Ugnė Paulauskaitė

Vladimiro Putino karas prieš Ukrainą yra „triguba Rusijos nesėkmė“, antradienį, minint ketvirtąsias Rusijos invazijos į Vakarų remiamą šalį metines, pareiškė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. „Šis karas yra triguba Rusijos nesėkmė: karinė, ekonominė ir strateginė“, – rašė jis platformoje „X“. „Vieną dieną rusai supras jų vardu įvykdyto nusikaltimo dydį, pasiteisinimų beprasmiškumą ir pražūtingus ilgalaikius padarinius jų šaliai, – teigiama E. Macrono įraše.

Vienoje iš Dnipro miesto policijos nuovadų nugriaudėjęs sprogimas buvo priskirtas teroro aktams. Apie tai platformoje „Telegram“ pranešė generalinės prokuratūros kanceliarija. Dnipre nugriaudėjo sprogimas Vasario 23 d. apie 20.50 val. vienoje iš Dnipro policijos nuovadų sprogo savadarbis sprogstamasis užtaisas. Apie nukentėjusiuosius nepranešama. Per sprogimą išdužo langai, buvo apgadintas administracinis pastatas ir netoliese stovėjęs automobilis.

Antradienį sueina lygiai ketveri metai nuo dienos, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. 2022 m. vasario 24 d. ankstų rytą Rusijos pajėgos pradėjo ėmė veržtis į Ukrainą iš šiaurės, pietų ir rytų. „Sky news“ pateikia chronologiją, kaip atrodė pirmoji Rusijos karo prieš Ukrainą diena. Pirmiausia rusai atakavo svarbiausius karinius infrastruktūros objektus – oro uostus ir radarų bazes, o tada su sausumos ir oro pajėgos žengė į priekį keliose vietose.

Moterys, pabėgusios nuo karo Ukrainoje, Europos Sąjungoje patiria didelio masto fizinį, seksualinį ir psichologinį smurtą, antradienį pranešė ES žmogaus teisių agentūra, ragindama užtikrinti geresnę jų apsaugą. Nuo tada, kai prieš ketverius metus Rusija užpuolė Ukrainą, šalį paliko apie 2,5 milijono moterų ir merginų, gavusių laikiną prieglobstį valstybėse narėse, tačiau daugelis iš jų susiduria su sunkumais, teigiama ES Pagrindinių teisių agentūros (PTA) ataskaitoje.

Per ketverius plataus masto Rusijos karo su Ukraina metus rusų okupantų pajėgos nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. vasario 24 d. prarado maždaug 1 261 420 karių, iš kurių 920 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą. Apie tai socialinių tinklų platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis parodė bunkerį, kuriame leido pirmąsias karo dienas. Savo kreipiesi į ukrainiečius antradienį, per karo 4-ąsias metines, jis nurodė, kad būtent iš šio bunkerio surengė pirmuosius pokalbius su pasaulio lyderiais karo pradžioje. „Būtent čia kalbėjausi su prezidentu Bidenu. Būtent čia išgirdau, kad yra grėsmė, kad reikia skubiai palikti Ukrainą, kad esame pasiruošę padėti.

Rusija ir toliau reikalaus, kad Ukraina atiduotų Donbasą, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, skelbia UNIAN. Anot jo, nepaisant visų pastarųjų pareiškimų apie pažangą derybose, Rusija neketina sušvelninti savo pozicijos dėl pagrindinio reikalavimo – teritorinio klausimo. Zelenskis: Donbasas nebūtinai bus taškas „Rusija nori Donbaso ir taškas. Nors tai nebūtinai taškas. Jie turi savo poziciją šiuo klausimu, bet jei jiems duosi pirštą, jie nukąs visą ranką.

