Ugnė Paulauskaitė

Vilniečiai netveria pykčiu. Per karantiną dėl saugumo Vilniaus viešajame transporte buvo nuspręsta laikinai atsisakyti popierinių bilietų. Juos anksčiau buvo galima nusipirkti iš vairuotojo, tačiau dabar ten pasitinka ryški juosta su įspėjimu, kad bilieto nusipirkti negalima. „Keleivių dėmesiui! Vairuotojai neparduoda vienkartinių popierinių bilietų“, – rašoma viešajame transporte pakabintame pranešime.

Eilės „Regitroje“ – tikras galvos skausmas būsimiesiems vairuotojams. Kai kur egzaminų gali tekti laukti mėnesį ir daugiau. Todėl atsiranda gudruolių, kurie siūlo egzamino datą paankstinti. Tiesa, už tai teks sumokėti bent 15 eurų. „Regitra“ įspėja būsimuosius vairuotojus nepakliūti ant kabliuko ir savo asmens duomenų trečiosioms šalims neatskleisti, mat jokio stebuklo šie asmenys pažadėti negali. Egzaminai „Regitroje“ dažnam kelia didžiulį stresą.

Alytuje stiprinamos policijos pajėgos, praneša Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas. Alytaus rajono gyventojai dar šią savaitę skundėsi dėl be pranešimo gyvenvietės centre apgyvendintų migrantų. Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas šeštadienį pranešė, kad Alytuje stiprinamos policijos pajėgos. „Pastarosiomis savaitėmis Lietuvos – Baltarusijos sieną kerta didelis srautas nelegalių migrantų, norinčių patekti į Europą.

Lietuvą užklupę rekordiniai karščiai kelia nepatogumų lauke ar kai kuriose transporto priemonėse dirbantiems žmonėms. Dalis įmonių dėl karščio pakoregavo darbo grafikus, tačiau kai kurie darbuotojai skundžiasi iš viso net negaunantys jokių pertraukų atvėsti. Pasak darbuotojų atstovų, kartais pasitaiko ir tokių atvejų, kai dėl karščio dirbantys žmonės tiesiog ima alpti. Lietuvoje pastarąsias savaites kepina rekordinis karštis.

Ketvirtadienį Lietuvoje lankėsi Ispanijos ministras pirmininkas. Šiauliuose jis susitiko su prezidentu Gitanu Nausėda. Pasak prezidento, vienas svarbiausių klausimų, aptartų susitikimo metu – migrantai. G. Nausėda mano, kad Lietuva turi kalbėtis su migrantų kilmės šalimis ir atlikti anksčiau nepadarytus namų darbus – stiprinti sienos kontrolę.

Antradienį sostinę nusiaubus beveik katastrofinei liūčiai, dalis gyventojų patyrė nemenkų nuostolių. Kam užlietos namų patalpos, kam pelkėje paskendo automobilis – ko tik nebuvo. Draudimo bendrovės po liūties sako jau dabar sulaukusios kelių šimtų gyventojų kreipimųsi ir pataria, kaip elgtis, jei jūsų automobilis ar namai buvo užlieti. Antradienį Vilnių nusiaubė neeilinė liūtis. Prilijo tiek, kad balose skendo automobiliai, o kanalizacijos šuliniai kai kur virto fontanais.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad per Baltarusiją į Lietuvą patenkantiems nelegaliems migrantams yra meluojama. Jie esą įvairiais pažadais yra įtikinami parduoti savo turtą ir palikti savo namus. Dėl migrantų grąžinimo Lietuva jau tariasi su užsienio valstybėmis, čia ypatingai pagelbėti gali Turkija. Trečiadienį vakare užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis surengė spaudos konferenciją.

Nelegalių migrantų srautui nemažėjant, Vyriausybė pagalbos kreipėsi į savivaldybes. Alytaus rajone esančiame kaime viename apleistame pastate buvo apgyvendinti daugiau nei šimtas migrantų. Vietiniai sako, kad migrantai čia buvo atvežti naktį ir nieko neįspėjus, o aplink gyvenantys žmonės apie naujus kaimynus sužinojo tik ryte.

