Ugnė Paulauskaitė

Rusija ketvirtadienį pranešė atrėmusi raketų ataką Volgogrado srityje, bet pridūrė, kad nuolaužos sukėlė gaisrą kariniame objekte ir privertė evakuoti netoliese esantį kaimą. „Rusijos gynybos ministerijos oro gynybos padaliniai atrėmė raketų ataką Volgogrado srityje“, – „Telegram“ paskelbė regiono gubernatorius Andrejus Bočarovas. Rusijos Volgograde – nerami naktis  „Krentančios nuolaužos sukėlė gaisrą Gynybos ministerijos objekto teritorijoje netoli Kotlubanės kaimo“, – pridūrė jis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareikalavo, kad bet kokiame taikos susitarime, kuriuo būtų užbaigtas karas Ukrainoje, turėtų būti numatyta konkreti šalies įstojimo į ES data. Trečiadienį socialinių tinklų platformoje „X“ paskelbtame įraše V. Zelenskis teigė, kad Ukraina „padarys viską“, kad iki 2027 m. būtų „techniškai pasirengusi“ prisijungti prie Europos Sąjungos, ir kad šalis įgyvendins bent pagrindines priemones siekdama narystės.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas rado silpnąją Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino vietą, skelbia „Fox News“. Nacionalinio saugumo ekspertai teigia, kad Rusijos sąjungininkų logistikos ir tiekimo grandinių puolimas silpnina V. Putino gebėjimą tęsti atakas prieš Ukrainą. Prezidentas D. Trumpas pažadėjo 2025 m. Rusijai taikyti „labai griežtas pasekmes“, jei ji nesutiks sudaryti susitarimo dėl karo Ukrainoje pabaigos.

Ukraina veikiau tęs karą, nei sutiks su blogu taikos susitarimu. Tai interviu amerikiečių žurnalui „The Atlantic“ pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas faktiškai atmetė 20 punktų JAV ir Ukrainos taikos planą, kuris turėjo tapti taikos derybų pagrindu, rašo „Kyiv Independent“. S. Lavrovo komentarai pasirodė intensyvėjant diplomatinėms pastangoms pasiekti susitarimą dėl taikos ir vykstant trišalėms deryboms, kuriose dalyvauja Ukraina, JAV ir Rusija, ir kurios gali būti pratęstos jau šią savaitę.

Karinė pagalba Ukrainai 2025 m. pasiekė žemiausią lygį, nes JAV nutraukė finansavimą, todėl Europa beveik viena turėjo stengtis apmokėti sąskaitas ir išvengti visiško žlugimo, trečiadienį pranešė Kylio institutas. Kyjivo sąjungininkai 2025 m. karinei pagalbai skyrė 36 mlrd. eurų, t. y. 14 proc. mažiau nei ankstesniais metais, kai buvo skirta 41,1 mlrd.

Ukrainos prezidento kanceliarija sureagavo į britų dienraščio „The Financial Times“ pranešimą apie JAV reikalavimą surengti rinkimus iki gegužės 15 d. Ji pabrėžė, kad rinkimams neprieštarauja, tačiau juose turi būti užtikrintas saugumas.

Europos Parlamentas (EP) trečiadienį patvirtino 90 mlrd. eurų paskolą Ukrainai, suteikdamas finansinę pagalbą lėšų stokojančiam Kyjivui, praėjus beveik ketveriems metams nuo Rusijos invazijos. Įstatymų leidėjai 458 balsais prieš 140 nubalsavo už paskolą, skirtą padengti du trečdalius Ukrainos finansinių poreikių 2026 ir 2027 metais ir remiamą bendro ES biudžeto. Paskola patvirtinta po to, kai planai Ukrainos reikmėms panaudoti įšaldytą Rusijos centrinio banko turtą žlugo.

Rusijos kariniai tinklaraštininkai pasipiktinę dėl sprendimo lėtinti žinučių platformos „Telegram“ veikimą dėl įtariamų Rusijos įstatymų pažeidimų, skelbia NEXTA. Maskva siekia priversti rusus naudotis griežčiau valstybės kontroliuojamomis interneto paslaugomis. Tarp rusų karo tinklaraštininkų – pyktis ir pasimetimas „Manau, kad aišku, kas atsitiks, jei „Telegram“ bus uždarytas.