Per naktinius Rusijos dronų smūgius Zaporižios mieste Pietryčių Ukrainoje buvo sužeisti penki žmonės, įskaitant vaiką, antradienį pranešė pareigūnai. Ukraina antradienį mini ketvirtąsias Rusijos plataus masto invazijos metines, nematant pabaigos kruviniausiam konfliktui Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba (DSNS) nurodė, kad vėlų pirmadienio vakarą įvykdytos atakos buvo nukreiptos į įvairias vietas visame srities centre.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir Tarybos pirmininkas António Costa antradienį turėtų atvykti į Kijevą, kur Ukraina minės ketvirtąsias plataus masto Rusijos invazijos metines. Abu ES vadovai kartu su keletu Europos šalių lyderių dalyvaus atminimo ceremonijoje ir pareikš solidarumą su Ukraina. Jie taip pat planuoja aplankyti vietoves, kurios buvo apgadintos per Rusijos antskrydžių kampaniją, nukreiptą prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą.

Rusijos karui prieš Ukrainą persiritus į penktuosius metus ir svarstant, ar jau šiemet gali būti pasiekta taika, signatarai Albinas Januška ir Petras Vaitiekūnas įžvelgia kelis galimus scenarijus. A. Januškos nuomone, galimos priverstinės paliaubos arba tolesnis karas. P. Vaitiekūnas pažymi, kad gali būti, jog Ukrainoje karas baigsis, bet tada Rusija savo agresiją nukreips į kitą šalį ar regioną.

Rusija 2022 m. vasario 24 d. pradėjo visapusišką invaziją į Ukrainą ir sukėlė kruviniausią ginkluotą konfliktą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Minint jau ketvirtąsias invazijos metines, naujienų agentūra AFP apžvelgia karo padėtį ir kai kuriuos padarinius abiem šalims. Sugriovimai Ukrainoje Karo veiksmai Ukrainoje sukėlė didžiulius sugriovimus. Dėl mūšių griuvėsiais virto ištisi Rytų ir Pietų Ukrainos miestai, tarp jų – Bachmutas, Toreckas ir Vovčanskas.

Antradienį sueina lygiai ketveri metai nuo dienos, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Rusija 2022-ųjų vasario 24-ąją užpuolė Ukrainą. Rusija savo kruviną agresiją Ukrainoje atsisako vadinti tikruoju vardu ir nuo pat karo pradžios teigia, kad vykdo „specialiąją karinę operaciją“, kurios tikslas, be kita ko, yra „denacifikuoti“ ir „demilitarizuoti“ Ukrainą.

Antradienį ryte šalia policijos patrulinio automobilio Maskvos centre sprogus sprogstamajam užtaisui vienas pareigūnas žuvo, dar du buvo sužeisti, pranešė Rusijos vidaus reikalų ministerija. Sprogimas įvyko apie 12.05 val. (pirmadienį 21.05 val. Grinvičo laiku) Saviolovsko geležinkelio stoties aikštėje, nurodoma platformoje „Telegram“ paskelbtame ministerijos pranešime.

Taikos susitarimui, kuris užbaigtų karą Ukrainoje, labiausiai trukdo būtent Rusijos vadovas Vladimiras Putinas. Tokį pareiškimą per ketvirtąsias plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą metines padarė Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris, rašo UNIAN.

Ukraina neturėtų perleisti Rusijai jokios savo teritorijos dalies, o Europos Sąjunga (ES) turi sudaryti sąlygas kuo greitesnei Ukrainos integracijai į ES, interviu „Ukrinform“ sakė buvęs Lenkijos prezidentas Lechas Walęsa. Jis pabrėžė, kad Ukraina neprivalo atiduoti nė vieno milimetro savo žemės. Buvęs Lenkijos prezidentas: Ukraina nieko neturi atiduoti „Ukraina sunkiai išgyvena, kenčia, bet negali atsitraukti; ji nieko neturi atiduoti Rusijai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad įsivaizduotų Ukrainą ir laisvą Baltarusiją Europos Sąjungoje (ES). Apie tai jis kalbėjo interviu „Zerkalo“ metu. „Manau, kad geriausia būtų tapti Europos Sąjungos narėmis. Nežinau, ar Baltarusijos žmonės tai palaikytų, bet geopolitiniu ir nepriklausomybės požiūriu, mano nuomone, tai būtų teisingas sprendimas. Ekonominiu požiūriu... Esu įsitikinęs, kad Baltarusijos žmonės yra protingi.