Panašu, kad prezidentūros iškeltas tikslas iki liepos vidurio nuo COVID-19 paskiepyti bent 70 proc. šalies gyventojų liks neišpildytas. Kad pasiektume šį tikslą, reikėtų paskiepyti dar beveik trečdalį šalies gyventojų, tačiau ne visi vakcinos nori. Savivaldybių vadovai jau griebiasi už galvų.

Dar pavasarį prezidentūra iškėlė tikslą iki vasaros vidurio paskiepyti 70 proc. gyventojų. Šiuo metu šią ribą yra pasiekusi vienintelė savivaldybė šalyje – Neringa. Ten bent viena vakcinos nuo COVID-19 doze yra paskiepyti daugiau nei 80 proc. gyventojų. Tačiau, pavyzdžiui, Šalčininkuose gyventojų suvakcinuota kone tris kartus mažiau. Savivaldybių atstovai vieno paaiškinimo tam neranda. Vakcinavimo nuo COVID-19 apimtys Neringoje ir Šalčininkuose skiriasi kone tris kartus.

Nuo liepos 1-osios pasibaigęs karantinas kai kuriems verslininkams įnešė daugiau streso nei laisvių. Karantinui pasibaigus liko galioti kai kurie ribojimai. Maitinimo įstaigų atstovai sako nesuprantantys jiems kraunamų nurodymų, o Vyriausybės komunikacija esą yra tokia prasta, kad ja jau atsibodo stebėtis. Nuo liepos 1 d. šalyje baigė galioti karantinas, tačiau tam tikri ribojimai liko. Tarp jų ir reikalavimai maitinimo įstaigoms. Čia tarp žmonių turės būti užtikrinamas 2 m. atstumas.

Lietuvoje viešinti Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen pabrėžė, kad nelegalūs migrantai iš Baltarusijos nėra tik Lietuvos problema. EK pirmininkė žadėjo, kad Europa nepaliks Lietuvos ir svarsto finansinę paramą. Penktadienį Lietuvoje vieši EK pirmininkė U. von der Leyen. Čia ji susitiko su prezidentu Gitanu Nausėda ir premjere Ingrida Šimonyte. Susitikimo metu daug dėmesio skirta ir nelegalių migrantų iš Baltarusijos problemai aptarti.

Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen sako, kad nauja Delta atmaina, dar kitaip vadinama indiškąja atmaina, kelia nerimą Europos Sąjungai (ES). EK pirmininkė pabrėžė, kad kovoje prieš koronavirusą svarbu skiepytis ir paragino gyventojus tai padaryti. Penktadienį EK pirmininkė U. von der Leyen vieši Lietuvoje. Čia susitiko su prezidentu Gitanu Nausėda ir premjere Ingrida Šimonyte. Po susitikimo surengta spaudos konferencija.

Šį savaitgalį pajūryje, panašu, bus sausakimša. Be to, kad laukia karštis, pajūryje vyks ir daugybė renginių. Jau ketvirtadienį matyti, kad viešbučiuose liko vos vienas kitas laisvas kambarys, o kurortų atstovai įspėja poilsiautojus – jei norite savaitgalį atvykti į pajūrį, jau dabar ieškokite vietos. Šventinį savaitgalį gyventojai planuoja plūsti į pajūrį. Kai kur pajūryje jau ketvirtadienį buvo sunku rasti vietą pernakvoti, kitur yra likę kone patys brangiausi kambariai.