Pasirodžius „Financial Times“ pranešimams apie tai, kad per karo metines vasario 24-ąją Volodymyras Zelenskis gali paskelbti apie planus rengti rinkimus ir referendumą Ukrainoje, sureagavo Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. Kaip skelbia rusų agentūra „RIA Novosti“, D. Peskovas pareiškė, jog per anksti komentuoti šiuos pranešimus. „Kol kas apie tai kalbėti per anksti. Mes iš tikrųjų turime tokių pranešimų mainus per spaudą iš tam tikrų šaltinių.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas trečiadienį pagrasino, kad Maskva imsis karinių „atsakomųjų priemonių“, jei Vakarai padidins savo karinį buvimą Grenlandijoje. „Žinoma, Grenlandijos militarizavimo ir karinių pajėgumų, nukreiptų prieš Rusiją, sukūrimo atveju imsimės adekvačių atsakomųjų priemonių, įskaitant karines-technines“, – sakydamas kalbą Rusijos įstatymų leidėjams teigė S. Lavrovas.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pareiškė, kad Briuselis ir Kyjivas „paskelbė karą“ jo šaliai, rašo „Ukrainska Pravda“. „Politico“ anksčiau šią savaitę paskelbė, kad Europos Sąjunga (ES) rengia beprecedentį planą, pagal kurį Ukraina jau kitais metais galėtų tapti daline ES nare. Vienas iš penkių punktų, kuriuos planuoja ES, anot leidinio, būdų, kaip apeiti V. Orbano veto Ukrainos narystei ES. V. Orbanas sureagavo į publikaciją.

Ukrainos sausumos pajėgų 33-iasis atskirasis šturmo pulkas išlaisvino nuo Rusijos kariuomenės Kosivcevės kaimą Zaporižios srityje. Dabar jį kontroliuoja Gynybos pajėgos, feisbuke pranešė pulkas.  Pranešime sakoma, kad pulko kariai šia kryptimi vykdo paieškos ir smogiamąsias bei priešdiversines operacijas. Per jas nuo okupantų iš Rusijos buvo išvalytas Kosivcevės kaimas Zaporižios srityje. Kariškių teigimu, gyvenvietę visiškai kontroliuoja Ukrainos gynybos pajėgos.

Partizanų judėjimo ATEŠ agentai stebi naujos užpuolikų iš Rusijos bazės statybą Melitopolio rajone, Zaporižios srityje, „Telegram“ kanale pranešė partizanai.  „Judėjimo agentai visą parą stebi Myrnės kaimą Melitopolio rajone. Užpuolikai ten pradėjo didelio masto statybas Rusijos ginkluotųjų pajėgų 291-ojo gvardijos motorizuotojo šaulių pulko teritorijoje“, – sakoma pranešime. Rusai stato nuolatinę lauko stovyklą personalui apgyvendinti.

Europos Sąjungos (ES) gynybos ministrai trečiadienio vakarą susitiks Briuselyje aptarti tolesnės karinės pagalbos Ukrainai, artėjant ketvirtosioms Rusijos plataus masto invazijos metinėms.  Blokas rengia 60 mlrd. eurų paskolos paketo 2026 ir 2027 metams sąlygas, jos turėtų būti galutinai patvirtintos iki invazijos metinių vasario 24 dieną. Ši pagalba turėtų papildyti maždaug 70 mlrd. eurų, ES jau skirtų finansuoti įrangą Ukrainos armijai.

Norvegijos kariuomenės vadas Eirikas Kristoffersenas sako, kad Oslas negali atmesti galimybės, jog ateityje Rusija įsiverš į šalį, rašo „The Guardian“. Anot jo, Maskva gali pulti Norvegiją, siekdama apsaugoti savo branduolinius objektus, esančius toli šiaurėje. „Mes neatmetame galimybės, kad Rusija gali užgrobti teritoriją, siekdama apsaugoti savo branduolinius pajėgumus, kurie yra vienintelis dalykas, kuris iš tikrųjų kelia grėsmę Jungtinėms Valstijoms“, – sako jis.