Lvivo ligoninėse tebegydomi 12 žmonių, nukentėjusių per vasario 22 d. teroristinį išpuolį. Trys iš jų gydomi intensyviosios terapijos skyriuje, jų būklė lieka kritinė, praneša „Ukrinform“. „Vasario 23 d. ryto duomenimis, 12 pacientų, kurie buvo sužeisti per vasario 22-osios naktį Lvive įvykdytą teroristinį išpuolį, tebėra Pirmosios teritorinės medicinos asociacijos ligoninėse. Trys sunkiausiai sužeisti pacientai yra Šv. Panteleimono ligoninės intensyviosios terapijos skyriuje.

Ketvirtųjų Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą metinių išvakarėse Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas savo kalboje pasmerkė Vladimiro Putino valdomos Rusijos „absoliutų barbariškumą“. „Ši šalis, vadovaujama šio lyderio, šiuo metu yra žemiausiame absoliutaus barbariškumo taške, ir niekam neturėtų kilti jokių abejonių, su kokiu režimu ir barbariškumu iš Rusijos šiais laikais susiduriame“, – pirmadienį Berlyne kalbėjo Vokietijos kancleris.

Ukrainos prezidentas sureagavo į besikeičiančią JAV prezidento Donaldo Trumpo retoriką jo atžvilgiu. Apie tai V. Zelenskio buvo paklausta interviu BBC metu. Žurnalistas Jeremy Bowenas priminė, kad D. Trumpas yra V. Zelenskį ne kartą išplūdęs, o kartą netgi pavadinęs „diktatoriumi be rinkimų“. Išgirdęs klausimą V. Zelenskis nusijuokė. „Aš nesu diktatorius ir aš nepradėjau karo, štai ir viskas“, – atsakė jis.

Vyriausioji Europos Sąjungos (ES) diplomatė pareiškė nesitikinti, kad pirmadienį pavyks susitarti dėl naujų sankcijų Rusijai, Vengrijai pažadėjus jas blokuoti, kol Ukraina neatidarys jai svarbaus naftotiekio. 27 valstybių blokas siekia įvesti naują ekonominių sankcijų etapą Maskvai artėjant antradienį minimoms ketvirtosioms Kremliaus plataus masto invazijos metinėms.

ES užsienio reikalų ministrai pirmadienį susitinka Briuselyje, kad aptartų naują paskolą Kyjivui ir 20-ąjį sankcijų paketą, kurį rengiamasi pritaikyti Rusijai dėl karo Ukrainoje. Derybos vyks likus vienai dienai iki ketvirtųjų plataus masto Rusijos įsiveržimo metinių, kurios bus minimos vasario 24 d. Dėl 90 mlrd. eurų paskolos buvo sutarta gruodžio mėnesį, ją patvirtino ir Europos Parlamentas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis interviu AFP metu papasakojo apie savo kasdienybę karo metu, rašo „France 24“. Tai gana retas atvejis, kai V. Zelenskis įsileidžia į asmeninį gyvenimą. Zelenskis atskleidė, kaip atrodo jo kasdienybė karo metu Interviu metu jis pareiškė, kad karo metu nebegali eiti į kiną ar teatrą, kitas viešas vietas. „Aš neinu į parduotuves, per visus karo metus nė karto nebuvau kavinėje“, – sako jis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis interviu AFP metu pakomentavo savo asmeninio gyvenimo karo metu detales, skelbia „France 24“. Ukrainiečių lyderis pripažino neturintis dienų su šeima ir apgailestavo, kad negali su savo žmona ir vaikais praleisti daugiau laiko. Antradienį sueis lygiai ketveri metai nuo dienos, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. „Nėra tokio dalyko kaip šeimos diena su vaikais, kai mes kažkur išvykstame“, – sako V. Zelenskis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad sutikimas su Rusijos reikalavimais atiduoti žemes reikštų Ukrainos pozicijų susilpnėjimą ir žmonių palikimą valiai. Apie tai jis kalbėjo savo naujausiame interviu BBC. Interviu buvo paskelbtas sekmadienį. Ukrainos lyderis pridūrė, kad Ukraina ne tik nepralaimės, bet ir laimės karą.