Liepą Klaipėdoje vyks tradicinė Jūros šventė. Tačiau nuo liepos 1-osios atšaukus karantiną dalis ribojimų renginiams išliko, tad jų turėtų būti laikomasi ir Jūros šventės metu. Ribojimai, kaip sako Klaipėdos miesto savivaldybė ir šventės organizatoriai, šventę daro nebeįmanoma. Todėl Klaipėda kreipiasi į Vyriausybę prašydama ribojimus šventėms atlaisvinti. Nuo liepos 1-osios Lietuvoje baigia galioti karantinas, tačiau tam tikri reikalavimai net ir po jo išlieka.

Planuojama, kad į pajūrį šį šventinį savaitgalį suplūs minios poilsiautojų. Tai reiškia daugiau darbo policijos pareigūnams. Policija neslepia vasarą dirbanti itin intensyviai ir praneša, kad ateinantį savaitgalį aktyviau tikrins vairuotojų blaivumą, taip pat įspėja laikytis po karantino likusių galioti ribojimų. Tarptautinėje apgyvendinimo paslaugų užsakymo internetu svetainėje booking.com matyti, kad savaitgalį į pajūrį turėtų suplūsti minios gyventojų.

Liepos 1-ąją Lietuvoje baigiasi daugiau nei pusmetį trukęs karantinas. Tačiau kai kurie saugumo reikalavimai ir toliau išlieka. Ir toliau tam tikrose vietose turėsime dėvėti kaukes, išlieka apribojimai renginiams. Vis dėlto savivaldybių merai sako, kad kai kurie ribojimai jau yra taip išsisėmę, kad jų žmonės jau seniai nebepaiso, o ribojimų egzistavimas žmones tik demotyvuoja. Vienas iš ir po karantino išliekančių ribojimų – kaukės.

Šeštadienį Smiltynėje nuskendo gelbėtojų perspėjimų neiti maudytis nepaisiusi šeima. Jūra pasiglemžė motinos ir sūnaus gyvybes. Kartu skendo ir mažametė tos pačios šeimos mergaitė, tačiau jai išsigelbėti pavyko. Aiškėja, kad šiuo metu įvykio sukrėsta mergaitė yra perduota tėvui. Šeštadienį visą šalį sukrėtė Smiltynėje nutikusi tragedija. Gelbėtojų perspėjimų nesimaudyti nepaisiusi šeima papuolė į jūros dugne susiformavusią duobę ir ėmė skęsti.

Sunkūs laikai pajūrio suvenyrų pardavėjams – pasaulyje vis dar siaučiant pandemijai Lietuvos pajūryje pasigendama užsienio turistų. Šie čia atvykę gintarą pirkdavo šimtais gramų ir suvenyrams negailėdavo net kelių šimtų eurų. Dabar situacija kitokia – pasižvalgyti į suvenyrus užsuka tik lietuviai, o ir tie patys kur kas taupesni. Mūsų tautiečiai, kaip sako suvenyrų pardavėjai, gintarui pinigų gaili.

Vyresni nei 80 m. amžiaus senjorai galimybę pasiskiepyti nuo Covid-19 gavo vieni pirmųjų šalyje. Vis dėlto šia proga iki šiol pasinaudojo tik pusė šiai amžiaus grupei priklausančių asmenų. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) sako, kad specialistai jau pradėjo lankyti senjorus namuose ir siūlyti jiems vakcinuotis namie, netrukus yra planuojama pasitelkti ir medikų pagalbą. Vakcinuotis nuo Covid-19 Lietuvoje galima jau maždaug pusę metų.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda atsisakė pasirašyti laišką, remiantį LGBTQ bendruomenę, nors prieš kelias dienas buvo išreikšta visai kitokia Lietuvos pozicija. Politologai sako, kad po tokio nesusipratimo kilęs visuomenės pyktis yra savaime suprantamas, todėl prezidentui linki imti galvoti apie komunikaciją bei nustoti žaisti katės ir palės žaidimą. Vengrija priėmė įstatymą, draudžiantį nepilnamečiams suteikti prieigą prie bet kokios medžiagos LGBTQ tema.