Somalyje avariniu būdu nusileidęs lėktuvas nulėkė nuo tūpimo tako ir atsidūrė vandenyje, skelbia „Sky news“. Lėktuve buvo 55 keleiviai, visi jie saugiai evakuoti. Incidentas įvyko antradienį netoli pagrindinio šalies oro uosto. „Starsky Aviation“ lėktuvas pakilo iš Mogadišo Adeno Abdulle tarptautinio oro uosto ir skrido į Galkajaus miestą, tačiau po maždaug 15 minučių skrydžio kilo techninė problema. Lėktuvas nulėkė nuo tūpimo tako Tada pilotas apsuko lėktuvą ir atliko avarinį tūpimą.

Rusijos naikintuvas Su-30SM2 atliko demonstracinį skrydį netoli NATO oro erdvės, skelbia „Militarnyi“. Anot „Telegram“ kanalo „Sonyashnik“, naikintuvas skrido su kasetinėmis bombomis ir priešlaivinėmis raketomis. Sausio pabaigoje Ispanijos naikintuvai EF-18M, vykdantys užduotis Baltijos regione pagal NATO misiją „Baltic Air Policing“, sulaikė Rusijos orlaivį.

Baltijos šalys neturėtų panikuoti dėl galimos Rusijos invazijos, tačiau akivaizdu, kad gyvename šalia agresyvios ir nepatikimos kaimynės, kuri toliau militarizuojasi ir abejoja nacionalinių sienų neliečiamumu, interviu Latvijos naujienų agentūrai LETA sakė Latvijos ambasadorius Ukrainoje Andrejus Pildegovičius.

Čečėnijos vadovo Ramzano Kadyrovo sūnus Adamas Kadyrovas pirmą kartą pasirodė viešumoje po pranešimų apie tai, kad jis buvo papuolęs į rimtą avariją, skelbia „The New Voice of Ukraine“. R. Kadyrovas savo „Telegram“ paskelbė trumpą vaizdo įrašą, kuriame matyti jo sūnus. Viešojoje erdvėje buvo pastebėta, kad A. Kadyrovas atrodė pastebimai liesesnis nei paskutinį kartą, kai buvo užfiksuotas viešumoje. Vaizdo įraše matyti, kaip R. Kadyrovas vakarieniauja su savo padėjėju Vismuradu Alijevu.

Rusijos Centrinės apylinkės karo teismas (CAKT) per savaitę išnagrinėjo devynias bylas, susijusias su ukrainiečiais karo belaisviais, ir nuteisė juos už „terorizmą“. Nepriklausomas Rusijos žiniasklaidos kanalas „Mediazona“ cituodamas turimus teismo dokumentus pranešė, kad visas devynias „bylas“ nagrinėjo vienas teisėjas – Andrejus Slepuchinas.

Rusijos ginkluotosiose pajėgose plačiai paplitęs neteisėtumas, savivalė, korupcija, vagystės, alkoholizmas ir narkotikų vartojimas, o visa tai kelia grėsmę ir kaimyninėms šalims, rašoma naujausioje Estijos užsienio žvalgybos tarnybos metinėje ataskaitoje. Rusijoje naudojamos įvairios priemonės, siekiant įvykdyti verbavimo tikslus: kai neužtenka pinigų, pasitelkiama fizinė jėga, apgaulė, šantažas ir psichologinė manipuliacija.

Ukraina pradėjo planuoti prezidento rinkimus ir referendumą. Apie tai trečiadienio rytą rašo „Financial Times“, skelbia „BBC Russian“. Anot leidinio, JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija pareikalavo Kyjivo surengti balsavimą iki gegužės 15 d. ir pagrasino, kad priešingu atveju atims iš Ukrainos saugumo garantijas. Zelenskis susiduria su JAV spaudimu dėl rinkimų Pasak leidinio šaltinių, visa tai vyksta dėl stipraus Baltųjų rūmų spaudimo Kyjivui.

Ukrainiečiai sukūrė lazerį, kuris gali numušti lėktuvą, skelbia „The Atlantic“ žurnalistas Simonas Shusteris, rašo UNIAN. Šis naujas ginklas esą lengvai telpa į automobilio bagažinę, neskleidžia jokio garso ir nešviečia, netgi neturi to raudono spindulio, kurį įsivaizduojame. Autorius straipsnyje aprašo, kaip naudojamas šis lazeris. Anot jo, operatorius lazerinį ginklą įrengė ant savo automobilio stogo viduryje lauko.