Europos Sąjunga (ES) praranda kantrybę dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo, skelbia „Politico“. Kantrybės taurė perpildyta po naujų žaidimų muitais. ES spaudžia Vašingtoną pasiaiškinti, kaip JAV elgsis po to, kai valstijų Aukščiausiasis Teismas panaikino D. Trumpo nustatytus pasaulinius muitus.

Naktį iš sekmadienio į pirmadienį keliuose Rusijos miestuose ir Kryme buvo girdimi sprogimai, skelbia ukrainiečių portalas „Kanal 24“. Sunku buvo Belgorodo gyventojams – regionas patyrė elektros ir vandens tiekimo sutrikimų; taip pat Tatarstanui, kur užsiliepsnojo naftos perdirbimo gamyklos pastatas. Apie tai, anot portalo, praneša „Telegram“ kanalas „Exilenova+“. Rusijoje naktį griaudėjo sprogimai Naktį Belgorodo srityje nugriaudėjo serija galingų sprogimų.

Rusijos dronų ir raketų atakos Ukrainoje praėjusią naktį pražudė mažiausiai tris ir sužeidė dar kelis žmones, pirmadienį pranešė regionų pareigūnai. Du žmonės žuvo, kai dronai smogė Odesos sričiai, sakė regiono gubernatorius Olehas Kiperis. Pasak jo, dar trys žmonės buvo sužeisti. Zaporižioje per dronų ataką prieš pramoninius objektus žuvo 33 metų vyras, o dar vienas vyras buvo sužeistas, paskelbė regiono vadovas Ivanas Fedorovas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėjo, kad rusai rengiasi naujiems teroristiniams išpuoliams, rašo UNIAN. V. Zelenskis kartu paragino stiprinti žmonių apsaugą Ukrainoje. „Reikia daugiau aktyvumo ir didesnio bendruomenių, vietos vadovų, vyriausybinių institucijų, visų įsitraukimo, kad visais lygiais būtų sumažintos Rusijos galimybės organizuoti teroro aktus ir diversijas Ukrainos užnugaryje.

Rusijos pajėgos laikinai okupuotame Luhanske surengė dronų lenktynių čempionatą, kurio tikslas – parengti vaikus ir jaunimą karui. Apie tai platformoje „Telegram“ pranešė Luhansko srities karinės administracijos vadovas Oleksijus Charčenko. „Vadinamojoje LLR vaikai ir jaunimas iš anksto rengiami karui. Šiuo metu ieškoma kandidatų į LLR dronų valdymo komandą.

Pietų Korėja pareiškė protestą Rusijai, kurios ambasada Seule iškėlė milžinišką transparantą su užrašu „Pergalė bus mūsų“, omenyje aiškiai turėdama karo Ukrainoje metines. Pietų Korėja pasisako prieš plataus masto Maskvos invaziją į Ukrainą ir kareivių verbavimą iš Šiaurės Korėjos, su kuria Seulas formaliai tebekariauja.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas sekmadienį pareiškė, kad šalies branduolinių pajėgų plėtra dabar, pasibaigus paskutinei likusiai branduolinei sutarčiai su JAV, yra „absoliutus prioritetas“. „Branduolinės triados, kuri garantuoja Rusijos saugumą ir užtikrina veiksmingą strateginį atgrasymą bei jėgų pusiausvyrą pasaulyje, plėtra išlieka absoliutus prioritetas“, – vaizdo pranešime teigė V. Putinas.

Ukrainoje įvyko jau antras teroro aktas per vieną vakarą. Dnipre pasigirdo sprogimas policijos administracijos pastate, praneša „Telegram“ kanalas UNIAN.