Į Lietuvą žengus tropiniams karščiams keliauti miestų viešuoju transportu pasidarė sunkiau. Autobusai ir troleibusai mieste stoja taip dažnai, kad atvėsinti oro viduje kondicionieriai nespėja, o atsidaryti langus keleiviams leidžiama ne visada. Keleiviai pasakoja viešojo transporto viduje kenčiantys karščius kaip pirtyje. Į portalo tv3.lt redakcijos žurnalistus kreipėsi du vilniečiai Lukas (vardas pakeistas – aut. past.) ir Viktorija.

Dar pernai metų gale aptikta indiškoji arba kitaip vadinama Delta koronaviruso atmaina kaip mat paplito pasaulyje. Spėjama, kad netrukus ši atmaina ims dominuoti ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Vis dėlto pastebima viena tendencija – ši atmaina kur kas aktyviau plinta tarp vaikų ir jaunų žmonių. Pasaulyje siaučia indiškoji Delta koronaviruso atmaina.

Dažnas nuo Covid-19 skiepytis nesutinkantis žmogus nepasitiki vakcinomis. Kai kas iš viso netiki vakcinų nauda, o kitiems kyla klausimas, ar galima pasitikėti taip greitai sukurtomis vakcinomis. Tokie klausimai pasiekia ir mokslininkų ausis. Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė atsako, kad greitai vakcinos buvo sukurtos todėl, nes buvo pasitelkti nauji jų kūrimo metodai. Tačiau skiepų efektyvumu abejoti nereikėtų.

Vasarą atšilus orui pastebimas stiprus sergamumo Covid-19 rodiklių sumažėjimas. Tačiau ir ekspertai, ir aukščiausi šalies vadovai skatina per daug neatsipalaiduoti bei toliau saugotis. Antraip viskas gali grįžti bumerangu ir rudenį galime susidurti su dar viena koronaviruso banga. Prezidentūra pirmadienį paskelbė, kad vasara yra kritinis metas, kai būtina pasirengti pandemijos valdymui rudenį.

Kiekvieną vasaros vakarą pagrindinę Palangos J. Basanavičiaus gatvę užlieja įvairios muzikos garsai. Vienur poilsiautojus šokdina kavinėse rengiami lietuvių scenos legendų kūriniai, kitur skamba įvairių improvizacijų melodijos, o kai kas tiesiog gatvėje groja gerai žinomus hitus. Savaitgaliais pasivaikščiojus J. Basanavičiaus gatvėje galima sutikti daugybę įvairių muzikantų ar šokėjų. Jie čia vasarą atvyksta palinksminti poilsiautojų ir užsidirbti.

Prezidentūros ir specialistų nuomone, mokyklos karantino metu buvo uždarytos per ilgai, o ugdymas iš nuotolinio tapo „nuostoliniu“. Pasak specialistų, vaikų ir paauglių emocinė būklė tapo tokia prasta, kad kai kurie jų dėl išgyvenimų ima justi net fizinius skausmus ar ėmė save žaloti. Prezidentas Gitanas Nausėda susitikęs su Sveikatos ekspertų taryba aptarė vakcinacijos spartinimą, vaikų emocinę sveikatą, jaunimo skiepijimą.

Birželis, kaip sako Vyriausybė, ko gero, bus paskutinis karantino mėnuo. Vis dėlto tam tikri apribojimai gali išlikti ir po jo. Ir toliau gali būti reikalaujama viduje dėvėti kaukes, laikytis atstumo ir galbūt reguliuoti žmonių srautus. Vis dėlto užkrečiamųjų ligų ekspertai dar pabrėžia, kad ir toliau svarbu stebėti, jog pavojingos viruso atmainos nepatektų į šalį o joms čia patekus, kokybiškai ir greitai jas suvaldyti.

