisiais, šienu, rudeniniais lapais ar įvairiausia mėsa. Kam jie maistas, o kam pramoga?  Sultingą moliūgą doroja stumbras. Geltonu rudeniniu skanėstu galiūnas visada mielai mėgaujasi. Tad tokie moliūgiadieniai stumbrams tikra puota.

Kauno apylinkes pamėgo rudasis lokys, gauruotasis vis dažniau patenka į medžiotojų akiratį. Specialistai kol kas apie pastoviai čia gyvenantį plėšrūną kalba atsargiai, bet didėjant jų skaičiui kaimyninėse šalyse, esą stebėtis tuo nereikėtų. Sunerimti verčia tik tai, kad šiltėjant žiemoms – lokiai nebeužmiega žiemos miegu. Į šernų medžioklę Kaišiadorių rajone, Palomenės miškuose išsiruošęs kaunietis Dalius Katinas netikėtai termovizioriumi įamžino lokį.

Dėl brutaliai ekskavatoriumi šeštadienį verslininko pusiau nugriautos tarpukarinės art deco stiliaus vilos Kauno Žaliakalnyje kilo didžiulis gyventojų pasipiktinimas. Žmonės šįryt skubėjo pasirašyti peticijos, kuria reikalaujama ne tik nubausti kaltuosius, bet ir visiškai atstatyti unikalų pastatą. Prabilo ir namo savininkas – jis laikosi savo, esą griovė legaliai.

Šeštadienio rytą Žaliakalnis kunkuliavo nuo emocijų. Čia vėl užkurta sunkioji technika kibo į tarpukario laikų unikalų pastatą. Kol atvyko įvairių institucijų specialistai, iš namo beliko tik pusė, kita virto nuolaužomis. Reportaže ir unikalūs vaizdai kaip naikinamas paveldas. Specialistai ir kauniečiai šokiruoti dėl tokio elgesio, mat dar šią savaitę visi griovimo darbai čia buvo sustabdyti.

Lietuvą kamuoja ne tik hidrologinė sausra, daug kur žemė visiškai perdžiūvusi. Tik esą oficialių sausros rodiklių nesiekia. Tačiau žmonės pastebi, kad augalai ima keistai elgtis – anksti meta lapus ar net vaisius. O specialistai sako, kad tuo stebėtis nereikia, šie neįprasti reiškiniai – tai augalų gynybinė reakcija į sausrą. O štai labiau sunerimti verta dėl to, kad sausra itin palanki daugeliui invazinių rūšių. Traktorius dirba laukus, o iš po padargų žemė tik dulka. Dirva itin perdžiūvusi.

Į vištidę Kėdainių rajone įsisukęs plėšrus žvėrelis išpjovė kelioliką vištų. O dėl grobio susigrūmė net su ūkininke, kai ši vieną leisgyvę dedeklę bandė atimti. Žmonės įtarė, kad tai prijaukinta kiaunė, mat vėliau ši visai nebijojo žmonių. Tačiau specialistai turi blogų žinių. Sako, jog vištidėje greičiausiai šeimininkavo invazinis gyvūnas – audinė.

Tai, kas nutiko Kėdainių gyventojai, įprastai būna tik filmuose. Senjorę pasiekė prieš pusšimtį metų jai adresuoti sveikinimo atvirukai. Moteris sako, kad sukilo įvairūs jausmai, mat su kai kuriais žmonėmis jau seniai nebendrauja, o kitų ir gyvųjų tarpe nebėra. Kėdainietė Zita Gailiūnienė atneša ir ant stalo pažeria pluoštelį atvirlaiškių. Visi jie adresuoti jai ir dukrai.

Kaune įlūžus betoninei perdangai į rūsį vos nenugarmėjo pirmo daugiabučio aukšto gyventojai. Žmonėms uždrausta eiti į vonią, mat ji laikosi tik ant medinių grindų ir linoleumo. Gyventojai sunerimę, nes nežino, nei kaip gamtinius reikalaus atlikti, nei kaip daiktus iš rūsio pasiimti. Nerimo signalas iš medinio daugiabučio Šančiuose Vokiečių gatvėje atskriejo, kai gyventojai išgirdo siaubingą bildesį.

Unikaliems paukščiams – juodiesiems čiurliams – kyla pavojus. Jie nyksta. Dėl sumažėjusių perėjimo vietų gamtoje į miestus persikėlę įspūdingais skrydžiais stebinantys sparnuočiai ir praranda jaunikliams auginti tinkančias buveines daugiabučiuose. Angas užbetonuoja gyventojai arba jos aklinai uždengiamos renovuojant namus. Tad iki šiol tik prašiusi įmonių renovuojant pastatus palikti čiurliams angas, dabar Aplinkos ministerija jau žada griežtinti toną.

Pasirengimas rinkimų dienai vyksta ilgiau nei įprastai. Šeštadienį apylinkėsse visą dieną pluša komisijų nariai, dėliodami schemas, kad rinkimai praeitų saugiai. Kaunas į mokyklas pasiuntė moderniausią techniką, kad būtų dezinfekuoti visi plyšeliai. Kadangi didžioji dalis rinkimų apylinkių yra mokyklose, daugelyje jų pirmadienį ugdymas vyks kitaip. Specialistams tenka ne tik patalpas dezinfekuoti, bet ir priešgaisrinę signalizaciją pažaboti, mat nuo stiprių garų ši ima kaukti lyg pašėlusi.

Ar norėtumėte suvalgyti Kauno paštą, o gal visą Čiurlionio muziejų? Gal skamba keistai, bet kodėl gi ne, jei šie unikalūs architektūriniai statiniai virsta desertais. Taip neįprastai į modernistinės architektūros pastatus nusprendė pažvelgti menininkai ir į pagalbą pasitelkė būsimuosius kulinarus. Apie savo rankomis sukurtą saldų Kauno centrinį paštą pasakoja moksleivė Agnė.