Naktį iš antradienio į trečiadienį dronai masiškai atakavo Rusijos Volgogradą, skelbia „Ukrainska Pravda“. Vietos naftos perdirbimo gamykloje kilo didelis gaisras. Sprogimai Rusijoje Pirmieji pranešimai apie sprogimus pasirodė apie vidurnaktį. Stebėjimo kanalų duomenimis, dronai tikriausiai pataikė į naftos perdirbimo gamyklą „Lukoil“, jos teritorijoje kilo didelis gaisras. Rusijos valdžia kol kas nekomentavo informacijos apie ataką ir jos pasekmes.

NATO mano, kad Ukrainos gynybos žlugimas fronte per artimiausius metus yra mažai tikėtinas. Apie tai praneša „Radio Svoboda“, remdamasi neįvardytu Aljanso pareigūnu.

Ukraina skelbia smūgių Rusijai rezultatus. Kaip rašo „Ukrainska Pravda“, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad buvo sunaikintas dronų mokymo centras, remonto padalinys, valdymo punktai ir rusų susitelkimo vietos. Atakos įvykdytos naktį iš pirmadienio į antradienį. Laikinai okupuotoje Donecko srities teritorijoje, netoli Jaltos gyvenvietės ukrainiečiai sunaikino rusų remonto padalinį.

Baltarusija iki kitų metų turėtų pradėti savo šaudmenų gamybą, pareiškė šalies autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka, rašo „Belta“. Apie tai jis kalbėjo susitikime, skirtame Baltarusijos pajėgų aprūpinimo ir karo pramonės klausimams aptarti.

Rusijos pareiškimai, neva Lenkijos tarnybos dalyvavo organizuojant išpuolius ar sabotažo veiksmus Rusijoje ir Baltarusijoje, yra tipiškas dezinformacijos ir vidaus poreikiams sukurto naratyvo pavyzdys, interviu naujienų agentūrai PAP teigė Karinės kontržvalgybos tarnybos vadovas brigados generolas Jaroslawas Strozykas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad Europa yra kritinėje fazėje, ir paragino nedelsiant išeiti iš „geopolitinės nepilnametystės“ būsenos. Anot jo, kitaip žemynas per artimiausius metus praras savo pozicijas pasaulyje. Apie tai jis kalbėjo „Süddeutsche Zeitung“, rašo „Ukrinform“. „Jausmas, kad reikia skubėti, savaime nėra pakankamas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį skyrė prancūziško vyno temai, skelbia „France 24“. Jis pirmadienį apsilankė didžiulėje vyno parodoje „Wine Paris“ ir ten susitiko su vyno gamintojais, su jais kalbėjosi. Prancūzijos vyno sektorius susiduria su produkcijos pertekliumi, kurį lemia mažėjanti paklausa dėl besikeičiančių gėrimo įpročių, aršios konkurencijos ir eksporto sunkumų.

Estijos žvalgyba įvertino, ar Rusija ketina šiemet ar kitais metais pradėti puolimą prieš bet kurią NATO valstybę. Apie tai rašoma Estijos užsienio žvalgybos tarnybos metinėje ataskaitoje, skelbia „European Pravda“. Anot Estijos žvalgų, Rusija neturėtų pradėti tokio puolimo, tačiau, bijodama Europos ginklavimosi, toliau atkurs savo ginkluotąsias pajėgas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad į dialogą su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, atnaujinamą praėjus beveik ketveriems metams po Maskvos invazijos į Ukrainą pradžios, nori įtraukti ir Europos partnerius. Taip jis kalbėjo po to, kai praėjusią savaitę į Maskvą išsiuntė aukščiausio rango patarėją – tai buvo pirmasis toks vizitas nuo tada, kai 2022 m. vasarį Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.

Ukraina pernai metų pabaigoje pradėjo Tarptautinio legiono išformavimą, skelbia „Le Monde“, rašo UNIAN. Jis buvo įsteigtas Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio iniciatyva pirmomis karo dienomis. Tarptautinio legiono kariai neslepia nuostabos Skelbiama, kad užsienio kariai perkeliami į reguliariosios armijos šturmo pulkus, kurie atlieka vieną iš pavojingiausių kovinių užduočių.