Kalendorius sako, kad šeštadienis yra tarptautinė gimtosios kalbos diena – kasmet vasario 21 d. minima diena, skirta atkreipti dėmesį į kalbų ir kultūrų įvairovę ir skatinti daugiakalbystę. Pirmą kartą apie šią dieną UNESCO paskelbė 1999 m. lapkričio 17 d. o 2002 m. ją oficialiai pripažino Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja, priimdama JT rezoliuciją.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad jo šalis nepralaimi karo su Rusija, per naują kontrpuolimą užėmė šimtus kvadratinių kilometrų ir kad po bet kokio ugnies nutraukimo Europos pajėgos turėtų būti dislokuotos tiesiai prie fronto linijos. Ukrainos lyderis išskirtinį interviu naujienų agentūrai AFP davė prieš ketvirtąsias Rusijos invazijos metines, kai karo baigtis arba bet kokio susitarimo dėl mūšių pabaigos forma vis dar yra neaiški.

Statybininkai penktadienį užbaigė didžiausią Barselonos Šv. Šeimynos bazilikos bokštą, uždėję paskutinę dalį ir pasiekę 172,5 metro aukštį, o tai ją pavertė aukščiausia bažnyčia pasaulyje. Tačiau visos Šv. Šeimynos bazilikos statybos turėtų būti baigtos maždaug po dešimtmečio.

Į Japonijos zoologijos sodą penktadienį plūdo dešimtys gerbėjų, norėdami išvysti interneto sensacija tapusį makakos jauniklį, kurį motina paliko praėjus nedaug laiko po gimimo. Šešių mėnesių amžiaus beždžionėlė vardu Punchas (Pančas) tapo tikra interneto sensacija, socialiniame tinkle „X“ plačiai pasklidus vaizdo įrašams, kuriuose matomas į zoologijos sodo prižiūrėtojus įsikibęs mažylis, paskui save tempiantis pliušinį orangutangą.

Čekijos paralimpinis komitetas penktadienį pranešė, kad Čekijos sportininkai prisijungs prie Ukrainos, dėl Rusijos ir Baltarusijos sportininkų dalyvavimo boikotuodami paralimpinių žaidynių atidarymo ceremoniją. Ukrainos komanda, kurios šalis nuo 2022 metų vasario mėnesio kovoja su plataus masto Rusijos invazija, ketvirtadienio vakarą paskelbė boikotuosianti kovo 6 dieną Veronoje vyksiančią ceremoniją.

Kanada atnaujino gaires, skirtas seniesiems vietos gyventojams, per sieną vykstantiems į Jungtines Valstijas, ir dabar rekomenduoja jiems keliaujant turėti pasą – tai yra reikšmingas nukrypimas nuo nusistovėjusios praktikos. Daugeliui Kanadoje gyvenančių senųjų čiabuvių ir pirmųjų tautų atstovų JAV ir Kanados siena tėra sutartinė linija, dalijanti atskirų tautų, pavyzdžiui, odžibvių ir mohaukų, teritoriją.

Jungtinės Karalystės (JK) teismas antradienį atmetė masonų pateiktą teisinį ieškinį prieš naują Londono policijos politiką, reikalaujančią pareigūnų deklaruoti narystę šioje istoriškai slaptoje draugijoje.

Lenkija bendradarbiaus su keliomis Europos valstybėmis kurdama nebrangias oro gynybos sistemas ir smogiamuosius dronus. Apie tai penktadienį paskelbė šalies gynybos ministras, praneša „TVP World“. Krokuvoje penktadienį vyko vadinamųjų E5 valstybių gynybos ministrų susitikimas. E5 grupę sudaro Vokietija, Prancūzija, Lenkija, Italija ir Jungtinė Karalystė. Šių šalių gynybos ministrai aptarė Europos saugumo reikalus, tolesnę paramą Ukrainai ir Rusijos karą prieš Ukrainą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas nuo kovo 31 dienos iki balandžio 2-osios lankysis Kinijoje, naujienų agentūrai AFP penktadienį patvirtino Baltųjų rūmų pareigūnas. Vasario 4-ąją respublikonų lyderis pareiškė, kad Vašingtono ir Pekino santykiai yra itin geri. Šis jo komentaras nuskambėjo po to, kai Pekino valstybinė žiniasklaida pranešė, kad Kinijos lyderis Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) telefonu kalbėjosi su D. Trumpu.