Prezidento suburtos sveikatos ekspertų tarybos narys profesorius Mindaugas Stankūnas sako, kad nors šiuo metu galima pasidžiaugti kiek nurimusia Covid-19 situacija, atsipalaiduoti vis dėlto nereikėtų. Kova su klastingu virusu, pasak profesoriaus, dar toli gražu nėra laimėta, o ir išmokti dar yra ką. Pirmadienį prezidentūroje vyko Sveikatos forumas „Covid-19 pandemija: krizė, pamokos ir galimybės.

Kauno Romainių mikrorajono gyventojų kantrybės taurė perpildyta. Čia jau ne vienerius metus jiems tenka susidurti su problema – lyg niekur nieko iš kanalizacijos vamzdžių ima veržtis vanduo. Žmonės pasakoja nebežinantys, ką daryti, mat vandens pribėga tiek daug, kad užpilami ne tik jų, bet ir kaimynų namai. Už nuotekas atsakinga įmonė atkerta, kad dėl to kalti kai kurie rajono gyventojai – jie savavališkai į buitinių nuotekų vamzdžius prijungia lietaus nuotekas.

Anksčiau ne kartą teko girdėti, kad Nida yra viena romantiškiausių vietų, o čia atvykusios poros stebėdamos saulėlydį, mėgaudamiesi ramybe ir pokalbiais po žydru dangumi gali sustiprinti savo santykius ar suklijuoti byrančias santuokos gijas. Tačiau šioje vietoje teks mėgautis ne tik malonumais, bet ir plačiai atverti pinigines. Jau ir ankstesniais metais atostogų kainos čia buvo kur kas aukštesnės nei kituose šalies kurortuose, tačiau šiemet atostogos Neringoje dar labiau pabrango.

Kuršių nerijoje esantis dviračių takas Smiltynė–Nida jau ne vienerius metus kelia poilsiautojų pyktį. Įvažiuoti automobiliu į Neringos savivaldybę kainuoja dabar 30 eurų, tačiau kaip daugiau be automobilio judėti Kuršių nerijoje – neaišku. Kone per visą pusiasalį nutiestas dviračių takas yra tokios prastos kokybės, kad susižeidimų ar kaulų lūžių pasitaiko kone kiekvieną savaitę. Portalas tv3.lt nusprendė išbandyti taip poilsiautojų iškeiktą dviračių taką Smiltynė–Nida.

Tie, kurie per praėjusius 20 metų bent kartą lankėsi Palangos J. Basanavičiaus gatvėje, neabejotinai pastebėjo skvere šalia Birutės alėjos po medžiu įsikūrusią dailininkę Aną Lopuchą-Vinauskienę. Čia ji kiekvieną vasarą iš eilės jau daugiau nei 20 metų atvyksta iš savo namų Kaune ir pieštuku arba pastele piešia poilsiautojų portretus. Ne vienas pamatęs Anos darbo rezultatą, kaip sako pati dailininkė, aikteli – žmonės žavisi piešinių realistiškumu ir dailininkės greičiu.

Kone Palangos legenda tapę cepelinai, panašu, po truputį traukiasi. Poilsiautojų širdis čia užkariauja naujos mados. O jų poilsiautojai išsiilgę. Kurorte vis labiau populiarėja niekur anksčiau nematyti patiekalai – galima paragauti azijietiškos, meksikietiškos ir visokios kitokios virtuvės šedevrų, išbandyti interneto platybes pavergusių skanėstų. Palanga atsinaujina nuolat. Todėl, kaip sako jaunieji kurorto verslininkai, valgyti tik cepelinus J. Basanavičiaus gatvėje nereikėtų.

Kaip vežimas be ratų, taip Šventoji be savo legendinių medinių namelių. Kur tik pasisuksi – jų pilna visur. Nors dalis jų netrukus turėtų būti nugriauti, namelių šeimininkai sako kol kas į sezoną žiūrintys pozityviai bei sulaukiantys nameliuose apsistoti norinčių poilsiautojų. Piko metu jų būna tiek daug, kad už naktį namelyje kai kurie esą pasiryžta mokėti net šimtus eurų. Šventosios paveikslo įsivaizduoti be mažų medinių namelių, ko gero, nepavyktų.