Dienraščio „Dziennik Gazeta Prawna“ (DGP) gauti policijos duomenys rodo, kad per pastaruosius ketverius metus Lenkijoje išduotų leidimų turėti ginklą skaičius išaugo daugiau nei keturis kartus, praneša svetainė „Notes from Poland“. Praėjusiais metais buvo išduota rekordiškai daug – net 43,4 tūkst. leidimų, o visas išduotų leidimų skaičius pasiekė 367 tūkst. Be to, skaičiuojama, kad civilių rankose yra apie milijoną šaunamųjų ginklų, praneša DGP. 2022 m. buvo išduota 34,4 tūkst.

Rusai smogė Slovjanskui Donecko srityje, žuvo du žmonės, skelbia „Ukrainska Pravda“. Dar septyni sužeisti. Informaciją apie tai patvirtino Donecko srities administracijos vadovas Vadimas Filaškinas. „Dėl šiandienos oro smūgių Slovjanskui žuvo 2 žmonės, 7 buvo sužeisti“, – sako jis. Žuvo moteris ir jos 11-metė dukra. Tarp sužeistųjų yra 7-metė mergaitė. Tikslaus aukų skaičiaus ir turtui padarytos žalos dydžio duomenys dar nustatomi.

Pasak premjerės Ingos Ruginienės, Lietuva tikisi, kad jos sąjungininkės Europoje bus pasiruošusios tam atvejui, jeigu nebegalėtų pasikliauti JAV kariuomene, siekdama apsiginti nuo Rusijos, praneša „Politico“. „Mums reikia Europos šalių ginkluotųjų pajėgų ir JAV karių“, – duodama interviu „Axel Springer Global Reporters Network“ kalbėjo I. Ruginienė, kurią cituoja „Politico“. „Tačiau niekada negali žinoti, kas gali nutikti.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį gynė žiemos olimpinių žaidynių dalyvio teisę dėvėti šalmą, ant kurio pavaizduoti per Rusijos karą Ukrainoje žuvę sportininkai. Skeletono lenktynininkas Vladyslavas Heraskevyčius treniruočių Kortinoje metu dėvėjo šalmą ir planavo su juo rungtyniauti, taip siekdamas palaikyti tarptautinį spaudimą Rusijai dėl beveik ketverių metų invazijos.

Europos lyderiai nesugebėjo suvokti savo silpnumo ir tai tragiškai sustiprino Rusiją, sako „The Telegraph“ analitikas Wolfgangas Munchau. Naujausiame savo komentare jis įvardijo, kur vertindami karo Ukrainoje eigą suklydo Vakarai ir kaip turėtų atrodyti tikėtina karo Ukrainoje pabaiga. Pirmadienį paskelbtame komentare analitikas pirmiausia sako, kad Keiras Starmeris, Emmanuelis Macronas ir Friedrichas Merzas padarė rimtą klaidą, nes nesutiko pripažinti, kad geopolitinis centras pasislinko.

Rusijos užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gruško pareiškė, kad į galimą susitarimą karui Ukrainoje užbaigti turi būti įtrauktos saugumo garantijos Maskvai, nes be jų bet koks susitarimas esą nebūtų neįmanomas, antradienį pranešė „Kyiv Independent“. „Mes pripažįstame, kad sutarimo dėl taikos Ukrainoje atveju turi būti atsižvelgta į Ukrainos saugumo interesus, tačiau, žinoma, svarbiausi yra Rusijos saugumo interesai“, – vasario 10 d. Rusijos žiniasklaidai sakė A. Gruško, kurį cituoja „Ky...

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad taikos susitarimas su Ukraina dar yra toli, skelbia „Sky news“. Anot jo, iki taikos susitarimo tarp Maskvos ir Kyjivo pasiekimo dar toli. S. Lavrovas pripažino, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas paveikė Ukrainą ir Europą, jis pareiškė, kad nėra priežasties „entuziastingai vertinti“ situaciją.