Kalifornijos gubernatorius Gavinas Newsomas penktadienį paragino išrašyti pinigų grąžinimo čekius amerikiečių šeimoms ir verslams po to, kai JAV Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad prezidento Donaldo Trumpo pasauliniai muitų tarifai yra neteisėti. G. Newsomas, kuris, kaip manoma, bus Demokratų partijos kandidatas į prezidentus, teigė, kad pinigai, kuriuos atnešė D. Trumpo įvesti muitai, buvo ištraukti iš JAV rinkėjų kišenės, todėl turi būti grąžinti.

Austrijos valdžios institucijos pranešė, kad penktadienį sniego lavinos šioje šalyje pražudė dar tris slidininkus, papildydamos šią žiemą įvykusių mirtinų nelaimių sąrašą. Du žuvusieji buvo rasti po lavinos Austrijos vakaruose esančiame Sankt Antono slidinėjimo kurorte. Lavinos nuneštieji buvo ištraukti iš po sniego, bet jų išgelbėti nepavyko, sakė policijos atstovas. Dar trys žmonės buvo sužeisti. Valdžios institucijos jokių duomenų apie aukų tapatybę, amžių ar pilietybę kol kas nepateikė.

Italijoje žuvo 17-metis paauglys, kurį partrenkė traukinys, kai netoli bėgių užsidėjęs ausines klausėsi muzikos. Pasak geležinkelio policijos, iš Tuniso kilęs jaunuolis vaikštinėjo netoli bėgių ir, matyt, neišgirdo artėjančio traukinio. Smūgis buvo mirtinas. Dėl avarijos keletui valandų buvo nutrauktas geležinkelių eismas, kuris neseniai buvo vėl atnaujintas.

ES penktadienį pranešė studijuojanti JAV Aukščiausiojo Teismo sprendimą, kuriame nustatyta, kad prezidentas Donaldas Trumpas viršijo savo įgaliojimus įvesdamas daugybę muitų, pakenkusių pasaulinei prekybai. „Mes atkreipėme dėmesį į sprendimą... ir atidžiai jį analizuojame“, – sakė ES prekybos atstovas Olofas Gillas. „Palaikome glaudžius ryšius su JAV administracija, nes norime išsiaiškinti, kokių veiksmų jie ketina imtis reaguodami į šį sprendimą, – pridūrė jis.

Sprendimas leisti Rusijai ir Baltarusijai dalyvauti artėjančiose Milano-Kortinos žiemos paralimpinėse žaidynėse buvo priimtas po „demokratinio balsavimo“, kurį surengė Tarptautinio paralimpinio komiteto nariai, penktadienį naujienų agentūrai AFP pranešė TPK atstovas.

Penktadienį Austrijoje siautusi galinga pūga sukėlė elektros tiekimo sutrikimus, chaosą keliuose ir nusinešė dviejų žmonių gyvybes, pranešė pareigūnai. Vieną iš žuvusiųjų – 53-ejų metų vyriškį – mirtinai prispaudė sniego valytuvas, nukritęs nuo laiptų gyvenamųjų namų komplekse šiauriniame Linco mieste, pranešė policija. Vakarų Tirolio regione sniego lavina nusinešė slidininką iš Vokietijos, pranešė policija, kurios paskelbtą informaciją cituoja naujienų agentūra APA.

Buvo įsilaužta į Viešųjų pirkimų tarnybos darbuotojos paskyrą, rašoma tarnybos pranešime žiniasklaidai. „Jei 2026 02 20 (penktadienį) tarp 15:33 val. ir 16:05 val. gavote el. laišką Tarnybos darbuotojos vardu, iš el. pašto [email protected], prašome jokiu būdu laiško neatidarinėti, o iš karto jį ištrinti“, – rašoma pranešime.

Rusija planuoja pakeisti Maskvos Gulago muziejų nauja ekspozicija, pasakojančia apie nacių nusikaltimus prieš Sovietų Sąjungą Antrojo pasaulinio karo metu, penktadienį pranešė oficialūs asmenys. Tai kol kas naujausias žingsnis, skirtas kovoti su institucijomis, vaizduojančias sovietmečio represijas.