Seimo kontrolierius Augustinas Normantas penktadienį lankėsi Pabradėje esančiame Užsieniečių registracijos centre. Specialistas įvertino palapinių miestelio, skirto nelegaliems migrantams apgyvendinti, būklę. Pasak A. Normanto, palapinių miestelis toli gražu nėra aukščiausios klasės viešbutis, tačiau minimalios reikalingos gyvenimo sąlygos ten esą yra užtikrinamos. Pastaruioju metu pastebimas išaugęs nelegalių migrantų iš Baltarusijos kiekis.

Kad Palangoje vienintelė pramoga nėra tik gulėti prie jūros – jau seniai aišku. Poilsiautojai pamėgo pasivaikščiojimus, pasivažinėjimus dviračiais, muziejų lankymą bei aktyvias pramogas – lankosi batutų parkuose bei išbando įvairias vandens pramogas. Palangos turizmo ir informacijos centras atskleidžia, kokios naujovės šiemet pasitinka poilsiautojus ir dalinasi savo rekomendacijomis. Palangos turizmo ir informacijos centre galima rasti krūvas lankstinukų apie tai, ką veikti Palangoje.

Ketvirtadienį Seimas svarsto Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, kuriomis būtų atšaukti kai kurie alkoholio vartojimo apribojimai. Premjerė Ingrida Šimonytė sako dar nuo pat pradžių nepritarusi kai kuriems apribojimams, pavyzdžiui, amžiaus. Pasak jos, diskutuoti, nuo kokio amžiaus būtų galima nusipirkti ir išgerti taurę vyno, galima iki begalybės.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad šiuo metu vakcinavimo nuo Covid-19 tempai šalyje galėtų būti greitesni. Lietuvoje yra pasiskiepiję apie du penktadaliai gyventojų, tačiau erdvės virusui ir jo mutacijoms plisti vis dar yra. Premjerė skatina neatsipalaiduoti ir ragina gyventojus skiepytis nuo koronaviruso. Ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje ministrė pirmininkė I. Šimonytė teigė, kad šiuo metu atsipalaiduoti dėl koronaviruso kol kas nereikėtų.

Premjerė Ingrida Šimonytė būtų suteikusi leidimą ir Vilniuje vykstančiam trijų dienų „Šeimos gynimo maršo“ renginiui, ir LGBT bendruomenės eitynėms Kaune. Pasak premjerės, jei žmonių nuomonė yra reiškiama taikiai, teisė ją reikšti turi būti užtikrinama. Tai ketvirtadienį ryte „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ pasakė premjerė Ingrida Šimonytė. Tiesa, ministrė pirmininkė teigė „Šeimos gynimo maršo“ renginyje įžvelgianti veidmainystės.

Moterų paplūdimyje Palangoje – tikras moterų rojus. Čia jos gali ne tik nieko nevaržomos degintis ar maudytis nuogos, bet paplūdimyje dar veikia ir turgelis moterims. Poilsiaudamos jos čia gali apsipirkti – ant smėlio sudėlioti apatiniai, sukabintos plevėsuoja suknelės ir maudymukai. Tiesa, matuotis drabužius teks vietoje – matavimosi kabinų nematyti. Moterų pliažas Palangoje yra apipintas įvairiomis legendomis ir istorijomis. Tai atskiras paplūdimys, kurio iš tolo vengia vyrai.

Šventosios paplūdimyje sutikti poilsiautojai sako nesuprantantys, kodėl pliaže tiek mažai tualetų, o ir tie patys keli arba užrakinti, arba mokami. Žmonės neslepia, kad gamtinius reikalus atlikti tenka eiti arba į išnuomotus namelius, arba tiesiog į jūrą. Šventosios seniūnija pripažįsta, kad vienas paplūdimyje esantis tualetas dėl techninių kliūčių neveikia, tačiau sako, kad tualetų šalia paplūdimio pakanka – tereikia nueiti už kopų.