Rusijos pajėgos smogė energetikos objektui Odesos srityje, trys bendruomenių gyvenvietes iš dalies liko be elektros, „Telegram“ kanale pranešė Odesos srities administracijos vadovas Olehas Kiperis.  „Per naktį priešas surengė dar vieną cinišką smūgį Odesos srities energetikos infrastruktūrai. Pietinėje regiono dalyje padaryta žala energetikos objektui, kilo gaisras. Taip pat buvo apgadintas administracinis pastatas. Kol kas informacijos apie aukas nėra“, – sakė jis.

Popiežius Leonas XIV išsiuntė į Ukrainą 80 elektros generatorių ir vaistų žmonėms, kenčiantiems nuo karo ir šalčio padarinių, pranešė „Vatikano žinios“. Popiežius atsiliepė į daugybės pasaulio vyskupų, žinančių apie žmonių kančias dėl karo padarinių ir sunkumų, kuriuos sukėlė stingdantis šaltis tyčia naikinant energetikos infrastruktūrą, raginimus.  Pagalba, išvykusi iš Šv.

Čečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas pakomentavo pranešimus apie tai, kad jo sūnus pateko į avariją ir buvo kritinės būklės, skelbia „RBC Ukraine“. Jis šiuos pranešimus pavadino suklastota informacija ir dirbtinio intelekto produktu. Kadyrovas pasisakė apie sūnaus avariją R. Kadyrovas pareiškė, kad dirbtinio intelekto pagalba „galima apgauti bet kurį žmogų“. „Šalyje įvyko 128 tūkstančiai avarijų, žuvo 13 009 žmonių, bet niekam tai nerūpi, niekas apie tai nekalba.

JAV perduos dvi pagrindines NATO vadavietes Neapolyje (Italijoje) ir Norfolke (Virdžinijoje) europiečių karininkams, skelbia „Reuters“. Apie tai agentūrai pranešė karinis šaltinis. „Šis žingsnis atitinka JAV prezidento Donaldo Trumpo reikalavimus, kad Europos šalys prisiimtų didesnę atsakomybę už savo saugumą“, – pastebi agentūra. Kas žinoma apie NATO vadaviečių rokiruotę? Europos karininkai perims NATO Jungtinių pajėgų vadavietę Neapolyje ir Jungtinių pajėgų vadavietę Norfolke.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas sukritikavo JAV prezidento Donaldo Trumpo administraciją, skelbia „New York Post“. S. Lavrovas ėmė skųstis, kad Vašingtonas per Aliaskos viršūnių susitikimą kalbėjo apie bendradarbiavimą, bet vietoj to pradėjo ekonominį karą prieš Maskvą. S. Lavrovas skundėsi, kad JAV toliau vykdo „antirusišką politiką“, nepaisydama viešų pareiškimų apie galimą santykių atšilimą po D. Trumpo susitikimo su Vladimiru Putinu Ankoridže.

Dokumentai dėl saugumo garantijų Ukrainai yra parengti, tačiau prieš juos pasirašant dar reikia išspręsti vieną klausimą. Tai per nuotolinį susirinkimą pareiškė nuolatinis JAV atstovas prie NATO Matthew Whitakeris, praneša „Ukrinform“....

Jungtinę Karalystę purto skandalas, skamba raginimai premjerui Keirui Starmeriui trauktis. Kaip skelbia „Sky news“, Dauningo gatvė nurodė, kad K. Starmeris neketina trauktis. Sekmadienį atsistatydino premjero personalo vadovas Morganas McSweeney, o pirmadienio rytą – vyriausybės komunikacijos direktorius Timas Allanas. Raginimai trauktis skamba ir K. Starmeriui.

Aiškėja dar daugiau naujų detalių apie 9-erių lietuvės L. V. nužudymą Anglijoje. Dėl mergaitės nužudymo kaltu pripažintas 26-erių lietuvis D. S. Mergaitę jis nužudė kai ji žaidė gatvėje prie mamos darbovietės. Moteris papasakojo, kaip viskas vyko. Mergaitė kraupiai nužudyta 2022 m. liepos 28 d. Linkolnšyre. Vyras prisipažįsta nužudęs mergaitę, tačiau prašė sumažinti atsakomybę dėl savo psichinės būklės. Teismas jį pripažino kaltu.