Vasaros sezonas – tikras darbymetis pajūrio taksistams. Atvykę pailsėti prie jūros, ne paslaptis, kai kurie poilsiautojai atsipalaiduoja taip, kad namo tenka grįžti su taksi. Tačiau, kaip pasakoja Palangos taksi vairuotojai, kartais pasitaiko atvejų, kad poilsiautojai net neprisimena, kur gyveną arba užsiprašo būti vežami į visai kitą Lietuvos galą – Vilnių. Norint telefonu išsikviesti taksi Palangoje teks gerai paplušėti.

Antrasis vasaros savaitgalis panašus labiau į rudenį nei į vasarą. Pusę dienos pajūrį merkė liūtis ir talžė stiprus vėjas, tačiau poilsiautojams tai nė motais. Neišsigandę nei lietaus, nei vėjo žmonės linksminasi Palangoje. Šeštadienį pajūryje apsiniaukę nuo ryto. Maždaug nuo pietų iki pavakarės Palangą merkė liūtis, o visai prie jūros vėjas toks stiprus, kad darosi sunku stovėti. Poilsiautojai lietaus neišsigando Nepaisant bjauraus oro pajūryje gausu poilsiautojų.

Palangos paplūdimį vos orams atšilus iš karto nugula poiliaustojai. Taip nutiko ir praėjusį savaitgalį, kai lepino vasariškas karštis. Tačiau poilsiautojai sako smėlyje pastebėję nemažai šiukšlių, o visai šalia Palangos tilto buvo užfiksuotas smėlio ruožas su pavojingomis medžio atraižomis. Palangos savivaldybė sako, kad medžio atraižos smėlyje atsirado toje vietoje buvusiai kavinei panaikinus savo pakylą.

Atvykus į Palangą gali susisukti galva – maisto pasiūlymų čia tiek daug, kad viskam išragauti, ko gero, neužtektų nei visos vasaros. Vienas populiariausių Palangos J. Basanavičiaus gatvės patiekalų – cepelinai. Jų siūlo kone kas antra kavinė. Tačiau kaip žinoti, kur cepelinai yra patys pigiausi? Retas atvykęs į Palangą neužsuka į J. Basanavičiaus gatvę ko nors paragauti.

Ne vieno Kuršių nerijoje atostogaujančio poilsiautojo dėmesį pritraukia čia siaučianti lapė. Kelyje Smiltynė–Nida gudruolė pravažiuojančius atomobilius pasitinka apsimesdama, kad yra sužeista, o automobiliams sustojus ar sulietėjus, lapė pašoka ir ima juos vytis. Toks lapės spektaklis penktadienį vakare užfiksuotas Kuršių nerijoje. Kelyje Smiltynė–Nida maždaug 30 kilometre netoli automobilių stovėjimo aikštelės pravažiuojančius automobilius pasitinka lapė.

Opozicijos lyderis, buvęs premjeras Saulius Skvernelis žada imtis veiksmų dėl Seimo Užsienio komiteto pirmininko Žygimanto Pavilionio retorikos prezidento pusėn bei parlamentaro komandiruotės Vokietijoje. Pasak buvusio premjero, Ž. Pavilionio elgesys gali kenkti valstybės interesams.

Palangoje vasaros sezonui prasidėjus pasikeitė ir automobilių statymo tvarka – parkavimas čia tapo mokamas. Specialistai sako vien pernai suskaičiavę kelis tūkstančius ne vietoje paliktų automobilių ir įspėja, kad tokiems pažeidėjams gresia baudos. Kiekvienais metais nuo gegužės 15 d. iki rugsėjo 15 d. atvykę į Palangą poilsiautojai turi mokėti už automobilių stovėjimą mieste. Šiam laikotarpiui prasidėjus miestas suskirstomas į tris zonas: žaliąją, geltonąją ir raudonąją.